Malta mėsa daugeliui atrodo vienas paprasčiausių produktų parduotuvėje. Atrodytų, kas čia gali būti neaišku: paimi pakuotę, pažiūri, ar tai jautiena, kiauliena, vištiena ar mišinys, įsidedi į krepšelį ir namuose gamini kotletus, padažą, balandėlius ar mėsainius.
Tačiau nauji Lenkijos Žemės ūkio ir maisto kokybės inspekcijos patikrinimai parodė, kad net toks kasdienis produktas gali slėpti nemalonių staigmenų. Kai kuriose parduotuvėse parduodamos maltos mėsos kokybė neatitiko deklaracijų: rasta problemų dėl riebalų kiekio, sudėties, ženklinimo ir net nedeklaruotos kitos rūšies mėsos.
Tai aktualu ir lietuviams, kurie dažnai apsiperka Lenkijoje. Maisto produktai ten neretai pigesni, pasirinkimas didelis, tačiau maža kaina neturėtų būti vienintelis kriterijus, ypač renkantis maltą mėsą.
Kodėl malta mėsa yra rizikingesnis produktas nei atrodo?
Malta mėsa yra jautresnis produktas nei vientisas mėsos gabalas. Ji turi didesnį sąlyčio su oru paviršių, greičiau genda, o pirkėjas dažnai nebegali plika akimi įvertinti, kokios dalys buvo sumaltos.
Būtent todėl labai svarbu, kad etiketėje būtų pateikta tiksli informacija: kokio gyvūno mėsa panaudota, kiek joje riebalų, koks kolageno ir mėsos baltymų santykis, ar yra druskos, priedų, konservantų ar kitų sudedamųjų dalių.
Pirkėjui tai nėra smulkmenos. Nuo šios informacijos priklauso ne tik skonis, bet ir maistinė vertė, produkto kokybė, kaina bei tinkamumas konkrečiam patiekalui.
Pavyzdžiui, liesa jautiena ir riebesnis kiaulienos mišinys yra visiškai skirtingi produktai. Jie skirtingai kepa, turi skirtingą skonį ir maistinę vertę. Todėl jei pirkėjas moka už vieną produktą, o gauna kitą, tai jau nėra tik „etiketės klaida“.
Kas pagal taisykles laikoma malta mėsa?
Lenkijos Žemės ūkio ir maisto kokybės inspekcija primena, kad malta mėsa turi aiškią apibrėžtį. Tai yra bekaulė mėsa, kuri buvo susmulkinta ir kurioje yra mažiau nei 1 procentas druskos.
Svarbiausia tai, kad gryna malta mėsa neturėtų būti apkrauta papildomais ingredientais. Jei į ją dedama prieskonių, konservantų, skonio stipriklių ar kitų priedų, toks produktas jau nėra paprasta malta mėsa. Jis turėtų būti vadinamas kitaip – pavyzdžiui, mėsa kotletams, delikatesinis mėsos gaminys ar paruoštas mėsos pusgaminis.
Tai labai svarbus skirtumas, nes parduotuvėje produktai gali atrodyti panašiai. Pakuotės beveik vienodos, spalva panaši, kaina viliojanti, tačiau vienoje pakuotėje gali būti tik mėsa, o kitoje – mėsa su papildomais priedais.
Todėl pirkėjui verta ne tik pažiūrėti į didžiausiomis raidėmis parašytą pavadinimą, bet ir perskaityti smulkesnę informaciją.
Ką nustatė Lenkijos inspektoriai?
Lenkijoje buvo tikrinama mažmeninėje prekyboje parduodama fasuota malta mėsa. Inspektoriai vertino įvairius produktus: jautieną, kiaulieną, jautienos ir kiaulienos mišinį, vištieną bei kalakutieną.
Patikrinimo rezultatai parodė, kad dalyje parduotuvių ir produktų buvo rimtų neatitikimų. Pažeidimai nustatyti daugumoje tikrintų subjektų, o laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad dalis partijų neatitiko to, kas buvo nurodyta pakuotėje.
Tarp nustatytų problemų minimi keli pagrindiniai dalykai:
- per mažas arba per didelis riebalų kiekis, palyginti su deklaracija,
- per didelis kolageno ir mėsos baltymų santykis,
- draudžiami arba nedeklaruoti ingredientai, įskaitant konservantus,
- nedeklaruota kiauliena maltoje mėsoje,
- netikslūs arba klaidinantys produktų pavadinimai,
- nepatikima informacija apie sudėtį,
- deklaracijos, kurios nesutapo su laboratorinių tyrimų rezultatais.
Kitaip tariant, problema buvo ne vien estetinė ar formalus ženklinimo trūkumas. Kai kuriais atvejais pirkėjas galėjo gauti kitokį produktą, nei tikėjosi pagal etiketę.
Kodėl riebalų kiekis toks svarbus?
