Naujų eurų revoliucija. Ant banknotų gali atsirasti tikri žmonės, o ECB siunčia aiškią žinią dėl grynųjų ateities

Po daugiau nei dviejų dešimtmečių europiečių piniginėse gali atsirasti visai kitaip atrodantys eurai. Europos Centrinis Bankas ruošia didžiausią euro banknotų išvaizdos permainą nuo bendros valiutos atsiradimo – vietoje išgalvotų tiltų ir architektūrinių motyvų ant pinigų gali atsirasti tikri Europos kultūros žmonės, paukščiai, upės ir kiti atpažįstami vaizdai. Tačiau už dizaino pokyčių slypi ir gerokai svarbesnė žinia. Kol vis dažniau kalbama apie mokėjimus telefonu, kortelėmis ir būsimą skaitmeninį eurą, ECB aiškiai rodo: grynųjų pinigų atsisakyti neketinama.

Nauji banknotai dar nėra išleisti ir rytoj senųjų eurų keisti nereikės. Šiuo metu vyksta jų dizaino pasirinkimo procesas, o galutinis variantas turėtų būti paskelbtas 2026 metų gruodį. Bankų sektoriuje kalbama, kad naujos kartos eurų banknotai į žmonių rankas galėtų patekti maždaug 2029 metais, nors konkreti išleidimo data dar nėra galutinai patvirtinta. Vis dėlto pats faktas, kad ECB investuoja į visiškai naują banknotų kartą, yra svarbus atsakymas tiems, kurie pastaraisiais metais vis dažniau klausia, ar grynieji Europoje apskritai turi ateitį.

Vietoje neegzistuojančių tiltų – tikri žmonės, paukščiai ir Europos gamta

Dabartinius eurų banknotus europiečiai pažįsta daugiau nei 20 metų. Pirmoji jų serija pasirodė 2002-aisiais, o banknotuose pasirinkta tema „Amžiai ir stiliai“ – įvairių epochų langai, vartai ir tiltai. Įdomu tai, kad šie pastatai nebuvo tikri. Jie specialiai sukurti taip, kad nebūtų galima sakyti, jog viena valstybė ar miestas ant bendros Europos valiutos vaizduojamas svarbiau už kitus.

2013–2019 metais palaipsniui pasirodė atnaujinta „Europos“ banknotų serija. Atsirado stipresnės apsaugos priemonės ir buvo pakoreguotas dizainas, tačiau bendras principas iš esmės liko toks pats. Dabar ECB nori žengti daug toliau ir pirmą kartą iš esmės pakeisti tai, ką europiečiai mato laikydami banknotą rankoje.

Iki finalinio etapo išgrynintos dvi pagrindinės kryptys. Pirmoji susijusi su Europos kultūra. Pasirinkus ją, banknotuose galėtų atsirasti žmonės, palikę ryškų pėdsaką Europos moksle, literatūroje, muzikoje ir mene. Tai būtų visiškai kitoks sprendimas nei dabartiniai abstraktūs architektūros vaizdai – pirmą kartą euro banknotuose galėtume matyti konkrečius istorinius asmenis.

Antroji kryptis paremta Europos gamta, ypač upėmis ir paukščiais. Tokio dizaino tikslas būtų parodyti ne valstybių sienas, o bendrą žemyno gamtinį paveldą. Tai leistų sukurti banknotus, kurie būtų atpažįstami skirtingų Europos šalių žmonėms ir kartu neakcentuotų vienos konkrečios valstybės.

ECB banknotų direktorė Doris Schneeberger aiškina, kad šį kartą siekiama pinigus padaryti gerokai artimesnius žmonėms. Vietoje neegzistuojančių statinių atsirastų tikri žmonės, tikri paukščiai ir tikri Europos objektai. Banko vertinimu, tai turėtų padėti sukurti banknotus, su kuriais europiečiai galėtų lengviau susitapatinti.

Sprendžiant dėl naujų eurų jau įsitraukė milijonai žmonių

ECB nenori galutinio dizaino pasirinkti vien už uždarų durų. Europiečiams suteikiama galimybė išreikšti savo nuomonę, o bankas vykdo viešą konsultacijų procesą. Pasak D. Schneeberger, įvairiuose naujų banknotų pasirinkimo etapuose jau dalyvavo milijonai Europos gyventojų.

Tai ne vien kosmetinis konkursas dėl gražiausio paveikslėlio. Banknotų dizainas turi atitikti daugybę techninių reikalavimų. Jis turi būti aiškiai atpažįstamas, patogus įvairaus amžiaus žmonėms, pritaikytas silpnaregiams, atsparus kasdieniam naudojimui ir kartu turėti modernias apsaugos nuo padirbinėjimo priemones. Nauja euro banknotų karta turėtų būti saugesnė ir technologiškai pažangesnė už dabartinę.

Galutinis dizaino pasirinkimas numatomas 2026 metų gruodį, tačiau net ir tada nauji banknotai parduotuvių kasose nepasirodys iš karto. Po sprendimo dar reikės parengti galutinį techninį dizainą, atlikti bandymus, pasiruošti spausdinimui ir suplanuoti jų išleidimą visoje euro zonoje. Toks procesas trunka ne mėnesius, o metus.

Todėl Lietuvos gyventojams nereikia baimintis, kad vieną rytą dabartiniai 5, 10, 20 ar 50 eurų banknotai staiga taps nebegaliojantys. Banknotų keitimas vyksta palaipsniui, o ECB prieš bet kokius svarbius pokyčius informaciją skelbia iš anksto.

