Ispaniją užguls pavojingiausia vasaros kaitra: temperatūra gali perkopti 45 laipsnius

Ispanija ruošiasi savaitei, kuri gali tapti karščiausia šią vasarą. Šalies meteorologijos agentūra AEMET prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis temperatūra toliau kils, o antroje savaitės pusėje kai kuriose pietinėse ir rytinėse teritorijose termometrų stulpeliai gali priartėti prie 45 laipsnių ar net šią ribą viršyti.

Tai būtų jau trečioji oficialiai paskelbta karščio banga Ispanijoje šią vasarą. Meteorologai kol kas numato, kad pavojingiausias laikotarpis prasidės savaitės pradžioje, o karštis aukščiausią tašką greičiausiai pasieks ketvirtadienį. Vis dėlto tikslios karščio bangos ribos dar gali būti koreguojamos, nes agentūra neatmeta galimybės į oficialų laikotarpį įtraukti ir ankstesnes dienas.

Naujas karščio epizodas prasideda itin nepalankiu metu. Dar prieš temperatūrai pasiekiant prognozuojamą piką, Aragone ir Kastilijoje-La Mančoje liepsnoja du dideli miškų gaisrai. Vienas jų jau vadinamas pražūtingiausiu šių metų gaisru Ispanijoje, o ugniagesių darbą apsunkina besikeičianti vėjo kryptis, sausa augmenija ir kylanti oro temperatūra.

Didžiausią nerimą kelia ne tik dienomis tvyrantis karštis. Meteorologai perspėja, kad naktimis oras daugelyje vietovių taip pat beveik neatvės. Žmogaus organizmui tokios naktys ypač pavojingos, nes kūnas negauna galimybės atsigauti po dieną patirto šilumos krūvio.

Karštas oras atkeliauja iš Šiaurės Afrikos

Artėjančią kaitrą lemia atmosferos reiškinių derinys, neleidžiantis orams greitai keistis. Virš regiono susiformavusi aukšto slėgio sritis blokuoja vėsesnių oro masių patekimą, o į vakarus nuo Pirėnų pusiasalio esanti nuo pagrindinės atmosferos cirkuliacijos atsiskyrusi žemo slėgio sritis padeda iš pietų traukti itin šiltą ir sausą orą.

Ši oro masė į Ispaniją slenka iš Šiaurės Afrikos. Kartu su ja gali būti atnešta ir smulkių Sacharos dulkių, todėl dangus kai kur gali tapti balkšvas ar gelsvas, o matomumas – suprastėti. Dulkės taip pat gali pabloginti oro kokybę, ypač žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis.

Temperatūra kils palaipsniui. Iš pradžių didesnė kaitra apims pietines ir vidines šalies teritorijas, tačiau vėliau išplis į didelę dalį Ispanijos bei Balearų salas. Prognozuojama, kad karščio banga greitai nesitrauks – ryškesnio palengvėjimo kai kuriose vietovėse gali tekti laukti bent iki ketvirtadienio vakaro ar dar ilgiau.

Pavojingiausia situacija numatoma pietrytinėje žemyninės Ispanijos dalyje. Vietomis temperatūra gali siekti 45 laipsnius, o keliuose regionuose daugiau kaip 40 laipsnių kaitra gali laikytis ne vieną dieną iš eilės.

Aukščiausia temperatūra prognozuojama Andalūzijoje, Ebro slėnyje, šiaurės rytinėse žemumose, Genilio upės baseine ir Maljorkos salos gilumoje. Pakrantėse kai kur gali būti šiek tiek vėsiau, tačiau didelė drėgmė gali sustiprinti juntamą karštį.

Tokiomis sąlygomis net kelių laipsnių skirtumas tampa svarbus. Kai temperatūra ilgai laikosi virš 40 laipsnių, įkaista ne tik oras, bet ir pastatai, keliai bei miestų aikštės. Dieną sukaupta šiluma vakare lėtai grįžta į aplinką, todėl tankiai užstatytose vietovėse naktį gali būti gerokai karščiau nei užmiestyje.

⚠️ AVISO ESPECIAL | OLA DE CALOR

➡️ Las temperaturas podrán alcanzar valores extremos, superando incluso puntualmente 44 o 45 °C el miércoles y jueves.

