Lenkija siunčia specialiąsias pajėgas prie Kaliningrado: Tuskas perspėja apie galimus ginkluotų žmonių įsiveržimus

Lenkija sustiprino pajėgas pasienyje su Rusijos Karaliaučiaus sritimi, gavusi savo ir sąjungininkų tarnybų perspėjimų apie galimas diversijas bei provokacijas pirmoje lapkričio pusėje. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad regione pasitelktos specialiosios pajėgos. Tarp tarnybų vertinamų scenarijų – ir ginkluotų žmonių bandymai patekti į Lenkijos teritoriją.

Šalies šiaurės rytuose veikia papildomos policijos, pasienio apsaugos ir kariuomenės pajėgos, įskaitant kovai su terorizmu skirtus padalinius. Operacija koordinuojama policijos, bendradarbiaujant su kariuomene ir specialiosiomis tarnybomis. Jos tikslas – užkirsti kelią galimiems incidentams, apie kuriuos gauta žvalgybinės informacijos.

Tuskas antradienį, lapkričio 3 dieną, taip pat pranešė apie naktį pasienyje pastebėtą įtartiną judėjimą. Tačiau premjeras patikslino, kad šio įvykio aplinkybės neleidžia užtikrintai nustatyti ten buvusių asmenų ketinimų.

Tarnybos išskyrė pirmąją lapkričio pusę

Pasak Tusko, informacija apie galimas priešiškų tarnybų rengiamas diversijas ir rimtesnes provokacijas buvo gaunama jau kurį laiką. Vėliau perspėjimai tapo konkretesni: pirmoje lapkričio pusėje galimi incidentai, įskaitant ginkluotų žmonių įsiveržimą.

Premjeras nurodė, kad perspėjimai gauti iš Lenkijos ir sąjungininkų tarnybų. Apie galimą scenarijų, jo teigimu, kalbėjo ir NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Alexusas Grynkewichius.

Reaguojant sustiprinta pasienio apsauga ir į šiaurės rytų Lenkiją nukreipta papildomų pajėgų. Operacija apima Varmijos Mozūrų ir Palenkės vaivadijas, o jos štabas įkurtas Lenkijos vyriausiojoje policijos komendantūroje. Į koordinavimą įtraukti ir regioniniai policijos padaliniai.

Lenkijos policijos vadovas Marekas Borońas šiuos veiksmus apibūdino kaip prevencinius. Pajėgų sutelkimas siejamas su gautais perspėjimais apie galimą sabotažą ir diversijas.

Naktį pastebėti žmonės su žibintuvėliais

Tuskas pasakojo netrukus po vidurnakčio gavęs pasienio apsaugos pranešimą apie nerimą keliantį judėjimą Lenkijos ir Rusijos pasienyje. Pastebėti žmonės su žibintuvėliais, o į vietą greitai nukreiptos reikiamos pajėgos.

Premjeras sakė, kad tarnybų reakcija leido užkirsti kelią galimai provokacijai, jeigu toks buvo ten buvusių asmenų tikslas. Kartu jis pripažino, kad galutinai patvirtinti jų ketinimų nepavyks. Todėl šio pranešimo negalima suprasti kaip patvirtinimo, jog tą naktį į Lenkiją jau įsiveržė ginkluota grupė.

Tusko teigimu, pasienio apsauga situaciją vertino kaip reikalaujančią skubios reakcijos ir kontrolės vietoje. Jis taip pat perspėjo, kad įtampa gali nesibaigti vienu epizodu, todėl tarnybos turi išlikti pasirengusios tolesniems incidentams.

Buvęs GROM vadas: specialiosios pajėgos tokioms užduotims rengiamos

Informacija apie GROM karių pasitelkimą sukėlė diskusiją, kokį vaidmenį specialieji daliniai turėtų atlikti saugant valstybės sieną. Buvęs GROM vadas generolas Piotras Patalongas mano, kad valstybė neturėtų vengti naudoti turimų pajėgumų, jeigu to reikalauja grėsmė.