Viena ECB frazė pasakė daugiau nei visas pristatymas

Didžiausią dėmesį naujų banknotų pristatyme patraukė ne paukščiai, upės ar būsimos Europos kultūros asmenybės. D. Schneeberger grynųjų pinigų ateitį apibūdino labai paprasta mintimi: niekas nerenovuotų namo, kurį planuoja netrukus nugriauti.

Ši frazė itin aiškiai parodo ECB poziciją. Jeigu centrinis bankas planuotų po kelerių metų atsisakyti banknotų, nebūtų didelės prasmės pradėti brangaus ir ilgai trunkančio jų pertvarkymo, kurti naujus dizainus, stiprinti apsaugą, rengti visuomenės konsultacijas ir ruošti naują gamybą.

Pastaraisiais metais grynųjų pinigų ateitis kelia vis daugiau klausimų. Daugybė žmonių už kavą, degalus, maisto produktus ar viešbutį jau atsiskaito telefonu arba kortele, dalis apskritai savaitėmis neturi piniginėje nė vieno banknoto. Tuo pačiu metu Europoje rengiamasi galimam skaitmeninio euro atsiradimui, todėl atsirado ir baimių, kad tai gali būti pirmasis žingsnis visiško grynųjų atsisakymo link.

ECB tokią interpretaciją atmeta. Banko pozicija yra priešinga – skaitmeninis euras turėtų papildyti banknotus ir monetas, o ne juos išstumti.

Skaitmeninis euras neturėtų reikšti grynųjų pabaigos

Norint suprasti, kodėl ECB taip pabrėžia grynųjų svarbą, reikia atskirti dvi pinigų rūšis. Banknotai ir monetos yra vadinamieji viešieji pinigai – juos tiesiogiai išleidžia centrinis bankas. Tuo metu pinigai, kuriuos žmogus mato savo komercinio banko sąskaitoje ir naudoja atsiskaitydamas kortele ar atlikdamas pavedimą, yra kitokios formos pinigai.

Skaitmeninis euras būtų bandymas sukurti elektroninę viešųjų pinigų formą. Kitaip tariant, tai būtų ne dar viena įprasto komercinio banko sąskaita, o centrinio banko pinigų skaitmeninis atitikmuo. Tačiau ECB pabrėžia, kad žmogui turi likti galimybė pasirinkti – mokėti grynaisiais, galimu skaitmeniniu euru arba kitais įprastais mokėjimo būdais.

Jeigu skaitmeninio euro projektas bus galutinai įgyvendintas, jis taip pat galėtų tapti prieinamas maždaug šio dešimtmečio pabaigoje. Tai sutaptų su laikotarpiu, kai galėtų pasirodyti ir naujos kartos euro banknotai. Simboliška, kad abu projektai vystomi beveik vienu metu: vienas ruošia eurą skaitmeninei ateičiai, o kitas rodo, kad popieriniai pinigai iš tos ateities nėra išbraukiami.

Tai svarbu ir Lietuvai. Nors mokėjimai kortelėmis bei telefonu čia tapo kasdienybe, grynieji tebėra svarbūs daliai vyresnių žmonių, smulkiajam verslui, regionų gyventojams ir situacijose, kai sutrinka elektroninės mokėjimo sistemos ar ryšys. Fizinis banknotas turi vieną savybę, kurios neturi interneto ryšio reikalaujantis mokėjimas – jam nereikia veikiančio telefono, programėlės ar banko sistemos, kad būtų galima perduoti pinigus kitam žmogui.

Dabartiniai banknotai niekur nedings per vieną naktį

Naujų eurų atsiradimas nereiškia, kad žmonės turės skubėti į bankus keisti santaupų. Net kai 2013 metais pradėjo pasirodyti antroji euro banknotų serija, senesni pinigai neišnyko staiga. Naujesni banknotai buvo leidžiami palaipsniui ir ilgą laiką cirkuliavo kartu su senaisiais.

Panašaus proceso galima tikėtis ir šį kartą. Pirmiausia turi būti pasirinktas dizainas, tuomet parengti galutiniai banknotai, pagamintas reikalingas jų kiekis ir tik tada pradėtas palaipsnis išleidimas. Jeigu kalbos apie 2029 metus pasitvirtins, iki pirmųjų naujo dizaino eurų mūsų piniginėse dar liko ne vieni metai.

Dar nežinoma ir tai, kaip tiksliai atrodys kiekvienas nominalas. Dabar svarstomos temos ir motyvai yra kryptis, o ne galutinis banknotas, kurį jau galima būtų parodyti kaip būsimą 20 ar 50 eurų kupiūrą. Todėl internete pasirodantys įvairūs „naujųjų eurų“ vaizdai nebūtinai reiškia, kad būtent tokie pinigai bus išleisti.

Tačiau vienas dalykas jau aiškus. Europos piniginėse bręsta didžiausias vizualinis pokytis nuo pat euro atsiradimo. Dabartinius abstrakčius tiltus ir langus gali pakeisti realūs Europos žmonės arba gamta, o kartu bus diegiamos ir modernesnės apsaugos priemonės.

Ir turbūt svarbiausia žinia yra ne tai, kieno veidą vieną dieną galime išvysti ant 50 eurų banknoto. Kur kas svarbiau tai, kad laikais, kai kone kiekvieną mėnesį pasigirsta kalbų apie „grynųjų pabaigą“, ECB ruošiasi investuoti į visiškai naują jų kartą. Jeigu centrinio banko planai bus įgyvendinti, po kelerių metų turėsime ir skaitmeninių mokėjimų ateitį, ir visiškai naujus popierinius eurus – o pasirinkimas, kuo atsiskaityti, bent jau kol kas liks mūsų rankose.