Hitleris Musolinis laimėjo rinkimus Pietų Amerikoje: gyventojai jam patikėjo valdžią, o rezultatai nustebino pasaulį

Išgirdus, kad Pietų Amerikoje rinkimus laimėjo Hitleris Musolinis, pirmiausia galima pagalvoti apie nevykusį pokštą. Tačiau tai tikra istorija, sulaukusi didžiulio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Peru vykusiuose savivaldos rinkimuose pergalę iškovojo 45 metų politikas Hitleris Musolinis Simeonas Floresas. Jo vardai primena du liūdnai pagarsėjusius XX amžiaus diktatorius, tačiau vyras kandidatavo nuo centro kairės politinės partijos. Dar labiau stebina tai, kad nuo artimiausio konkurento jį skyrė vos 25 balsai.

Neįprastas rinkimų rezultatas užfiksuotas mažame Keropalkos (Queropalca) rajone, esančiame Peru Andų kalnuose, Huanuko regione. Čia, oficialiais 2024 metų duomenimis, gyveno kiek daugiau nei 730 žmonių. Nedidelėje bendruomenėje rinkimai dažniausiai nesulaukia tarptautinio dėmesio, tačiau šį kartą viskas pasikeitė dėl vieno kandidato vardo.

Ir nors antraštė gali skambėti taip, tarsi istorija būtų apsivertusi aukštyn kojomis, svarbu iš karto paaiškinti: išrinktasis politikas neturi nieko bendra su istoriniu Adolfu Hitleriu ar Benito Mussolini. Tai jo tikrieji vardai, o ne politinis šūkis ar pasirinktas slapyvardis.

Už Hitlerį Musolinį balsavo 229 žmonės – pergalę nulėmė vos keliolikos rinkėjų pasirinkimas

Spalio 4 dieną Peru vykusiuose regioniniuose ir savivaldybių rinkimuose Hitleris Musolinis Simeonas Floresas atstovavo centro kairės partijai „Ahora Nación“, kurios pavadinimas reiškia „Dabar – tauta“.

Oficialiai paskelbtais balsų skaičiavimo duomenimis, politikas surinko 229 balsus, arba 34,54 procento visų galiojančių biuletenių.

Artimiausias jo konkurentas Gasparas Benilde Osorio Zambrano, atstovavęs partijai „Renovación Popular“, sulaukė 204 balsų – tai sudaro 30,76 procento.

Trečioje vietoje liko Itala Yovana Santillán Vara, už kurią balsavo 187 rinkėjai.

Taigi tarp pirmosios ir antrosios vietos buvo vos 25 balsų skirtumas, o tarp pirmosios ir trečiosios – tik 42 balsai.

Iš viso rinkimų apylinkėje užfiksuoti 707 balsavimo biuleteniai. Iš jų 663 pripažinti galiojančiais, 30 buvo tušti, o 14 – negaliojantys.

Tai reiškia, kad naujasis meras savo pergalę pasiekė nesurinkęs absoliučios balsų daugumos. Jam pakako aplenkti kitus kandidatus itin atkaklioje rinkimų kovoje.

Spalio 9 dieną užsienio žiniasklaida jį dar vadino numatomu meru, nes galutinis pareigų perėmimas priklauso nuo rinkimų rezultatų patvirtinimo procedūrų.

Dar viena staigmena – jo politinės pažiūros

Neįprasta ne tik išrinktojo politiko pavardžių ir vardų kombinacija. Dar didesnį kontrastą sukelia jo politinė priklausomybė.

Adolfas Hitleris vadovavo nacistinei Vokietijai, kurios režimas sukėlė Antrąjį pasaulinį karą Europoje ir įvykdė Holokaustą. Benito Mussolini buvo Italijos fašistų diktatorius, valdęs šalį daugiau nei du dešimtmečius.

Tačiau jų vardus turintis Peru politikas rinkimuose atstovavo centro kairės partijai.

Tai savaime nieko nepasako apie asmenines jo pažiūras, tačiau primena svarbią aplinkybę: žmogaus vardas nebūtinai atspindi jo politinius įsitikinimus.

Užsienio žiniasklaida taip pat nurodo, kad Simeonas Floresas anksčiau buvo susijęs su dešiniąja „Fuerza Popular“ politine jėga, tačiau vėliau pasirinko kitą partiją.

Be politinės veiklos, vyras vadovauja investicijų grupei „Simeon SAC“, veikiančiai Pilko Markos vietovėje.

Vis dėlto tarptautinio dėmesio jis sulaukė ne dėl verslo ar rinkimų programos. Jo išrinkimą pasaulio naujienų portaluose aptarinėja pirmiausia dėl vardų, kurie Europoje neatsiejami nuo vienų tamsiausių XX amžiaus istorijos puslapių.