➡️ El episodio se prolongará, al menos, hasta el jueves 23.

+ info 👉https://t.co/48Lsr8QC4f pic.twitter.com/gwgjmuy3CH

— AEMET (@AEMET_Esp) July 18, 2026

Pavojingiausia gali būti ne diena, o naktis

Kalbant apie karščio bangas dažniausiai daugiausia dėmesio skiriama aukščiausiai dienos temperatūrai. Tačiau AEMET pabrėžia, kad itin šiltos naktys gali kelti ne mažesnį pavojų sveikatai.

Jeigu naktį temperatūra išlieka aukšta, organizmas nespėja sumažinti per dieną sukauptos šilumos. Širdis ir kraujotakos sistema toliau dirba padidintu krūviu, prastėja miego kokybė, žmogus greičiau netenka skysčių. Kelias tokias paras iš eilės išgyventi ypač sunku vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Rizika išauga žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ar inkstų sutrikimų. Karštis pavojingas ir mažiems vaikams, nėščiosioms, lauke dirbantiems žmonėms bei tiems, kurie gyvena prastai vėdinamuose būstuose be oro kondicionavimo.

Meteorologai ragina vengti fizinio krūvio vidurdienį ir ankstyvą popietę, kai saulė yra intensyviausia. Jeigu darbų lauke atidėti neįmanoma, būtinos dažnos pertraukos pavėsyje, lengvi drabužiai, galvos apdangalas ir nuolat geriamas vanduo.

Vien troškulio pojūčiu pasikliauti nereikėtų. Vyresni žmonės gali jį jausti silpniau, nors organizmui jau trūksta skysčių. Taip pat svarbu nepalikti vaikų, gyvūnų ar vyresnio amžiaus žmonių stovinčiame automobilyje – net trumpam. Saulėje uždaryto automobilio salonas gali įkaisti daug greičiau nei lauko oras.

Karščio smūgis gali prasidėti galvos skausmu, pykinimu, silpnumu, svaiguliu, sumišimu ar neįprastai karšta oda. Tokiu atveju žmogų būtina perkelti į vėsesnę vietą ir kviesti pagalbą. Ypač pavojinga, jei sutrinka sąmonė, žmogus nebegali gerti ar jo būklė sparčiai blogėja.

Miškų gaisrų pavojus pasieks kraštutinį lygį

Karšta ir sausa oro masė smarkiai padidins miškų gaisrų tikimybę. Kai kuriose Ispanijos dalyse pavojus gali pasiekti aukščiausią lygį, nes augmenija po ankstesnių karščio epizodų jau išdžiūvusi, o prognozuojami vėjai gali padėti liepsnoms greitai plisti.

Papildomą grėsmę kelia galimos sausos popietinės perkūnijos kalnuotuose regionuose. Per jas gali žaibuoti, tačiau lietaus iškristi labai mažai arba jis gali išgaruoti dar nepasiekęs žemės. Žaibas tuomet tampa naujo gaisro šaltiniu, o kritulių nepakanka sausai augmenijai sudrėkinti.

Tokios sąlygos ugniagesiams yra vienos sudėtingiausių. Aukšta temperatūra apsunkina fizinį darbą, dūmai blogina matomumą, o vėjo kryptis gali pasikeisti per trumpą laiką. Net suvaldytas gaisro ruožas gali vėl įsiliepsnoti, jeigu įkaitusiose vietose lieka smilkstančių židinių.

Valdžios institucijos ragina žmones itin atsargiai elgtis su ugnimi, nepalikti stiklo ar kitų atliekų sausose vietose, nemėtyti neužgesintų nuorūkų ir nesinaudoti įranga, galinčia sukelti kibirkštis. Per ekstremalaus pavojaus laikotarpį net mažas neatsargumas gali sukelti gaisrą, kurio išplitimo vėliau beveik neįmanoma sustabdyti.

Didelė dalis Ispanijos kraštovaizdžio vasaros viduryje būna itin sausa. Laukuose, miškų pakraščiuose ir kalnų šlaituose susikaupia daug degios medžiagos – išdžiūvusios žolės, krūmų ir nukritusių šakų. Esant daugiau kaip 40 laipsnių temperatūrai, šiai augmenijai užsidegti reikia labai nedaug.

