NASA užfiksavo nerimą keliančius signalus Ramiajame vandenyne: tai gali keisti orus visame pasaulyje

Tropiniame Ramiajame vandenyne stiprėja „El Niño 2026“ reiškinys. Jo ženklai matomi ne tik pagal vandens temperatūrą, bet ir pagal vandenyno paviršiaus aukštį. NASA, NOAA ir „Sentinel-6 Michael Freilich“ palydovo stebėjimai rodo, kad centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyse kaupiasi daugiau šilumos, o tai artimiausiais mėnesiais gali paveikti orų modelius įvairiuose pasaulio regionuose.

NOAA apie „El Niño“ sugrįžimą paskelbė po to, kai jūros paviršiaus temperatūra centrinėje ir rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyse kelis mėnesius išliko aukštesnė nei įprasta. Tačiau palydovai dar prieš oficialų pranešimą fiksavo kitą svarbų požymį – pakilusį jūros lygį plačioje teritorijoje.

Tai reikšmingas signalas, nes šiltesnis vanduo plečiasi ir užima daugiau vietos. Kai didelės įkaitusio vandens masės pasiskirsto vandenyne, palydoviniai prietaisai gali užfiksuoti net nedidelius paviršiaus aukščio pokyčius. Mokslininkams tokie duomenys padeda suprasti ne tik tai, kas vyksta paviršiuje, bet ir kiek šilumos yra sukaupta po juo.

Ką parodė „Sentinel-6“ palydovas?

Birželio pradžioje sudarytuose palydoviniuose žemėlapiuose matyti aukštesnis nei įprasta jūros paviršius centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyse. Tokiose vizualizacijose raudona spalva žymi pakilusias sritis, balta – artimas įprastoms sąlygoms, o mėlyna – žemesnį jūros lygį.

Kad būtų aiškiau matomi trumpalaikiai pokyčiai, mokslininkai iš duomenų pašalina sezoninius svyravimus ir ilgalaikio jūros lygio kilimo poveikį. Taip lengviau atskirti signalus, susijusius būtent su „El Niño“ raida.

Šiuos stebėjimus atliko „Sentinel-6 Michael Freilich“ palydovas, kuris seka pasaulinį jūros lygį ir padeda mokslininkams vertinti vandenynų būklę. NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos tyrėjų analizė rodo, kad dabartinis „El Niño“ stiprėjimas neprasidėjo staiga. Dar pavasarį palydovai užfiksavo šilto vandens mases, judančias į rytus per pusiaujo Ramųjį vandenyną.

Tokios šilto vandens bangos gali būti ankstyvas ženklas, kad „El Niño“ stiprės. Jos atsiranda tada, kai susilpnėja arba laikinai pasikeičia pasatai, paprastai stumiantys šiltą paviršinį vandenį į vakarinę Ramiojo vandenyno dalį. Kai šis vėjas susilpnėja, šiltas vanduo ima slinkti atgal į rytus, link Amerikos pakrančių.

NASA vaizdas

Kodėl tai svarbu orams?

„El Niño“ nėra tik šiltesnis vanduo Ramiajame vandenyne. Tai didelė vandenyno ir atmosferos sistema, galinti pakeisti kritulių pasiskirstymą, temperatūrą ir audrų trajektorijas skirtinguose pasaulio regionuose.

Kai šiltas vanduo kaupiasi centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyse, keičiasi oro judėjimas virš tropikų. Šie pokyčiai vėliau gali paveikti atmosferą gerokai toliau nuo paties reiškinio susidarymo vietos. Dėl to vienuose regionuose padidėja liūčių tikimybė, kituose – sausros rizika.

Dažnai „El Niño“ siejamas su drėgnesnėmis sąlygomis pietvakarinėje JAV dalyje ir didesne sausros grėsme vakarų Ramiojo vandenyno regionuose, įskaitant Indoneziją bei Australiją. Vis dėlto kiekvienas epizodas būna skirtingas, todėl vien pagal reiškinio pradžią negalima tiksliai pasakyti, kur ir kokie orų kraštutinumai pasireikš.

Stipriausias poveikis paprastai išryškėja Šiaurės pusrutulio žiemą, kai tropinio Ramiojo vandenyno pokyčiai spėja persiduoti platesnei atmosferos cirkuliacijai. Todėl mokslininkai ypač atidžiai stebi vasaros ir rudens mėnesius – būtent tada tampa aiškiau, ar epizodas bus silpnas, vidutinis, ar gali priartėti prie stipriausių istorinių „El Niño“ reiškinių.

Ar 2026-ieji gali priminti 1997 metus?

Kai kurios birželio pradžioje vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje susidariusios sąlygos mokslininkams priminė 1997 metus, kai buvo užfiksuotas vienas stipriausių „El Niño“ epizodų. Tačiau specialistai pabrėžia, kad 2026 metų situacijos negalima tiesiogiai laikyti to meto pasikartojimu.

Svarbus skirtumas tas, kad rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje atšilimas kol kas buvo silpnesnis, o iki birželio ją pasiekė mažiau šiltų bangų. Tai reiškia, kad sistema dar nėra tokia aiški ir stipri, kaip kai kurių ankstesnių didžiųjų „El Niño“ pradžioje.

Kita vertus, stebėjimai rodo, kad naujos šilto vandens bangos vis dar juda į rytus. Jeigu vandenynas ir atmosfera toliau stiprins vienas kito poveikį, reiškinys gali tapti ryškesnis. Jeigu pasatai vėl sustiprės arba šilumos pasiskirstymas pasikeis, „El Niño“ gali likti vidutinio stiprumo.

Todėl šiuo metu svarbiausia ne skubėti skelbti „super El Niño“, o stebėti, kaip situacija vystysis artimiausiomis savaitėmis. Vandenynas jau rodo, kad sistema turi sukaupusi energijos, tačiau galutinis jos poveikis priklausys nuo to, kaip toliau sąveikaus vanduo, vėjai ir atmosfera.

Žemė

Ką tai reiškia artimiausiais mėnesiais?

Artimiausiu metu mokslininkai stebės jūros paviršiaus temperatūrą, vandenyno aukštį, pasatų stiprumą ir šilto vandens judėjimą po paviršiumi. Būtent šių rodiklių derinys padės nustatyti, ar „El Niño 2026“ toliau stiprės, ar stabilizuosis.

Palydoviniai duomenys šioje situacijoje itin svarbūs, nes jie leidžia matyti ne vien pavienius matavimus vandenyne, bet visą didžiulę Ramiojo vandenyno sistemą. Pakilęs jūros paviršius centrinėje ir rytinėje dalyse rodo, kad ten kaupiasi šiltesnis vanduo, o tai gali būti vienas iš būsimų orų pokyčių signalų.

Nors „El Niño“ dažnai siejamas su ekstremaliais reiškiniais, pats jo sugrįžimas dar nereiškia nei neišvengiamos katastrofos, nei vienodo poveikio visam pasauliui. Vienur jis gali sustiprinti liūtis, kitur padidinti sausros riziką, o kai kuriuose regionuose poveikis gali būti silpnesnis arba netiesioginis.

Kol kas aišku viena: Ramusis vandenynas kaupia šilumą, o NASA ir kitų institucijų stebėjimai rodo, kad ši sistema verta dėmesio. Ar „El Niño 2026“ taps vienu stipriausių pastarųjų dešimtmečių epizodų, paaiškės tik artimiausiais mėnesiais.