Klaipėdos nuotekose kas mėnesį – apie 60 tonų šiukšlių ir riebalų: šių atliekų nenuleiskite į kanalizaciją

Aliejus iš keptuvės, drėgna servetėlė ar kavos tirščiai kriauklėje dingsta per kelias sekundes, tačiau jų kelionė tuo nesibaigia. „Klaipėdos vanduo“ skelbia, kad uostamiesčio nuotekų valykloje kas mėnesį sulaikoma apie 30 tonų įvairių atliekų ir dar maždaug tiek pat riebalų bei aliejaus. Dalis netinkamai išmestų atliekų gali sukelti problemų dar nepasiekusios valyklos – užkimšti namo vamzdžius ar sutrikdyti nuotekų tekėjimą.

Šie kiekiai susidaro iš daugybės kasdienių veiksmų. Vienam gyventojui gali atrodyti, kad šlakelis aliejaus ar keli maisto likučiai nieko nepakeis, tačiau viso miesto mastu tokie įpročiai virsta tonomis atliekų, kurias vėliau tenka surinkti ir sutvarkyti.

Riebalai prilimpa prie vamzdžių, o prie jų kaupiasi kitos atliekos

Panaudotas kepimo aliejus, riebalai nuo mėsos ar silkės indelyje likęs aliejus neturėtų būti pilami į kriauklę. Patekę į vamzdynus jie gali sudaryti lipnų sluoksnį, prie kurio kimba maisto dalelės ir kitos atliekos. Sankaupoms didėjant, vamzdžio pralaidumas mažėja, todėl vanduo pradeda nutekėti lėčiau, gali atsirasti nemalonus kvapas ir užsikimšimų.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras taip pat perspėja, kad aliejų pilant į kanalizaciją formuojasi riebalų kamščiai, kurių šalinimas sudėtingas ir brangus. Todėl patogiausias momentas užkirsti kelią problemai yra dar virtuvėje, kol panaudotas aliejus nepateko į nuotekas.

Jeigu riebalų liko nedaug, „Klaipėdos vanduo“ rekomenduoja keptuvę ar indelį pirmiausia išvalyti popierine servetėle ir ją išmesti į mišrių atliekų konteinerį. Taip į kriauklę nepatenka didžioji dalis likučių, o indą galima įprastai išplauti.

Klaipėdoje aliejui surinkti įrengti 38 specialūs konteineriai

Didesniam panaudoto aliejaus kiekiui reikia atskiros talpos. Jam atvėsus, aliejų galima supilti į sandariai užsukamą plastikinį butelį ir pristatyti į specialų surinkimo konteinerį. Svarbu uždaryti talpą taip, kad nešant ar dedant į konteinerį jos turinys neišsilietų.

Lapkričio 5 dieną paskelbtais „Klaipėdos vandens“ duomenimis, mieste pastatyti 38 specialūs panaudoto aliejaus surinkimo konteineriai. Šias atliekas taip pat galima pristatyti į KRATC atliekų surinkimo aikšteles. Konteinerių vietos skelbiamos „Biomotorų“ surinkimo žemėlapyje; jame nurodytos, pavyzdžiui, vietos Kauno, Poilsio, Klemiškės, Varpų ir Ligoninės gatvėse Klaipėdoje.

KRATC nurodo, kad gyventojams ši surinkimo paslauga nemokama. Atskirai surinktas panaudotas kepimo aliejus perduodamas perdirbti į biodegalus, todėl jis tampa žaliava, užuot patekęs į vamzdynus.

Drėgnos servetėlės nėra tualetinio popieriaus pakaitalas

Kita atliekų grupė, kurios kanalizacijoje neturėtų būti, – drėgnos servetėlės ir įvairios higienos priemonės. Vatos diskeliai, ausų krapštukai, sauskelnės bei kitos panašios atliekos nesuyra taip, kaip tualetinis popierius, todėl gali užstrigti ir sudaryti sankaupas.

Tai, kad daiktas lengvai nusileido klozete, dar neparodo, jog jis saugiai nukeliaus visa sistema. Dėl to vonios kambaryje verta turėti nedidelę šiukšliadėžę: panaudotai higienos priemonei tinkama vieta turi būti pasiekiama taip pat lengvai kaip klozetas.

Plaukai taip pat turėtų būti surenkami ir išmetami. Patekę į nuotekas jie susipina tarpusavyje bei su kitomis atliekomis, todėl gali sudaryti kamščius sifonuose ir vamzdžiuose.

Maisto likučius surinkite prieš plaudami indus

Kriauklė neturėtų tapti vieta atsikratyti tuo, kas liko lėkštėje ar puode. Ryžiai, makaronai, kavos tirščiai ir kitos maisto atliekos gali kauptis vamzdynuose, susimaišyti su riebalais ir prisidėti prie užsikimšimų.

Prieš plaunant indus verta pašalinti maisto likučius, o kriauklės angoje naudoti sietelį. Jį ištuštinti paprasčiau nei vėliau ardyti sifoną ar ieškoti giliau vamzdyne susidariusio kamščio. Surinktas maisto atliekas reikia tvarkyti pagal savo savivaldybėje taikomą rūšiavimo tvarką.

Vaistų vieta – vaistinėje, remonto likučių – atliekų surinkimo sistemoje

Į kanalizaciją negalima pilti nebereikalingų vaistų, dažų, lakų, tirpiklių ar kitų cheminių medžiagų likučių. Jie gali pakenkti nuotekų valymo procesui ir aplinkai. Tai nėra tas pats, kas pagal paskirtį ir instrukciją naudoti įprastą buitinę priemonę – kalbama apie atliekų atsikratymą jas išpilant į nuotekas.

Pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai gali nemokamai atiduoti vaistinėms. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ragina būtent taip tvarkyti naikintinus vaistinius preparatus.

Po remonto į kriauklę ar klozetą neturėtų patekti cementas, tinkas, klijai ir smėlis. Tokios medžiagos kaupiasi vamzdžiuose, o dalis jų kietėja. Prieš atsikratant remonto ar cheminių produktų likučiais, reikia pasitikslinti konkrečių atliekų priėmimo sąlygas pas vietos atliekų tvarkytoją.

Valykloje dirba ir bakterijos, ir išmaniosios technologijos

Nuotekų valymas prasideda nuo mechaninio atliekų, smėlio bei riebalų šalinimo. Toliau biologinio valymo metu aktyviajame dumble esančios bakterijos skaido organines medžiagas ir kitus teršalus. Išvalytas vanduo, atskirtas nuo dumblo, grąžinamas į gamtinę aplinką.

„Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas pažymi, kad bendrovė naudoja išmanųjį technologą – dirbtiniu intelektu paremtą sprendimą, padedantį valdyti procesus ir parinkti valymo intensyvumą. Bendrovės teigimu, tai leidžia efektyviau valyti nuotekas bei mažinti energijos sąnaudas. Tačiau valykla lieka paskutine sistemos grandimi: gyventojų ir verslo įpročiai lemia, kas ją pasiekia.

Lapkritį bendrovė savo „Facebook“ paskyroje planuoja daugiau dėmesio skirti nuotekų valymo edukacijai, dalytis praktiniais patarimais ir kviesti gyventojus pasitikrinti žinias. O namuose pradėti galima nuo paprastų veiksmų: surinkti aliejų į talpą, maisto likučius pašalinti prieš plaunant indus ir higienos priemones mesti į šiukšliadėžę.