Gegužė Europoje šiemet elgiasi taip, tarsi būtų pamiršusi kalendorių. Vakarų Europą užgriuvo karščiai, kurie labiau primena liepą nei pavasario pabaigą: Didžiojoje Britanijoje pagerintas 82 metų senumo temperatūros rekordas, Prancūzijoje fiksuota šimtai gegužės rekordų, o Ispanijoje karštis jau pareikalavo aukų. Meteorologai aiškina, kad pagrindinis kaltininkas – vadinamasis karščio kupolas, po kuriuo šiltas oras įstringa tarsi po puodo dangčiu.
Serbijoje padėtis kol kas nėra tokia dramatiška kaip Vakarų Europoje, tačiau ir čia orai akivaizdžiai peržengė įprastas gegužės ribas. Gegužės 25-ąją Vojvodinoje, Belgrade ir kai kuriose centrinės bei rytinės Serbijos vietovėse užfiksuota pirmoji šių metų tropinė diena – temperatūra pakilo virš 30 laipsnių. O ilgalaikės prognozės rodo, kad pirmoji rimtesnė karščio banga gali smogti jau birželio pabaigoje.
Europa pateko po „dangčiu“: kodėl karštis taip greitai sustiprėjo?
Karščio banga, kuri šiomis dienomis alina Vakarų Europą, nėra paprastas šiltesnių orų epizodas. Tai oro sistema, kurioje susidaro stiprus aukšto slėgio laukas. Jis neleidžia šiltam orui išsisklaidyti ir tarsi įkalina jį virš didelės teritorijos.
Šis reiškinys vadinamas karščio kupolu. Jį lengviausia įsivaizduoti kaip puodą su dangčiu: šiluma kaupiasi viduje, oras nejuda taip, kaip įprastai, o kiekviena nauja diena dar labiau įkaitina jau ir taip karštą masę.
Būtent toks mechanizmas lėmė, kad Vakarų Europoje temperatūra šoktelėjo beveik 10 laipsnių aukščiau nei įprasta šiam metų laikui. Karštis apėmė didelę teritoriją – nuo Portugalijos ir šiaurinės Ispanijos per Prancūziją iki pietinės Anglijos.
Didžiojoje Britanijoje gegužės 25-ąją buvo užfiksuotas įspūdingas rekordas: Londono apylinkėse temperatūra pasiekė 34,8 laipsnio Celsijaus. Tai aukščiausia gegužės temperatūra nuo matavimų pradžios, pagerinusi dar 1944 metais užfiksuotą 32,8 laipsnio rekordą.
Tai nėra vien gražus skaičius meteorologų lentelėse. Tokia temperatūra gegužę rodo, kad metų laikų ribos tampa vis mažiau nuspėjamos. Oras, kuris anksčiau atrodė išskirtinis net vasaros viduryje, dabar pasirodo dar pavasariui nepasibaigus.
Prancūzijoje – šimtai rekordų, Ispanijoje – pirmosios aukos
Karščio banga ypač stipriai smogė Prancūzijai. Gegužės 25 dieną šalyje buvo pagerinta daugiau kaip 300 gegužės temperatūros rekordų. Kai kuriose vietovėse temperatūra viršijo 35 laipsnius, o Sor Osegore buvo užfiksuota 36,9 laipsnio Celsijaus temperatūra – ji prilygo ankstesniam 1996 metų rekordui.
Ispanijoje karštis taip pat tapo pavojingas. Pranešta apie skaudų atvejį, kai mažametė mergaitė mirė po to, kai tėvas ją netyčia paliko automobilyje kelioms valandoms.
Tokios tragedijos primena, kad karščio banga nėra tik nepatogumas. Automobilio salonas per karščius gali labai greitai virsti mirtinai pavojinga erdve. Net jei lauke temperatūra atrodo „tik“ vasariška, uždaro automobilio viduje ji kyla kur kas greičiau.
Būtent todėl medikai ir meteorologai kasmet kartoja tą patį perspėjimą: vaikų, vyresnio amžiaus žmonių, augintinių ar bet kurio silpnesnės sveikatos žmogaus negalima palikti automobilyje net trumpam.
Šiemet šis įspėjimas nuskambėjo ypač anksti. Ir tai, ko gero, labiausiai trikdo – ne pats faktas, kad Europoje būna karšta, o tai, kad tokio masto karštis ateina dar gegužę.
