Nuo 2030 m. keisis pakuočių taisyklės: mažiau tuščios vietos siuntose ir daugiau taros, kuri turės sugrįžti

Dėžės, padėklai, gėrimų buteliai ir siuntinių pakuotės turės atitikti naujus Europos Sąjungos reikalavimus. Dalį jų reikės naudoti pakartotinai, kitoms bus svarbūs perdirbamumo, sudėties ir perteklinio pakavimo ribojimai. Pokyčiai palies ir Lietuvos verslą bei pirkėjus, tačiau tai nereiškia, kad nuo 2030 metų visos pakuotės privalės tapti daugkartinės arba kad nebeliks kartoninių dėžių.

Vienas krovinys gali turėti kelias skirtingas pakuotes: prekės sudėtos į dėžes, šios sukrautos ant medinio padėklo ir sutvirtintos plėvele. Naujajame reglamente kiekvieno tokio elemento paskirtis svarbi. Reikalavimus lemia pakuotės rūšis, naudojimas, prekių judėjimo maršrutas ir numatytos išimtys.

Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas ES įsigaliojo 2025 metų vasario 11 dieną, o pagrindinės jo nuostatos pradėtos taikyti 2026 metų rugpjūčio 12-ąją. Daliai konkrečių pareigų nustatyti vėlesni terminai, tarp jų – 2030 metai. Taigi pokyčiai vyks etapais, o ne vieną dieną pakeičiant visas parduotuvėse ir sandėliuose esančias pakuotes.

Perdirbama pakuotė ir daugkartinė tara – skirtingi dalykai

Pakuotės perdirbimas reiškia, kad jos medžiaga panaudojama naujai žaliavai ar gaminiui pagaminti. Pavyzdžiui, plastikinis butelis surenkamas, apdorojamas, o gauta medžiaga panaudojama naujam gaminiui.

Pakartotinis naudojimas veikia kitaip: ta pati pakuotė sugrįžta į apyvartą ir dar kartą atlieka savo paskirtį. Tai gali būti grąžinama transportavimo dėžė, pakartotinai naudojamas padėklas ar tam pritaikytas gėrimų butelis. Vien tai, kad pakuotė tvirta ir teoriškai tinkama naudoti dar kartą, nepakanka – reikalinga sistema, užtikrinanti jos surinkimą ir pakartotinį naudojimą.

Pakuotė iš perdirbto plastiko nebūtinai yra daugkartinė, o daugkartinei pakuotei gali būti taikomi ir jos sudėties reikalavimai. Šios priemonės sprendžia skirtingus klausimus: iš ko pakuotė pagaminta, kiek kartų naudojama ir kas su ja nutinka naudojimui pasibaigus. Aplinkos ministerija nurodo, kad reglamentas apima tiek pakartotinį naudojimą, tiek perdirbamumą, perdirbtų medžiagų dalį ir perteklinio pakavimo mažinimą.

Kokie pakartotinio naudojimo tikslai numatyti nuo 2030 metų?

Vieno procento visoms pakuotėms nėra. Griežtesni reikalavimai nustatyti tiems srautams, kuriuose pakuotės gali reguliariai grįžti tarp įmonių objektų ar verslo partnerių.

Šie tikslai taikomi konkretiems ekonominės veiklos vykdytojams ir pakuočių srautams. 40 proc. rodiklis nereiškia, kad kiekvienas pirkėjas privalės grąžinti keturias iš dešimties gautų siuntinių dėžių. Taip pat netikslu jį laikyti vien tarptautinio gabenimo taisykle – reglamento taikymo sritis platesnė.

Prekių pakuotėsNuotrauka: OpenAI

Kartoninės dėžės nedraudžiamos, o plėvelei jau nustatyta svarbi išimtis

Kartoninėms dėžėms netaikomi minėti transportavimo pakuočių pakartotinio naudojimo tikslai. Tai nėra draudimas kartoninę dėžę panaudoti antrą kartą ir nereiškia, kad tokios dėžės turės išnykti. Joms išlieka aktualūs kiti reikalavimai.

Numatytos išimtys ir tam tikroms pavojingų krovinių pakuotėms, individualiai pritaikytoms didelių įrenginių transportavimo pakuotėms bei lanksčioms transportavimo pakuotėms, tiesiogiai besiliečiančioms su maistu ar pašarais. Labai mažoms įmonėms išimtis siejama su dviem sąlygomis: jos turi atitikti labai mažos įmonės apibrėžimą ir per atitinkamus metus valstybės teritorijoje pateikti ne daugiau kaip 1 000 kilogramų pakuočių. Vien nedidelio pakuočių kiekio nepakanka.

Dar viena svarbi pataisa priimta 2026 metais. Padėklų apvyniojimo plėvelei ir tvirtinimo juostoms nustatyta išimtis iš 100 proc. pakartotinio naudojimo reikalavimų. Todėl teiginys, kad nuo 2030 metų visa tarp vietinių verslo partnerių naudojama plėvelė būtinai turės būti daugkartinė, neatitinka jau priimtos išimties. Ji nepanaikina bendrojo 40 proc. tikslo taikymo šioms pakuotėms.

Gėrimams taip pat numatytos atskiros išimtys, įskaitant tam tikras pieno, vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų kategorijas. Gėrimų pakartotinio naudojimo tikslo išimtis numatyta ir galutiniams platintojams, kurių prekybos plotas neviršija 100 kvadratinių metrų.

Pirkėjams – mažiau perteklinio pakavimo, verslui – daugiau grąžinimo logistikos

Gyventojams lengviausiai pastebimas pokytis gali būti siuntinių dydis. Reglamente numatyta, kad grupinėse, transportavimo ir elektroninės prekybos pakuotėse tuščios vietos santykis neturėtų viršyti 50 proc. Tačiau terminas turi svarbią sąlygą: reikalavimas taikomas nuo 2030 metų sausio 1 dienos arba praėjus trejiems metams nuo atitinkamų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo – pasirenkama vėlesnė data. Skaičiavimo metodiką dar turi nustatyti Europos Komisija.

Verslui daugkartinė tara reiškia daugiau negu kitokių dėžių užsakymą. Reikia suplanuoti, kas jas surinks, kur jos bus laikomos, kaip tikrinamos, valomos ir grąžinamos į apyvartą. Taip pat būtina numatyti, kaip bus apskaitomos prarastos ar sugadintos pakuotės.

Praktiškas pasirengimo žingsnis – peržiūrėti reguliarius maršrutus. Jeigu sunkvežimis nuolat važiuoja tarp gamyklos ir sandėlio arba pas tuos pačius klientus, grįžtančiai tarai galima suplanuoti vietą tame pačiame sraute. Daug sudėtingiau, kai pakuotės iškeliauja įvairiomis kryptimis ir jų sugrįžimo kelias neaiškus.

Lietuvos pirkėjams tai gali reikšti daugiau grąžinamos taros pasiūlymų ir mažiau nereikalingų pakavimo sluoksnių. Tačiau kiekvienam gaminiui bus taikomas konkretus reikalavimas. Ruoštis reikia ne visuotiniam visų dėžių pakeitimui, o aiškiai atskirti, kurios pakuotės turės sugrįžti, kurios – būti perdirbamos ir kur jų tiesiog naudojama per daug.