Patikėjo „investavimo specialiste“: iš banko sąskaitos dingo beveik 52 tūkst. eurų

Viena investavimo platforma, telefone atsisiųsta programėlė ir pokalbis rusų kalba — taip prasidėjo istorija, po kurios 1954 m. gimusi Anykščių gyventoja savo banko sąskaitoje pasigedo beveik 52 tūkst. eurų. Policijos duomenimis, moteris pati kreipėsi į pareigūnus, kai pastebėjo, kad pinigai iš jos sąskaitos buvo nurašyti be jos sutikimo. Nuostolis siekia apie 51,8 tūkst. eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policija nurodo, kad viskas prasidėjo dar 2026 m. liepos 14 d. Anykščiuose, A. Vienuolio gatvėje. Būdama namuose moteris internetu prisijungė prie investavimo platformos „Brondesbury Global“. Kada tiksliai prasidėjo bendravimas ir kiek laiko truko visas procesas, pareigūnai dar aiškinasi. Tačiau vėlesni veiksmai primena schemą, su kuria Lietuvos gyventojai susiduria vis dažniau.

Moteris į savo mobilųjį telefoną atsisiuntė programėlę ir pradėjo bendrauti su asmeniu, prisistačiusiu investavimo specialiste. Pokalbiai vyko rusų kalba. Po kurio laiko anykštėnė pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos nurašyti pinigai, nors tokių operacijų ji nebuvo ketinusi atlikti. Bendra prarasta suma — apie 51 800 eurų.

Didžiausias pavojus prasideda tada, kai paprašoma įsidiegti programėlę

Tokiose istorijose vien pažadas pelningai investuoti dar nebūtinai padaro didžiausią žalą. Kur kas pavojingesnis momentas ateina tada, kai nepažįstamas žmogus paprašo telefone ar kompiuteryje įsidiegti jo nurodytą programą, prisijungti prie banko ar patvirtinti operacijas. Kai kurios nuotolinės prieigos programos suteikia kitam asmeniui galimybę matyti ekraną, stebėti atliekamus veiksmus ar net valdyti įrenginį. Žmogui tuo metu gali atrodyti, kad „specialistas“ tik padeda susikurti investavimo paskyrą.

Sukčiai dažnai neskuba. Pirmieji pokalbiai gali būti ramūs, dalykiški, o platformoje žmogui kartais rodomi skaičiai, sudarantys įspūdį, kad investicija jau neša pelną. Vėliau pasiūloma įnešti daugiau pinigų arba atlikti papildomus veiksmus, kad būtų galima esą atsiimti uždirbtą sumą. Kuo ilgiau žmogus įtraukiamas į tokią schemą, tuo sunkiau jam sustoti, nes jau būna investuota ne tik pinigų, bet ir laiko.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti pasiūlymus, kai „brokeris“, „analitikas“ ar „investavimo konsultantas“ pats skambina iš nežinomo numerio, bendrauja per susirašinėjimo programėles ir spaudžia sprendimą priimti greitai. Normaliai veikianti finansų įstaiga neprašo klientui atiduoti telefono ar kompiuterio kontrolės nepažįstamam žmogui. Taip pat nereikėtų diktuoti banko prisijungimo duomenų, mokėjimo kortelės kodų ar „Smart-ID“ ir mobiliojo parašo patvirtinimų paskirties nesuprantant iki galo.

Dingus pinigams svarbios pirmosios valandos

Jeigu sąskaitoje pastebima neaiški operacija, delsti nereikėtų. Pirmiausia verta nedelsiant susisiekti su savo banku, užblokuoti mokėjimo priemones ir informuoti apie galimą sukčiavimą. Jei telefone ar kompiuteryje buvo įdiegta nepažįstamų asmenų nurodyta programa, ja naudotis toliau rizikinga, ypač jungiantis prie elektroninės bankininkystės. Taip pat reikia išsaugoti susirašinėjimus, telefono numerius, elektroninius laiškus, mokėjimų duomenis ir kitą informaciją, kuri gali būti naudinga tyrimui.

Šiuo atveju moteris į policiją kreipėsi penktadienį 10 val. 29 min. Pranešimą užregistravo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariatas. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį. Tyrimo metu bus aiškinamasi, kas prisistatė investavimo specialiste, kaip buvo gauta prieiga prie moters pinigų ir kur jie nukeliavo.

Beveik 52 tūkst. eurų suma rodo, kaip greitai iš iš pirmo žvilgsnio nekalto pokalbio apie investavimą gali išaugti labai brangiai kainuojanti istorija. Didžiausias įspėjamasis ženklas tokiais atvejais dažnai būna ne pats pasiūlymas investuoti, o prašymas įdiegti programėlę, perduoti ekrano kontrolę ar patvirtinti bankines operacijas. Jei pokalbis pasisuka šia kryptimi, saugiausia jį nutraukti dar prieš atliekant pirmąjį pavedimą.