Karštis priartėjo ir prie Balkanų
Nors Serbija kol kas nėra pačiame karščio kupolo centre, šiltesnis oras jau pasiekė ir šį regioną. Gegužės 25 dieną Serbijoje užfiksuota pirmoji šių metų tropinė diena.
Tropine diena vadinama diena, kai temperatūra viršija 30 laipsnių. Tokios dienos vasarą nestebina, tačiau gegužės mėnesį jos vis dar signalizuoja, kad atmosfera elgiasi neįprastai aktyviai.
Karštis jaučiamas ne tik Serbijoje. Aukštesnė nei įprasta temperatūra fiksuojama didelėje Europos dalyje: Vidurio Europoje, Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Skandinavijoje, Rusijoje. Net Austrijoje temperatūra kai kur viršijo 30 laipsnių.
Tai reiškia, kad karščio banga nėra lokali anomalija. Tai platesnis regioninis reiškinys, susijęs su atmosferos cirkuliacija ir šilto oro masių slinkimu iš Šiaurės Afrikos.
Kai toks oras patenka po stipria aukšto slėgio sistema, jis ne tik atneša karštį, bet ir jį „užrakina“. Todėl pavojingiausios tampa ne pavienės karštos dienos, o ilgesni epizodai, kai organizmas, miestai ir infrastruktūra nespėja atvėsti.
Kada Serbijoje laukiama pirmosios karščio bangos?
Pagal ilgalaikes Respublikos hidrometeorologijos instituto prognozes, birželis Serbijoje gali būti nepastovus, su vidutiniu kritulių kiekiu. Tačiau mėnesio pabaigoje jau galimas pirmasis ryškesnis karščio bangos epizodas.
Meteorologas Ivanas Rističius teigia, kad pirmoji karščio banga Serbiją gali pasiekti birželio trečiąją dekadą. Tuo metu tikimasi ilgesnio orų stabilizavimosi ir stipresnės Afrikos anticiklono įtakos.
Tai reiškia, kad temperatūra gali pakilti iki 30–35 laipsnių.
Jei tokia prognozė pasitvirtins, pirmasis rimtas vasaros karščio išbandymas ateis dar prieš liepą. O liepa, pagal dabartinius vertinimus, turėtų atnešti tikrą vasarą su aukštomis temperatūromis ir ryškesnėmis karščio bangomis. Rugpjūtis taip pat turėtų tęstis karščio ženklu – su dažnomis karštomis dienomis ir naujais kaitros epizodais.
Tai reiškia, kad dabartinis gegužės karštis gali būti tik įžanga į vasarą, kurioje ekstremalios temperatūros epizodai taps viena svarbiausių temų.
Kodėl Europa šyla taip greitai?
Klimatologai jau kurį laiką pabrėžia, kad Europa šyla sparčiau nei pasaulio vidurkis. Tai ypač svarbu Pietryčių Europai ir Balkanams, kur karščio bangos tampa vis dažnesnės, ilgesnės ir intensyvesnės.
Serbų klimatologas Vladimiras Đurđević yra atkreipęs dėmesį, kad problemos negalima paaiškinti vien šilto oro atplūdžiu iš Šiaurės Afrikos. Toks oras į Europą atkeliaudavo ir anksčiau. Skirtumas tas, kad dėl klimato kaitos tokie epizodai tampa dažnesni, ilgiau trunkantys ir stipresni.
Kitaip tariant, pati atmosferos „scena“ pasikeitė. Kai vidutinė temperatūra kyla, pasikeičia ir kraštutinumų ribos. Tai, kas prieš kelis dešimtmečius atrodė labai retas reiškinys, šiandien pasitaiko dažniau. O tai, kas kadaise buvo praktiškai neįmanoma, ima rodytis realiuose matavimuose.
Būtent todėl meteorologai kalba ne tik apie karštą savaitę ar vieną rekordą. Jie kalba apie kryptį.
Jei gegužę Didžiojoje Britanijoje fiksuojami beveik 35 laipsniai, Prancūzijoje mušami šimtai rekordų, o Balkanai jau skaičiuoja pirmąsias tropines dienas, tai yra signalas, kad ekstremalus karštis Europoje tampa ankstesnis ir įprastesnis.