Didžiausias metų gaisras jau nusiaubė tūkstančius hektarų

Sunkiausia padėtis šiuo metu susiklostė netoli Oreso gyvenvietės Saragosos provincijoje. Trečiadienį prasidėjęs gaisras tapo didžiausiu ir daugiausia teritorijos sunaikinusiu gaisru Ispanijoje šiais metais.

Preliminariais duomenimis, ugnis jau nuniokojo apie 15 400 hektarų plotą. Gaisro perimetras išsiplėtė iki maždaug 60 kilometrų, todėl ugniagesiams tenka dirbti didžiulėje ir sudėtingoje teritorijoje.

Kelios gyvenvietės liko evakuotos. Žmonėms neleidžiama grįžti į namus, kol nebus užtikrinta, kad liepsnos nebegali pasiekti gyvenamųjų vietovių ir kad keliai yra saugūs. Evakuacija dažnai apima ne tik gyventojus, bet ir gyvulius, kuriuos išvežti iš ūkių reikia daug laiko ir transporto.

Aragono regioninės vyriausybės viceprezidentė Mar Vaquero teigė, kad šeštadienį sąlygos gaisrui gesinti buvo šiek tiek palankesnės nei ankstesnę dieną. Vis dėlto padėtis išlieka sudėtinga, nes vietovėje nuolat keičiasi vėjo kryptis. Tai gali netikėtai nustumti liepsnas link dar nepaliestų plotų.

Didelis gaisro perimetras reiškia, kad neįmanoma vienu metu vienodai stipriai saugoti visų ruožų. Ugniagesiai turi pasirinkti pavojingiausias kryptis, saugoti gyvenvietes, kelius ir kitą svarbią infrastruktūrą. Oro technikos darbą gali riboti dūmai, vėjas ir itin aukšta temperatūra.

Saragosos gaisras jau sunaikino miškų, krūmynų ir žemės ūkio naudmenų plotus. Net užgesinus liepsnas, žala išliks ilgai: prarastai augmenijai atsigauti prireiks metų, o po stipresnių liūčių išdegusiuose šlaituose gali padidėti dirvožemio erozijos ir nuošliaužų rizika.

Este sábado suben las temperaturas en el norte y centro de la Península. Probables tormentas en zonas del este peninsular.

🔥 Peligro de incendios muy alto o extremo en amplias zonas del territorio. ¡Extrema las precauciones!https://t.co/Eyx5iwJ4eV pic.twitter.com/WtU0d1ZT0Z

— AEMET (@AEMET_Esp) July 18, 2026

Antras didelis gaisras artėja prie 6 000 hektarų ribos

Kitas rimtas gaisras liepsnoja Siera Nortės regione, Gvadalacharos provincijoje, La Mierlos savivaldybėje. Jis taip pat prasidėjo ketvirtadienį ir nuo to laiko išplito didelėje teritorijoje.

Kastilijos-La Mančos valdžios atstovas José Pablo Sabrido pripažino, kad išdegęs plotas artėja prie 6 000 hektarų. Pareigūnai neslepia, kad gaisro raida kelia didelį susirūpinimą ir optimizmo kol kas nedaug.

Artėjantis temperatūros šuolis gali dar labiau apsunkinti situaciją. Karštyje drėgmė iš augalijos ir dirvožemio išgaruoja greičiau, o liepsnos gali plisti net ten, kur prieš kelias dienas jų judėjimą dar stabdė žalesni plotai.

Jeigu kartu sustiprės vėjas, gaisro frontas per trumpą laiką gali pakeisti kryptį. Todėl vietos gyventojams svarbu sekti oficialius perspėjimus ir, gavus nurodymą evakuotis, nedelsti. Bandymas paskutinę minutę gelbėti turtą gali ne tik kelti pavojų pačiam žmogui, bet ir trukdyti gelbėtojų darbui.