Peru tai jau ne pirmas atvejis: anksčiau meru tapo kitas Hitleris

Keisčiausia šioje istorijoje tai, kad Peru rinkėjai jau anksčiau buvo išrinkę politiką tokiu vardu.

Nedidelio Andų kalnų Jungaro miestelio meru 2011–2014 metais dirbo Hitleris Alba, priklausęs centro dešinei partijai „Somos Perú“.

2018 metais jis vėl dalyvavo savivaldos rinkimuose, kuriuose surinko 47,7 procento balsų.

Jo rinkimų kampanija taip pat sulaukė didelio dėmesio. Politikas save vadino „geruoju Hitleriu“, o savo agitacijoje naudojo šūkius „Hitleris grįžo“ ir „Hitleris su žmonėmis“.

Tai buvo sąmoningai provokuojantys užrašai, kurie skambėjo ypač neįprastai dėl istorinių asociacijų.

Pats politikas tuo metu aiškino, kad vardą jam davė tėvas, kuris esą nežinojo tikrosios nacistinės Vokietijos diktatoriaus istorijos.

Dar viena įdomi detalė – per 2018 metų rinkimus tarp jo konkurentų buvo politikas Lenninas Vladimiras Rodríguezas Valverde. Taigi vienoje savivaldybių rinkimų istorijoje susidūrė vardai, primenantys du visiškai skirtingų politinių ideologijų istorinius veikėjus.

Ir tai dar ne viskas.

Peru politikoje veikė ir chirurgas Hitleris Saavedra, kuris nuo 2021 metų buvo šalies parlamento narys. Jis mirė 2024 metais, būdamas 46 metų.

Taigi vienas naujai išrinktas Hitleris Peru nėra toks išskirtinis atvejis, kaip iš pradžių galėtų pasirodyti.

Kodėl Pietų Amerikoje vaikams suteikiami tokie vardai?

Europoje vardai Hitleris ar Musolinis daugeliui žmonių skambėtų neįsivaizduojamai, ypač žinant, su kokiais nusikaltimais siejami šie istoriniai veikėjai.

Tačiau skirtingose pasaulio šalyse vardų suteikimo tradicijos gerokai skiriasi.

Kai kuriose Lotynų Amerikos bendruomenėse galima sutikti žmonių, pavadintų istorinių asmenybių, politikų ar kitų garsių veikėjų vardais. Kartais tėvams svarbiausias būna ne istorinis kontekstas, o pats neįprastas ar įsimintinas skambesys.

Tai, žinoma, nereiškia, kad tokie vardai yra įprasti visoje Peru ar kad šalies gyventojai palankiai vertina nacizmą bei fašizmą. Tokias išvadas daryti vien iš kelių politikų vardų būtų nepagrįsta.

Tačiau ši istorija parodo, kaip skirtingai pasaulyje gali būti suvokiami tie patys vardai.

Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse Adolfo Hitlerio vardas pirmiausia primena karą, okupaciją, masines žudynes ir milijonų žmonių kančias.

Tuo tarpu mažo Peru kalnų rajono rinkėjams Hitleris Musolinis Simeonas Floresas yra vietos politikas, kurio kandidatūrą jie vertino balsuodami savivaldos rinkimuose.

Nedidelio miestelio rinkimai tapo pasauline naujiena

Dar prieš kelias savaites Keropalka daugeliui žmonių už Peru ribų greičiausiai buvo visiškai negirdėta vietovė. Mažas Andų kalnų rajonas, vos keli šimtai gyventojų ir vietos problemos, kurios paprastai nedomina tarptautinės žiniasklaidos.

Tačiau vienas rinkimų rezultatas viską pakeitė.

Dabar apie šią vietovę rašo įvairių šalių naujienų portalai, o socialiniuose tinkluose aptarinėjama, kaip žmogus su dviem diktatorių vardais galėjo laimėti demokratinius rinkimus.

Atsakymas gana paprastas – tai tikri vieno Peru piliečio vardai, o jo rinkimų pergalė nėra istorinių diktatorių sugrįžimas į valdžią.

Vis dėlto istorijos ironija sunkiai paneigiama: politikas, kurio vardai siejami su nacizmu ir fašizmu, mero rinkimus laimėjo atstovaudamas centro kairės partijai, o nuo pralaimėjimo jį skyrė vos 25 balsai.

Šis įvykis dar kartą primena, kad pasaulio politikoje kartais pasitaiko situacijų, kurias išgirdus pirmą kartą sunku patikėti jų tikrumu.

Tačiau Keropalkos gyventojams svarbiausia dabar bus ne mero vardas, o tai, kaip jis vykdys savo pareigas. Nes net ir neįprasčiausias vardas savaime nelemia, ar žmogus taps geru, ar blogu politiku.