Dalis pirkėjų į riebalų kiekį žiūri tik kaip į kalorijų klausimą. Tačiau maltos mėsos atveju tai yra ir kokybės, ir sąžiningos prekybos klausimas.
Jei etiketėje nurodyta liesa mėsa, pirkėjas tikisi mažesnio riebalų kiekio. Tokia mėsa dažnai kainuoja brangiau, nes joje turėtų būti daugiau vertingos raumeninės dalies ir mažiau riebalų.
Jeigu laboratorija nustato, kad riebalų yra daugiau nei deklaruota, pirkėjas iš esmės moka už kokybę, kurios negauna. O jei riebalų yra mažiau nei nurodyta, tai taip pat reiškia, kad informacija etiketėje nėra tiksli.
Pagal taisykles skirtingoms maltos mėsos kategorijoms taikomos skirtingos ribos. Pavyzdžiui, liesoje maltoje mėsoje riebalų turėtų būti ne daugiau kaip 7 procentai. Grynoje maltoje jautienoje riebalų gali būti daugiau, o maltoje mėsoje, kurioje yra kiaulienos, leidžiama dar aukštesnė riba.
Todėl skaičiai ant pakuotės nėra tik formalumas. Jie padeda suprasti, ką iš tikrųjų perkame.
Ką reiškia kolageno ir mėsos baltymų santykis?
Dar vienas svarbus rodiklis – kolageno ir mėsos baltymų santykis. Pirkėjams šis terminas gali skambėti sudėtingai, tačiau jo esmė gana paprasta.
Kolagenas rodo jungiamojo audinio kiekį. Jei jo per daug, tai gali reikšti, kad produkte yra daugiau sausgyslių, plėvių ar kitų mažiau vertingų dalių. Tokia mėsa gali būti kietesnė, prastesnės tekstūros ir mažiau kokybiška.
Todėl reglamentuose nustatomos ribos, kiek kolageno gali būti, lyginant su mėsos baltymais. Jei šis santykis viršijamas, produktas gali neatitikti tos kategorijos, kuriai jis priskiriamas.
Paprastai tariant, ne visa sumalta mėsa yra vienodos kokybės. Būtent todėl tokie laboratoriniai tyrimai svarbūs – jie parodo tai, ko pirkėjas parduotuvėje plika akimi nepamatys.
Nedeklaruota kiauliena – ypač jautrus pažeidimas
Vienas rimčiausių nustatytų pažeidimų – nedeklaruotos kiaulienos buvimas maltoje mėsoje. Tai labai svarbu ne tik dėl skonio ar kainos.
Kai kurie žmonės kiaulienos nevalgo dėl religinių, etinių, sveikatos ar asmeninių priežasčių. Kiti renkasi konkrečią mėsos rūšį dėl mitybos plano ar alergijų rizikos. Todėl jei etiketėje nenurodyta, kad produkte yra kiaulienos, bet jos randama laboratorijoje, tai yra rimtas vartotojo klaidinimas.
Tokie atvejai ypač kenkia pasitikėjimui. Žmogus parduotuvėje turi teisę žinoti, ką deda į krepšelį ir ką vėliau duoda savo šeimai.
Kaip atpažinti, kad perkate ne gryną maltą mėsą?
Pirmas ženklas – sudedamųjų dalių sąrašas. Jei perkate gryną maltą mėsą, etiketėje paprastai neturėtų būti ilgo ingredientų sąrašo. Ten turėtų būti aiškiai nurodyta mėsos rūšis ir privalomi kokybės parametrai.
Jeigu matote druską, prieskonius, skaidulas, krakmolą, konservantus, aromatus ar kitus priedus, tai jau ne paprasta malta mėsa, o mėsos pusgaminis.
Tai nebūtinai reiškia, kad produktas blogas. Tačiau jis turi būti aiškiai pavadintas ir tinkamai paženklintas. Pirkėjas turi suprasti, kad perka ne gryną maltą jautieną ar kiaulieną, o paruoštą mišinį kotletams, kukuliams ar kitam patiekalui.
Didžiausia problema atsiranda tada, kai toks produktas atrodo kaip paprasta malta mėsa, bet iš tikrųjų turi papildomų ingredientų, apie kuriuos pirkėjas aiškiai neinformuojamas.
Į ką lietuviams atkreipti dėmesį apsiperkant Lenkijoje?
Apsiperkant Lenkijos parduotuvėse, ypač jei perkate mėsą, verta skirti kelias papildomas sekundes etiketei. Tai gali padėti išvengti nemalonių staigmenų.
Pirmiausia patikrinkite, kokio gyvūno mėsa nurodyta ant pakuotės. Turėtų būti aiškiai parašyta, ar tai jautiena, kiauliena, paukštiena, kalakutiena, ar mišri mėsa.
Antra, pažiūrėkite į sudedamąsias dalis. Jei jų sąrašas ilgas, tai tikriausiai nėra gryna malta mėsa.
