Pirmąjį būstą galima pirkti su 10 procentų įnašu, bet bankas paskolos negarantuoja: ką vertins pirmiausia?
Pagal LRT pranešimą
Nuo rugpjūčio pirmąjį būstą perkantiems gyventojams taikoma galimybė skolintis su 10 proc. pradiniu įnašu. Tačiau tai yra mažiausia leistina riba, o ne banko pareiga suteikti finansavimą tokiomis sąlygomis: bankas gali prašyti didesnio įnašo arba paskolos apskritai nesuteikti.
Mažesnis įnašas gali padėti greičiau sukaupti reikalingą nuosavų lėšų dalį, tačiau sprendimas priklauso ne vien nuo to, ar žmogus perka pirmąjį būstą. Vertinamos pajamos, jų pobūdis ir tvarumas, kredito istorija, perkamas turtas, jo kaina, būklė bei perspektyvos. Galutinės sąlygos gali skirtis net panašiose situacijose esantiems pirkėjams.
Kam gali būti taikomas 10 proc. pradinis įnašas
Galimybė skolintis su 10 proc. pradiniu įnašu skirta gyventojams, kurie ima paskolą gyvenamosios paskirties būstui pirkti arba statyti. Pirkėjas šiuo metu negali turėti nekilnojamojo turto ir jo neturi būti turėjęs pastaruosius penkerius metus.
Jeigu paskolą ima keli žmonės, šį reikalavimą turi atitikti kiekvienas bendraskolis. Tai praktiškai reiškia, kad nepakanka, jog pirmojo būsto kriterijų atitiktų vienas iš poros ar kitų kartu besiskolinančių asmenų. Jei bent vienas bendraskolis turi arba per pastaruosius penkerius metus turėjo nekilnojamojo turto, 10 proc. įnašo galimybė tokiam bendram prašymui netaikoma.
Svarbu ir būsto paskirtis. Mažesnio įnašo taisyklė kalbama apie gyvenamosios paskirties būstą, todėl prieš pasirašant susitarimus dėl pirkimo reikia įvertinti, kokia yra konkretaus objekto paskirtis. Turto teisinis statusas ir paskirtis gali būti patikslinti vertinant dokumentus, o tai gali pakeisti galutines finansavimo sąlygas.
Lietuvos banko duomenimis, rugpjūtį ir rugsėjį pirmojo būsto pirkėjai sudarė maždaug trečdalį naujų būsto paskolų gavėjų. Paskolų su 10 proc. pradiniu įnašu dalis per pirmuosius pakeitimų galiojimo mėnesius augo, tačiau tai nereiškia, kad toks įnašas tapo įprastu sprendimu visiems pirkėjams.
Ką bankas vertins pirmiausia
Pirmas svarbus klausimas yra kliento finansinis pajėgumas. Vertinamas ne tik gaunamų pajamų dydis, bet ir jų pobūdis bei tvarumas, nes nuo to priklauso, ar žmogus galės mokėti paskolos įmokas. Pavyzdžiui, dividendų pajamos vertinamos pagal jų reguliarumą ir tęstinumą. Jei pajamos norimai paskolos sumai laikomos nepakankamai tvariomis, vien mažas pradinis įnašas padėties nepakeis.
Paskolos įperkamumui įtakos turi ir EURIBOR palūkanų normos. Bankas individualiai vertina konkretaus žmogaus situaciją, todėl du pirkėjai, turintys vienodą 10 proc. įnašą, nebūtinai gaus tą patį atsakymą. Reikšmės turi ir kredito istorija.
Ne mažiau svarbus yra pats perkamas būstas. Vertinama jo rinkos vertė, būklė, statybos metai, energinio naudingumo klasė, baigtumas ir vieta. Šie požymiai susiję su turto likvidumu ir jo verte ateityje. Kai pradinė pirkėjo įnašo dalis mažesnė, didesnė būsto vertės dalis finansuojama skolintomis lėšomis, todėl tiek bankui, tiek pirkėjui svarbi galima turto vertės kritimo rizika.
Dėl šios priežasties mažiau likvidžiam būstui, esančiam atokesnėje vietovėje ar prastesnės būklės, gali būti prašoma didesnio nuosavų lėšų indėlio. Naujumas ar aukšta energinė klasė savaime taip pat nėra garantija: gyventojų patirtys rodo, kad bankų vertinimai gali skirtis ir perkant 2026 m. statybos A++ ar A+ energinės klasės būstą Vilniuje.

Ką daryti
- Patikrinkite, ar atitinkate pirmojo būsto pirkėjo kriterijų: perkate ar statote gyvenamosios paskirties būstą, dabar neturite nekilnojamojo turto ir jo neturėjote pastaruosius penkerius metus.
- Jei paskolą imsite su bendraskoliu, atskirai įvertinkite abiejų situaciją. Pastarųjų penkerių metų nekilnojamojo turto neturėjimo sąlygą turi atitikti kiekvienas bendraskolis.
- Prieš planuodami būsto kainą įvertinkite savo pajamas, jų tvarumą, kredito istoriją ir tai, kad EURIBOR palūkanų normos turi įtakos paskolos įperkamumui.
- Surinkite bankui reikalingus dokumentus: galutinis sprendimas priimamas įvertinus turto vertinimo ataskaitą, informaciją apie pradinio įnašo kilmę ir kitus konkrečiu atveju aktualius duomenis.
- Įvertinkite ne tik pradinio įnašo dydį, bet ir būsto savybes – vietą, būklę, statybos metus, energinę klasę, baigtumą bei paskirtį. Jei bankas pasiūlys didesnį nei 10 proc. įnašą, verta turėti tam numatytų nuosavų lėšų.
Kodėl 10 proc. įnašas nėra pažadas
Atnaujinus Atsakingojo skolinimo nuostatas, gyventojai aktyviau domėjosi galimybe skolintis su mažesniu įnašu. Vis dėlto būsto rinkos aktyvumą lemia ir gyventojų lūkesčiai, pajamos, būsto pasiūla bei palūkanų normų aplinka. Buvo fiksuotas tik nežymus užklausų dėl būsto paskolų augimas, nes rinka buvo aktyvi ir iki rugpjūčio 1 d.
„Luminor“ duomenimis, naujos rugsėjo ir spalio sutartys su 10 proc. pradiniu įnašu sudarė apie 4 proc. visų banko išduotų būsto paskolų. Tik maždaug kas trečias klientas rinkosi anksčiau galiojusią minimalią 15 proc. įnašo ribą, o vidutiniškai gyventojai sukaupia daugiau nuosavų lėšų ir nesiskolina maksimaliai. Didesnis įnašas pasirenkamas ir savo noru, siekiant sumažinti bendrą įsiskolinimą bei mėnesio įmokas.
Jeigu bankas, įvertinęs pajamas ar turtą, matys papildomų rizikų, jis gali nustatyti didesnį nei 10 proc. pradinį įnašą. Vertinant dokumentus gali paaiškėti aplinkybės, susijusios su turto teisiniu statusu, paskirtimi ar faktine būkle. Jei finansinės galimybės bus pripažintos nepakankamomis, finansavimas gali būti nesuteiktas.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


