Nuo rugpjūčio keičiasi paskolos, traukinių bilietų kainos ir parama šildymui: ką gyventojai privalo žinoti

Rugpjūtis prasideda ne tik paskutiniu vasaros mėnesiu, bet ir keliais pokyčiais, kurie gali tiesiogiai paliesti gyventojų pinigines. Vieniems tai reiškia pigesnę kelionę traukiniu į pajūrį, kitiems – mažesnį pradinį įnašą pirmajam būstui, o daliai namų savininkų – naują galimybę gauti paramą senam šildymo katilui pakeisti.

Dalis pakeitimų skamba techniškai, tačiau jų poveikis gana paprastas: kelionės gali atpigti, pirmą būstą įsigyti kai kam bus lengviau, o išmaniųjų įrenginių savininkai turės daugiau teisių į savo įrenginių sukuriamus duomenis. Tuo pat metu kai kurios taisyklės griežtėja, ypač tiems, kurie jau turi būsto paskolų ir planuoja dar vieną pirkinį.

Kelionė traukiniu į Klaipėdą gali kainuoti mažiau

Nuo rugpjūčio 1 d. maršrute Vilnius–Klaipėda–Vilnius pradedama taikyti dinaminė kainodara. Tai reiškia, kad bilieto kaina nebebus tokia pati visiems ir visada – ji priklausys nuo to, kada perkamas bilietas, kiek vietų jau parduota, koks traukinio užimtumas, savaitės diena, išvykimo laikas ir sezonas.

Praktinė nauda aiški: planuojant kelionę iš anksto, bilietą bus galima įsigyti pigiau. Įprasta 3 klasės bilieto kaina tarp Vilniaus ir Klaipėdos siekia 14,7 euro, o perkant anksčiau ji galės nukristi iki 8,82 euro. Vadinasi, šeimai ar dažnai keliaujančiam žmogui skirtumas gali būti visai juntamas.

Šis modelis nėra visiška naujiena – dinaminė kainodara jau taikoma ir kituose „LTG Link“ maršrutuose Lietuvoje bei tarptautinėse kelionėse į Rygą, Varšuvą, Krokuvą ir Ščeciną. Tačiau Vilniaus–Klaipėdos kryptis yra viena svarbiausių, ypač vasarą, todėl pokytį pajus daugiau žmonių.

Traukinių bilietai

Pirmam būstui reikės mažiau nuosavų pinigų

Svarbus pokytis laukia pirmą būstą perkančių gyventojų. Nuo rugpjūčio 1 d. minimalus pradinis įnašas kai kuriais atvejais mažinamas nuo 15 iki 10 procentų būsto vertės. Tai gali būti reikšminga tiems, kuriems iki šiol didžiausia kliūtis buvo ne mėnesio įmoka, o būtent sunkiai sukaupiama pradinė suma.

Vis dėlto ši lengvata nebus automatinė visiems. Ji taikoma tada, kai žmogus sudaro pirmąją kredito sutartį gyvenamosios paskirties būstui įsigyti ar statyti ir neturi bei per pastaruosius penkerius metus neturėjo nekilnojamojo turto. Galutinį sprendimą dėl įnašo dydžio vis tiek priims kredito įstaiga, įvertinusi pirkėjo pajamas, finansinę padėtį ir perkamą būstą.

Tiems, kurie jau turi būstą, bet ima pirmą būsto paskolą, ir toliau galios ne mažesnis kaip 15 procentų pradinis įnašas. O imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą išlieka 30 procentų reikalavimas, tik griežtėja sąlygos, kada šį įnašą galima sumažinti.

Nuo rugpjūčio taip pat keičiamas paskolos įmokos ir pajamų santykio vertinimas. Įmoka negalės viršyti 50 procentų pajamų, vertinant paskolos tvarkymo galimybes su ne mažesne kaip 6 procentų palūkanų norma. Kitaip tariant, bankai turės įsitikinti, kad žmogus atlaikytų ir brangesnio skolinimosi scenarijų.

Išmanieji įrenginiai nebegalės taip lengvai „užrakinti“ duomenų

Nuo rugpjūčio 1 d. Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūrės, kaip Lietuvoje laikomasi ES Duomenų akto reikalavimų. Tai aktualu ne tik technologijų įmonėms, bet ir paprastiems žmonėms, kurie naudoja išmaniąją buitinę techniką, automobilius, šildymo sistemas ar kitą prie interneto prijungtą įrangą.

Pagal naujas taisykles naudotojai turės daugiau galimybių gauti savo įrenginių sukuriamus duomenis ir perduoti juos pasirinktam paslaugų teikėjui. Pavyzdžiui, automobilio techniniai duomenys galėtų būti perduoti nepriklausomam autoservisui, o šildymo sistemos informacija – įmonei, kuri padeda mažinti energijos sąnaudas.

Tai svarbu todėl, kad žmogus neturėtų būti pririštas tik prie gamintojo ar jo rekomenduojamos paslaugų grandinės. Daugiau prieigos prie duomenų reiškia daugiau konkurencijos, daugiau pasirinkimo ir galimybę paslaugas gauti ten, kur jos patogesnės ar pigesnės.

Kartu pabrėžiama, kad asmens duomenų apsaugos taisyklės niekur nedingsta. Jei įrenginys renka informaciją apie žmogaus buvimo vietą, judėjimą ar naudojimo įpročius, tokiems duomenims ir toliau taikomi BDAR reikalavimai.

Parama šildymui ir mažiau patikrų ūkininkams

Gyventojams, kurie dar naudoja neefektyvius biomasės katilus, rugpjūtį atsiveria papildomas paramos langas. Lietuvos energetikos agentūra skelbia 5 mln. eurų kvietimą senus katilus keičiantiems į modernesnius šildymo sprendimus. Parama gali būti skiriama naujiems 5 klasės biokuro katilams arba šilumos siurbliams.

Vidutinė kompensacija už šilumos siurblį gali siekti apie 3 500 eurų, o už 5 klasės biokuro katilą – apie 1 500 eurų. Tai ypač aktualu tiems, kurie jau kurį laiką svarsto keisti seną katilą, bet sprendimą atidėliojo dėl kainos.

Pokyčių sulauks ir ūkininkai. Nacionalinė mokėjimo agentūra bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba stiprina bendradarbiavimą, todėl patikras ūkiuose sieks atlikti vieno vizito metu. Iki šiol skirtingų institucijų vizitai galėjo dubliuotis, o ūkininkams tekdavo gaišti laiką kelioms atskiroms patikroms.

Rugpjūčio pokyčių sąrašas ilgas, tačiau svarbiausia žinia paprasta: gyventojams verta pasitikrinti, ar jie nepatenka tarp tų, kurie gali sutaupyti. Vienam tai bus pigesnis traukinio bilietas, kitam – mažesnis pradinis įnašas būstui, trečiam – keli tūkstančiai eurų parama šildymo sistemai pakeisti.