Klimatologai perspėja: iki lapkričio pasaulio orai gali tapti gerokai chaotiškesni – poveikį pajus ir Europa

Ramiojo vandenyno pusiaujo dalyje sparčiai kaupiasi šiluma, o jos poveikis jau pradeda keisti įprastą atmosferos procesų eigą. Pagal naujausius vertinimus, artimiausiais mėnesiais gali visiškai išsivystyti El Ninjo reiškinys, o jo poveikis su didele tikimybe išliks bent iki vėlyvo rudens.

Tai nereiškia, kad visame pasaulyje vienu metu prasidės vienodi karščiai, audros ar liūtys. Priešingai – didžiausia problema ta, kad skirtinguose regionuose gali susiformuoti visiškai priešingos sąlygos. Vienur lis gerokai daugiau nei įprastai, kitur įsitvirtins sausra, o kai kur temperatūra svyruos taip staigiai, kad ilgalaikės prognozės taps dar sunkiau patikimos.

Lietuva nėra tarp šalių, kuriose El Ninjo poveikis paprastai pasireiškia tiesiogiai. Tačiau pasikeitusi pasaulinė atmosferos cirkuliacija gali paveikti ir Europą – keisti ciklonų kelius, stiprinti temperatūros kontrastus bei prisidėti prie nepastovių rudens ir žiemos orų.

Didžiausią klimatologų dėmesį šįkart traukia ne vien šylantis vandenyno paviršius. Giliau po vandeniu aptiktas didelis neįprastai šilto vandens sluoksnis, galintis palaikyti visą procesą dar ne vieną mėnesį.

Po vandeniu susikaupė milžiniškas šilumos rezervuaras

El Ninjo yra natūralus klimato reiškinys, kas kelerius metus susiformuojantis centrinėje ir rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje. Jo metu vandenyno paviršinis vanduo tampa šiltesnis nei įprastai, o kartu pasikeičia virš jo esančio oro slėgis, vėjo kryptys ir debesų judėjimas.

Įprastomis sąlygomis pasatai šiltą paviršinį vandenį stumia Australijos ir Indonezijos kryptimi. El Ninjo fazės metu šie vėjai susilpnėja, todėl šiltesnis vanduo ima plisti į rytus ir apima daug didesnį plotą.

Kadangi Ramusis vandenynas yra milžiniškas, net kelių laipsnių temperatūros pokytis reiškia nepaprastai didelį papildomos energijos kiekį. Ši šiluma palaipsniui perduodama atmosferai, o jos poveikis vėliau pasiekia ir nuo Ramiojo vandenyno labai nutolusius regionus.

Naujausi matavimai rodo, kad šįkart svarbiausi pokyčiai vyksta ne tik paviršiuje. Po juo susiformavo didžiulė šilto vandens zona, kurioje temperatūra kai kur net šešiais laipsniais viršija įprastas reikšmes.

Klimatologai tokį sluoksnį apibūdina kaip energijos rezervuarą. Jam kylant į viršų, paviršinis vanduo gali ir toliau šilti, net jeigu trumpam pasikeistų vėjai ar atmosferos slėgis. Tai didina tikimybę, kad El Ninjo nebus trumpas epizodas ir gali išsilaikyti iki lapkričio ar dar ilgiau.

Vieniems gresia potvyniai, kitiems – ilgalaikė sausra

El Ninjo poveikis skirtinguose regionuose labai nevienodas. Pietinėje Pietų Amerikos dalyje, kai kuriose pietinėse JAV valstijose, Afrikos Kyšulyje ir dalyje Vidurinės Azijos gali padaugėti kritulių. Jei lietūs bus dažni ir intensyvūs, išaugs upių patvinimo, nuošliaužų bei infrastruktūros pažeidimų rizika.

Visiškai priešinga padėtis gali susiformuoti Centrinėje Amerikoje, Karibų regione ir šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje. Ten numatomi sausesni orai, galintys paveikti geriamojo vandens atsargas, žemės ūkį ir elektros gamybą.

Sausros pavojus gali sustiprėti ir Australijoje, Indonezijoje bei kai kuriose Pietų Azijos dalyse. Kritulių trūkumas tokiose teritorijose dažnai reiškia ne tik prastesnį derlių, bet ir didesnę miškų bei durpynų gaisrų tikimybę.

Kartu gali ilgėti karščio bangos. Aukšta temperatūra veikia ne vien sausumą – šylantis vandenynų vanduo gali sukelti koralų blukimą, keisti žuvų migracijos kelius ir trikdyti ištisas jūrų ekosistemas.

