Nuo lapkričio 1-osios – papildomi 2 eurai už pirkinius: kelių eurų prekė gali pabrangti dvigubai

Pigūs pirkiniai iš ne Europos Sąjungos šalių nuo lapkričio turi dar vieną kainos dedamąją. Lapkričio 1 dieną pradėta taikyti 2 eurų tvarkymo rinkliava, kuri nepakeičia nuo liepos galiojančio laikinojo 3 eurų muito. Kai taikomos abi priemonės, už vienos rūšies prekes mažos vertės siuntoje susidaro 5 eurai papildomų mokėjimų, dar neįskaičiavus PVM. Tačiau tai nebūtinai reiškia atskirą sąskaitą kiekvienam gavėjui – svarbu, kaip šias išlaidas į kainą įtraukia pardavėjas ar vežėjas.

Pokytis aktualus perkantiems tokiose platformose kaip „Temu“, „AliExpress“ ar „Shein“, tačiau taisyklė nėra skirta vien konkrečioms parduotuvėms ar Kinijai. Vertinama nuotolinė prekyba iš trečiųjų šalių, todėl prieš mokant svarbu patikrinti ne tik prekės kainą, bet ir jos pristatymo bei muitinio įforminimo sąlygas.

Du eurai skaičiuojami ne tiesiog už vieną dėžutę

Viena svarbiausių detalių – rinkliava taikoma prekių rūšiai. Lietuvos muitinė aiškina, kad tai prekės, kurių tarifinis klasifikavimas ir aprašymas sutampa. Todėl viename siuntinyje sudėtos skirtingos prekės gali sukurti kelias atskiras rinkliavos sumas.

Pavyzdžiui, telefono dėkliukas ir akiniai yra dvi prekių rūšys. Tokiu atveju vien tvarkymo rinkliava sudaro 4 eurus. Vadinasi, vien tai, kad visi pirkiniai atkeliauja vienoje pakuotėje, savaime nereiškia vieno 2 eurų mokėjimo.

Kita vertus, prekių rūšis nėra automatiškai kiekvienas atskiras vienetas. Todėl savo krepšelio išlaidų nereikėtų vertinti tiesiog padauginus daiktų skaičių iš dviejų. Svarbu, kaip prekės klasifikuojamos deklaracijoje.

Su muitu papildoma suma gali siekti 5, 10 ar 15 eurų

Nuo 2026 metų liepos 1 dienos mažos vertės siuntoms iš ne ES šalių, kurių prekių bendra vertė neviršija 150 eurų, taikomas laikinas 3 eurų muitas kiekvienai prekių rūšiai. Lapkritį atsiradusi tvarkymo rinkliava yra atskira priemonė.

Kai konkrečioms prekėms taikomi abu mokėjimai, jų suma didėja pagal prekių rūšių skaičių. Toliau pateikiamas paprastas skaičiavimo pavyzdys, neįtraukiant PVM ir galimų kitų pristatymo ar tarpininkavimo išlaidų.

Pigiems pirkiniams fiksuota suma ypač reikšminga. Jeigu 5 eurus kainuojančiai prekei taikomi 5 eurų muitas ir rinkliava, o pardavėjas visas šias išlaidas perkelia pirkėjui, suma padvigubėja dar prieš atskirai vertinant PVM. Brangesnio pirkinio atveju toks pats mokėjimas sudaro mažesnę kainos dalį.

Ar gavėjui visada reikės papildomai mokėti?

Ne visais atvejais pirkėjui teks pačiam deklaruoti siuntą ar gavus pranešimą atlikti atskirą mokėjimą. Lietuvos muitinė nurodo, kad dažniausiai formalumais pasirūpina platforma, vežėjas arba jų atstovas. Kaip patirtos išlaidos bus padengiamos ir ar jos bus perkeliamos klientui, priklauso nuo konkretaus pardavėjo bei pristatymo sąlygų.