Dūmai gali paveikti ir nuo liepsnų nutolusias gyvenvietes. Smulkiosios dalelės vėjo nešamos dešimtis ar net šimtus kilometrų, todėl lauke gali būti jaučiamas degėsių kvapas, suprastėti matomumas ir oro kokybė. Žmonėms, sergantiems astma ar kitomis kvėpavimo ligomis, tokiomis dienomis patariama riboti buvimą lauke ir laikyti langus uždarytus.

Vasara jau dabar muša ankstesnius rekordus

Šių metų karščiai Ispanijoje išsiskiria ne vien pavieniais ekstremaliais rodmenimis. Nuo birželio 1-osios iki liepos 15-osios šalies vidutinė temperatūra buvo 3,3 laipsnio aukštesnė už daugiametę normą.

Šis rodiklis 0,4 laipsnio viršijo ankstesnį to paties laikotarpio rekordą, pasiektą 2024 metais. Iki šiol 2024-ieji kartu su 2015-aisiais buvo laikomi vienais svarbiausių istorinių karščio atskaitos taškų.

Vidutinės temperatūros skirtumas gali atrodyti nedidelis, tačiau visos šalies ir pusantro mėnesio laikotarpiu 3,3 laipsnio nuokrypis yra labai reikšmingas. Tai reiškia, kad šiltesnės buvo ne viena ar dvi dienos, o didelė laikotarpio dalis.

AEMET vadovas ir aplinkos valstybės sekretorius Hugo Moránas dabartinę padėtį apibūdino kaip viena kitą keičiančių karščio bangų grandinę. Tarp ekstremalių epizodų lieka vis mažiau laiko, todėl gamta, žmonės ir gelbėjimo tarnybos nespėja atsigauti.

Karščio bangų pasikartojimas ypač svarbus vertinant gaisrų riziką. Po pirmojo karšto laikotarpio dirvožemis ir augmenija dar labiau išdžiūsta. Atėjus kitai bangai, aplinka ją pasitinka jau praradusi didelę dalį drėgmės, todėl pavojus kyla greičiau.

Panašiai reaguoja ir žmogaus organizmas. Vieną karštą dieną daugelis gali ištverti be didesnių sunkumų, tačiau ilgai trunkant kaitrai kaupiasi miego trūkumas, nuovargis ir skysčių stoka. Ypač sunku tiems, kurių namai naktį nebeatvėsta.

Pavojingiausia diena prognozuojama ketvirtadienį

Pagal dabartinius modelius karščio banga stiprės palaipsniui, o didžiausia kaitra Ispaniją turėtų apimti ketvirtadienį. Tą dieną pietryčiuose temperatūra vietomis gali pasiekti arba viršyti 45 laipsnius.

Vis dėlto meteorologinės prognozės gali keistis. Tiksli karščiausių zonų vieta priklausys nuo vėjo, debesuotumo, Sacharos dulkių kiekio ir karštos oro masės judėjimo. Kelių dešimčių kilometrų poslinkis gali nulemti, kurioje provincijoje bus užfiksuota pati aukščiausia temperatūra.

Aišku viena – didelėje šalies dalyje laukia kelios labai sunkios dienos. Kaitra sutaps su išaugusiu miškų gaisrų pavojumi, šiltomis naktimis ir jau vykstančiomis didelio masto gelbėjimo operacijomis.

Gyventojams ir turistams patariama kasdien tikrinti vietinius įspėjimus, nes pavojaus lygis gali skirtis net gretimose provincijose. Keliautojai taip pat turėtų įvertinti, kad dėl gaisrų gali būti uždaryti keliai, evakuotos gyvenvietės ar apribotas lankymasis gamtos teritorijose.

Ispanija prie didelių vasaros karščių yra pripratusi, tačiau šios savaitės prognozė išsiskiria temperatūros mastu, trukme ir tuo, kad nauja banga prasideda ankstesnių karščių išvargintoje šalyje.

Kai temperatūra artėja prie 45 laipsnių, karštis nebėra vien nepatogus vasaros reiškinys. Jis tampa grėsme sveikatai, infrastruktūrai, žemės ūkiui ir ištisoms gamtinėms teritorijoms. O šįkart Ispanijai teks vienu metu kovoti ir su kaitra, ir su jos jau pakurstytomis liepsnomis.