Vis dėlto El Ninjo nėra vien karščio sinonimas. Kai kuriose pasaulio dalyse jis gali prisidėti prie staigių audrų, netikėtų atvėsimų ar visiškai neįprasto žiemos scenarijaus. Būtent dėl šių kontrastų klimatologai kalba apie galimą orų chaosą, o ne tiesiog šiltesnį rudenį.

2026-ieji gali patekti tarp šilčiausių stebėjimų istorijoje

El Ninjo metu vandenyne sukaupta šiluma palaipsniui perduodama atmosferai, todėl stipresnės jo fazės dažnai sutampa su aukštais pasaulinės temperatūros rodikliais. Jei dabartinis procesas išliks toks pat intensyvus, 2026-ieji gali patekti tarp šilčiausių metų per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį.

Tai nereiškia, kad kiekviena valstybė patirs rekordinę kaitrą. Pasaulinė vidutinė temperatūra gali būti labai aukšta net ir tada, kai atskirose Europos dalyse vyrauja vėsūs, lietingi ar vėjuoti orai.

Didžiausią nerimą kelia kelių reiškinių sutapimas. Aukšta bendra temperatūra, įšilę vandenynai, ilgalaikės sausros ir intensyvios liūtys gali smarkiai paveikti žemės ūkį, maisto kainas, energetiką ir transporto infrastruktūrą.

Meteorologai dabartinę situaciją lygina su stipriu 1997–1998 metų El Ninjo epizodu. Tuo metu skirtinguose pasaulio regionuose buvo fiksuojamos ir sausros, ir potvyniai, ir neįprastai šilti laikotarpiai. Pavyzdžiui, 1997 metų rugpjūtį dalyje Vakarų Europos vyravo labai karšti ir saulėti orai, o Londone temperatūra kai kuriomis dienomis viršijo 31 laipsnį.

Tačiau tokios istorinės paralelės nėra tiksli būsimo oro kopija. Kiekvienas El Ninjo susiformuoja skirtingomis aplinkybėmis, todėl ir jo poveikis Europai gali būti nevienodas.

Ką tai gali reikšti Lietuvai iki vėlyvo rudens

Lietuvos orus pirmiausia lemia procesai Šiaurės Atlante, ciklonų judėjimas virš Europos, vyraujantys vėjai ir Baltijos jūros įtaka. Todėl iš vien El Ninjo negalima tiksliai pasakyti, ar mūsų šalyje rugpjūtis, rugsėjis ar lapkritis bus šiltesni bei lietingesni už įprastus.

Vis dėlto pasaulinės oro cirkuliacijos pokyčiai gali turėti netiesioginį poveikį. Gali keistis ciklonų trajektorijos, dažnėti staigūs šilumos ir vėsos periodų pasikeitimai, o ramias dienas greitai pakeisti stiprus vėjas ar krituliai.

Lietuvos gyventojams tai pirmiausia reiškia, kad ilgalaikes prognozes reikėtų vertinti atsargiai. Jos parodo bendrą tikėtiną kryptį, tačiau nepasako, koks oras bus konkrečią savaitę ar dieną.

Sodininkams ir ūkininkams gali būti svarbūs netolygūs krituliai. Ilgesnį sausą laikotarpį gali staiga pakeisti intensyvi liūtis, kuri nespėja tinkamai sudrėkinti gilesnių dirvos sluoksnių, bet gali pažeisti augalus ar užlieti laukus.

Rudenį taip pat gali padaugėti temperatūros kontrastų. Šiltas dienas gali keisti vėsios naktys, dažnesni rūkai ir stipresnis vėjas. Žiemai artėjant, El Ninjo įtaka gali dar labiau susipinti su procesais Atlante, todėl tikslus scenarijus paaiškės tik vėliau.

Pasaulio meteorologai iki lapkričio atidžiai stebės, ar po Ramiojo vandenyno paviršiumi susikaupusi šiluma toliau kils į viršų ir kaip į ją reaguos atmosfera. Nuo to priklausys, ar El Ninjo taps trumpu svyravimu, ar vienu stipriausių pastarųjų dešimtmečių epizodų.

Aišku viena: artimiausi mėnesiai daugelyje pasaulio vietų gali būti gerokai nepastovesni. Vieni regionai kovos su vandens pertekliumi, kiti – su jo trūkumu, o Europa gali pajusti netiesioginį poveikį per pasikeitusius ciklonų kelius ir dažnesnius temperatūros svyravimus.

Todėl „orų chaosas“ nereiškia vien nuolatinių audrų ar karščio. Tai veikiau laikotarpis, kai įprasti sezonų modeliai tampa mažiau patikimi, o vieną ekstremalų reiškinį netikėtai pakeičia visiškai priešingas.