Karščio banga nėra tik nemalonus oras
Viena didžiausių klaidų – karščio bangą vertinti tik kaip vasarišką nepatogumą. Iš tiesų ilgai trunkantis karštis veikia beveik viską: žmonių sveikatą, elektros tinklus, žemės ūkį, transportą, miestų gyvenimą ir net darbo ritmą.
Didžiausią pavojų karštis kelia vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms, lauke dirbantiems žmonėms ir tiems, kurie gyvena prastai vėdinamuose ar neaušinamuose būstuose.
Karštomis dienomis didėja dehidratacijos, šilumos išsekimo, šilumos smūgio ir širdies bei kraujagyslių sistemos problemų rizika. Pavojinga ir tai, kad organizmas ne visada iškart siunčia aiškius signalus. Žmogus gali manyti, kad tiesiog pavargo, nors kūnas jau perkaista.
Miestuose situaciją apsunkina vadinamasis šilumos salos efektas. Asfaltas, betonas ir pastatai dieną sugeria šilumą, o vakare ją lėtai atiduoda. Todėl didmiesčiuose naktys gali būti gerokai šiltesnės nei aplinkinėse vietovėse, o organizmas negauna laiko atsistatyti.
Štai kodėl karščio banga pavojingiausia ne tada, kai vieną dieną termometras parodo aukštą skaičių, o tada, kai karštis užsitęsia kelias dienas ar savaites.
Ką svarbu daryti, kai prasideda karščiai?
Kai temperatūra artėja prie 30–35 laipsnių, svarbu keisti kasdienį ritmą. Tai nereiškia, kad reikia panikuoti, bet reiškia, kad reikia elgtis protingiau.
Karščiausiomis dienos valandomis geriau vengti sunkaus fizinio krūvio lauke. Jei būtina dirbti ar judėti, svarbu daryti pertraukas pavėsyje, gerti vandenį ir stebėti savijautą.
Namų langus dažnai verta laikyti uždengtus dieną, kai saulė labiausiai kaitina, o vėdinti anksti ryte arba vėlai vakare. Ypač svarbu pasirūpinti vaikais, vyresniais žmonėmis ir augintiniais.
Automobilis karščio metu turi būti laikomas atskira rizikos zona. Jame negalima palikti vaikų ar gyvūnų net trumpam, net jei langas šiek tiek pravertas. Tokiose situacijose minutės gali būti lemtingos.
Taip pat verta sekti oficialias meteorologų prognozes ir perspėjimus. Jei karščio banga prognozuojama iš anksto, galima pasiruošti: pasirūpinti vandeniu, suplanuoti darbus, patikrinti kondicionierius ar ventiliatorius, pasidomėti, ar artimiesiems nereikia pagalbos.
„Ekstremalu“ pamažu tampa nauja norma
Bene svarbiausia šios gegužės žinia yra ne viena konkreti temperatūra. Svarbiausia tai, kad Europoje vis dažniau kartojasi scenarijus, kai ekstremalūs orai ateina anksčiau, trunka ilgiau ir nustebina net regionus, kurie prie tokios kaitros nebuvo įpratę.
Kai gegužę Vakarų Europoje mušami dešimtmečius laikęsi rekordai, o Balkanai jau ruošiasi pirmajai karščio bangai birželio pabaigoje, tampa aišku: vasara Europoje prasideda ne tik kalendoriuje.
Klimato kaita nereiškia, kad kiekviena diena bus karštesnė už ankstesnę. Ji reiškia, kad atmosfera turi daugiau energijos, o kraštutinumai tampa dažnesni. Daugiau rekordų, daugiau karščio bangų, daugiau staigių kontrastų ir daugiau situacijų, kai orai elgiasi ne pagal senus įpročius.
Todėl karščio kupolas virš Europos yra ne tik meteorologinis terminas. Tai įspėjimas, kad pavasario pabaigoje jau turime kalbėti apie vasaros rizikas.
Ir jei gegužė jau atnešė beveik 35 laipsnius Didžiajai Britanijai, šimtus rekordų Prancūzijai ir pirmąsias tropines dienas Serbijai, klausimas nebe toks, ar vasarą bus karščio bangų. Klausimas – kiek ilgai jos truks ir kiek būsime pasiruošę gyventi po tuo nematomu, bet vis sunkesniu „dangčiu“.