Todėl verta žiūrėti į galutinę mokėjimo suvestinę, o ne vien prie prekės nuotraukos parašytą kainą. Jei PVM jau įskaičiuotas, jo nereikėtų savo skaičiavimuose pridėti antrą kartą. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar į nurodytą sumą įtraukti muitai ir rinkliava.

Jeigu parduotuvės paaiškinimai neaiškūs, šį klausimą geriau užduoti prieš užsakymą. Nedidelė prekės kaina ne visada reiškia, kad ir visas jos įsigijimas bus pigus.

Siuntų srautas jau sumažėjęs, bet statistika rodo skirtingus dalykus

„DPD Lietuva“ duomenimis, rugpjūtį ir rugsėjį siuntų iš Kinijos bendrovės sraute buvo apie 70 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įmonė šį pokytį sieja su nuo liepos taikomu muitu ir prognozuoja, kad papildoma rinkliava iki Kalėdų gali lemti dar maždaug penktadalio sumažėjimą.

Jeigu po 70 proc. kritimo likęs srautas sumažėtų dar 20 proc., jis sudarytų apie 24 proc. ankstesnio lygio – maždaug ketvirtadalį. Tai įmonės prognozė, o ne jau užfiksuotas visos Lietuvos kalėdinių užsakymų rezultatas.

Lietuvos muitinės pateikiami tiesiogiai šalyje deklaruotų mažos vertės siuntų iš Kinijos skaičiai dar ryškesni: birželį jų buvo daugiau kaip 262 tūkst., liepą – apie 7,2 tūkst., rugpjūtį – 765, rugsėjį – 651. Tačiau šių duomenų negalima tiesiogiai sutapatinti su visais Lietuvos gyventojų pirkiniais Kinijos platformose.

Kinijos prekės gali atkeliauti ir kitu keliu

Mažesnis Lietuvoje deklaruotų tiesioginių siuntų skaičius savaime neįrodo, kad žmonės beveik nustojo pirkti. Dalis prekių gali būti deklaruojamos kitose ES valstybėse arba pirkėjus pasiekti iš Europoje veikiančių sandėlių.

„DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila atkreipia dėmesį į logistikos grandinių pokyčius. Prekybininkai gali didesnius prekių kiekius atgabenti į ES sandėlius, bendradarbiauti su vietiniais didmenininkais ar perpardavėjais ir tik vėliau vykdyti atskirus užsakymus.

Tai paaiškina, kodėl muitinės ir pristatymo bendrovių skaičiai gali skirtis. Vieni duomenys apibūdina konkrečioje šalyje atliktas deklaracijas, kiti – įmonės aptarnaujamą siuntų srautą. Kol nėra išsamesnių duomenų, sunku pasakyti, kokia dalis pirkinių iš tiesų išnyko, o kokia pakeitė pristatymo kelią.

Prieš kalėdinius pirkinius verta atlikti vieną palyginimą

Naujoji rinkliava skirta muitinės kontrolės ir administravimo išlaidoms padengti: deklaracijoms tikrinti, rizikai vertinti, infrastruktūrai išlaikyti ir kitoms susijusioms veikloms. Ji yra atskira nuo laikinojo muito, todėl pirkėjams svarbu nesuplakti šių mokėjimų į vieną.

Prieš užsakant nebrangią dovaną ar aksesuarą verta palyginti galutinę pristatyto pirkinio sumą su alternatyva Lietuvoje arba kitoje ES šalyje. Į palyginimą reikėtų įtraukti pristatymą, galimus mokesčius, grąžinimo sąlygas ir laiką, per kurį prekė pasieks gavėją.

Svarbiausias klausimas dabar – kiek kainuos visas užsakymas, o ne vien pats daiktas. Kelių eurų pasiūlymas gali likti naudingas, jei visos išlaidos aiškios ir priimtinos. Tačiau vien maža kaina paieškos lange dar neparodo, kiek galiausiai teks sumokėti.