Jis primena, kad specialiosios pajėgos rengiamos užduotims taikos, krizės ir karo metu. Veiksmai, vykdomi žemiau atviro ginkluoto konflikto ribos, taip pat patenka į jų pasirengimo sritį. Patalongo vertinimu, tokie kariai gali būti tinkami reaguoti į apmokytų diversinių grupių keliamą pavojų.

Generolas neabejoja operatorių pasirengimu, tačiau jo pasisakymą apie galimas ginkluotas grupes reikia vertinti kaip grėsmės analizę. Viešai paskelbtas perspėjimas dar neatskleidžia konkrečios būsimos operacijos, jos dalyvių ar vietos.

Kitas karininkas perspėja nesitikėti, kad GROM pakeis pasienio apsaugą

Atsargos pulkininkas leitenantas Tomaszas Białekas specialiųjų pajėgų pasitelkimo savaime nelaiko neįprastu sprendimu. Jo teigimu, tokia parama galima, kai ją pagrindžia nustatytos grėsmės. Tačiau jis ragina aiškiai skirti institucijų užduotis.

Pagrindinė atsakomybė už sienos apsaugą, Białeko vertinimu, turi likti pasienio apsaugos tarnybai, kuri turi tam skirtą struktūrą, įrangą ir pasirengimą. Kariuomenė bei policija turėtų prisidėti pagal savo kompetenciją.

GROM specializacija – konkrečios specialiosios, žvalgybos ir kovinės užduotys. Todėl jo karių buvimo regione nereikėtų suprasti kaip visos sienos apsaugos perdavimo vienam elitiniam daliniui. Karininkas atkreipia dėmesį ir į kasdienį reguliariųjų kariuomenės vienetų bei pasieniečių darbą, kuris viešose diskusijose sulaukia gerokai mažiau dėmesio.

Diversijų grėsmė neapsiriboja pačia pasienio linija

Białekas pabrėžia, kad sabotažą galintys vykdyti asmenys neprivalo į Lenkiją patekti tiesiogiai per sieną su Rusija ar Baltarusija. Jie gali atvykti per kitas valstybes, todėl vien sustiprintas pasienis neapima visos galimos grėsmės.

Dėl šios priežasties, jo nuomone, pajėgos turi būti telkiamos pagal konkrečią tarnybų turimą informaciją, o kovos su diversijomis sistema – veikti platesnėje teritorijoje. Toks požiūris reikštų skirtingų institucijų koordinavimą, užuot visą dėmesį sutelkus į vieno dalinio pavadinimą.

Karininkas taip pat abejoja, ar naudinga viešai skelbti išsamią informaciją apie specialiųjų pajėgų veikimą. Priešiškos tarnybos analizuoja viešus pranešimus, todėl duomenys apie konkrečius vienetus, jų veikimo vietas ir mastą gali būti panaudoti prieš pačius karius bei pareigūnus.

Analitikas neatmeta ir bandymo paveikti Lenkijos sprendimus

Atsargos pulkininkas leitenantas, buvęs karinės žvalgybos pareigūnas Maciejus Korowajus pateikia kitokią interpretaciją. Jis teigia Rusijos atviruose šaltiniuose nepastebėjęs karių judėjimo, sienos uždarymo ar naujų apribojimų gyventojams, kurie rodytų pasirengimą tarpvalstybinei operacijai.

Korowajus neatmeta, kad dalis signalų gali būti skirta išprovokuoti konkrečią Lenkijos reakciją. Jis tai sieja su vadinamąja refleksyviąja kontrole – bandymu paveikti priešininko sprendimus jam perduodant atitinkamai parinktą informaciją.

Tai analitiko hipotezė, o ne nustatyta perspėjimų kilmė. Atviruose šaltiniuose nepastebėti pasirengimo požymiai taip pat nepaneigia to, ką gali žinoti žvalgybos tarnybos. Lenkijos valdžia savo sprendimą grindžia būtent neviešai gauta savo ir sąjungininkų informacija.

Šiuo metu patvirtintas sprendimas yra sustiprinti pajėgas ir vykdyti prevencinę operaciją. Perspėjimas dėl pirmosios lapkričio pusės nurodo laikotarpį, kuriam tarnybos skiria didesnį dėmesį, tačiau nenustato neišvengiamo incidento datos ar jo baigties.