Trečia, atkreipkite dėmesį į riebalų kiekį. Jei ieškote liesos mėsos, skaičius ant pakuotės turi būti nedidelis. Jei perkate mėsą kotletams ar kepimui, šiek tiek daugiau riebalų gali būti net naudinga skoniui, bet svarbiausia, kad informacija būtų sąžininga.
Ketvirta, įvertinkite produkto pavadinimą. Skirtumas tarp „malta mėsa“ ir „mėsa kotletams“ gali būti labai reikšmingas.
Maža kaina gali turėti paaiškinimą
Lenkijoje maistas dažnai vilioja mažesnėmis kainomis, todėl lietuviai ten neretai perka didesniais kiekiais. Tai suprantama, tačiau renkantis maltą mėsą verta būti atsargesniems.
Jei produktas atrodo gerokai pigesnis už kitus panašius gaminius, verta paklausti savęs, kodėl. Galbūt jame daugiau riebalų, daugiau jungiamojo audinio, tai ne gryna mėsa, o paruoštas mišinys, arba naudojama kita mėsos rūšis.
Žinoma, maža kaina savaime nereiškia blogo produkto. Tačiau mėsa yra ta kategorija, kurioje verta rinktis ne tik pagal akcijos etiketę.
Ar tokia mėsa pavojinga sveikatai?
Svarbu atskirti du dalykus: maisto saugą ir komercinę kokybę. IJHARS patikrinimai daugiausia vertina prekybinę kokybę, sudėtį, ženklinimą ir atitiktį deklaracijoms. Tai nebūtinai reiškia, kad kiekvienas pažeidimų turintis produktas automatiškai yra pavojingas sveikatai.
Tačiau vartotojui tai vis tiek labai svarbu. Jei etiketė neatitinka realios sudėties, žmogus negali priimti sąmoningo sprendimo. Ypač jei jis vengia tam tikros mėsos rūšies, skaičiuoja riebalus, turi mitybos apribojimų ar perka produktą vaikams.
Todėl tokie pažeidimai nėra smulkmena. Jie rodo, kad dalis rinkoje esančių produktų neatitinka to, kas pažadama pirkėjui.
Kaip saugiai laikyti maltą mėsą?
Net jei produktas kokybiškas, malta mėsa reikalauja atsargumo. Ji greičiau genda nei vientisi mėsos gabalai, todėl parsivežus iš parduotuvės ją reikėtų kuo greičiau įdėti į šaldytuvą.
Jei kelionė iš Lenkijos ilgesnė, verta turėti šaltkrepšį arba termo maišelį su šaldymo elementais. Ypač vasarą. Automobilyje palikta mėsa gali greitai įšilti, o tai didina gedimo riziką.
Namuose maltą mėsą geriausia sunaudoti kuo greičiau arba užšaldyti. Taip pat svarbu ją gerai termiškai apdoroti – kotletai, kukuliai ar faršas padažui turi būti iškepę ar išvirę per visą storį.
Ką daryti, jei produktas kelia įtarimų?
Jei pakuotė pažeista, mėsa turi nemalonų kvapą, keistą spalvą, per daug skysčio arba atrodo neįprastai, geriau nerizikuoti. Net jei kaina buvo gera, sveikata svarbiau.
Taip pat verta išsaugoti čekį. Jei produktas akivaizdžiai neatitinka kokybės, jį galima grąžinti arba pateikti skundą parduotuvei. Rimtesniais atvejais galima kreiptis į atsakingas maisto kontrolės institucijas.
Pirkėjai dažnai mano, kad vienas skundas nieko nepakeis, bet būtent vartotojų pranešimai padeda institucijoms greičiau pastebėti probleminius produktus ar pardavimo vietas.
Svarbiausia – skaityti etiketę, o ne tik žiūrėti į kainą
Lenkijos inspekcijos patikrinimai dar kartą primena, kad maltos mėsos pakuotė gali slėpti daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pažeidimai dėl riebalų kiekio, kolageno, ženklinimo ar nedeklaruotos mėsos rūšies tiesiogiai veikia pirkėją.
Todėl lietuviams, perkantiems Lenkijoje, verta būti budresniems. Ne todėl, kad kiekvienas produktas blogas, o todėl, kad net paprasta malta mėsa turi būti renkamasi atidžiai.
Geriausia taisyklė paprasta: kuo trumpesnė ir aiškesnė etiketė, tuo lengviau suprasti, ką perkate. Jei produktas vadinamas malta mėsa, jis turi būti mėsa, o ne neaiškus mišinys su priedais.
O jei ant pakuotės informacija miglota, kaina įtartinai maža, o sudedamųjų dalių sąrašas primena pusgaminį, geriau paieškoti kito produkto. Virtuvėje faršas gali virsti daugybe patiekalų, bet parduotuvėje jis pirmiausia turi būti sąžiningai paženklintas.
