Ramusis vandenynas ruošia klimato smūgį: meteorologai sako tokio vaizdo dar nematę

Ilgalaikės orų prognozės dažnai primena bandymą nuspėti, kur po kelių mėnesių nuskris vėjo pagautas lapas. Modeliai keičiasi, skaičiavimai išsiskiria, o užtikrintos išvados greitai subliūkšta. Tačiau šįkart meteorologus stebina visai kas kita – skirtingi kompiuteriniai modeliai rodo labai panašų scenarijų.

Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro specialistai stebi požymius, kad ateinančiais mėnesiais gali išsivystyti itin stiprus El Ninjo reiškinys. Kai kurie skaičiavimai leidžia manyti, kad jis galėtų tapti vienu stipriausių per visą stebėjimų istoriją.

Tai dar nėra garantija, kad pasaulio laukia konkretus nelaimių scenarijus. Vis dėlto neįprastas prognozių pastovumas verčia suklusti net dešimtmečius šį reiškinį tyrinėjančius specialistus. Jeigu modeliai neklysta, pokyčius pajus ne tik šalys prie Ramiojo vandenyno. Jų atgarsiai gali pasiekti ir Europą, o kartu – maisto kainas, energetiką bei mūsų kasdienius sprendimus.

Kodėl meteorologus taip stebina dabartinės prognozės?

Kuo ilgesniam laikotarpiui bandoma numatyti orus, tuo daugiau atsiranda nežinomųjų. Nedidelis atmosferos ar vandenyno temperatūros pokytis po kelių mėnesių gali lemti visiškai kitokį rezultatą. Dėl to sezoninės prognozės paprastai pateikia ne tikslų orą konkrečią dieną, o galimus bendrus scenarijus.

Šįkart įvairūs skaičiavimo modeliai rodo beveik tą pačią kryptį. Būtent tai labiausiai stebina specialistus. Klimato reiškinius kelis dešimtmečius tyrinėjantis Timas Stockdale’as atkreipia dėmesį, kad tokio modelių stabilumo anksčiau nėra matęs.

Tai nereiškia, kad Lietuvai jau galima nupiešti tikslią kitos vasaros ar žiemos prognozę. Pasaulinis klimato signalas gali būti aiškus, tačiau jo poveikis konkrečiam regionui priklauso nuo daugybės kitų veiksnių. Atmosferos cirkuliacija virš Atlanto, oro masių judėjimas, vietinės jūrų temperatūros ir net sniego danga gali pakeisti galutinį rezultatą.

Paprasčiau tariant, meteorologai gana aiškiai mato, kad didelis mechanizmas gali pradėti veikti. Tačiau dar neaišku, kuriuos krumpliaračius jis pasuks stipriausiai.

El Ninjo nėra viena audra, kurią galima pamatyti žemėlapyje

El Ninjo dažnai klaidingai įsivaizduojamas kaip milžiniškas ciklonas ar viena ilgai trunkanti audra. Iš tikrųjų tai gerokai platesnis procesas, prasidedantis centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

Jo metu vandenyno paviršius šiame regione tampa šiltesnis nei įprastai. Iš pirmo žvilgsnio kelių laipsnių pokytis milžiniškame vandenyne gali atrodyti menkas. Tačiau Ramusis vandenynas užima tokią didelę planetos dalį, kad papildoma šiluma pradeda keisti atmosferos veikimą.

Pasikeičia vėjų kryptys, oro slėgio pasiskirstymas, debesų formavimasis ir kritulių zonos. Šie pokyčiai tarsi banga nuvilnija per skirtingus žemynus.

Pats reiškinys paprastai kartojasi kas kelerius metus, o aktyviausia jo fazė gali tęstis maždaug metus. Vis dėlto kiekvienas El Ninjo būna skirtingas. Vien jo pavadinimas dar nepasako, kur tiksliai lis, kur bus sausra ir kiek stipriai pakils pasaulinė temperatūra.

El Ninjo sugrįžo

Vienur vandens nelieka, kitur jo tampa per daug

El Ninjo poveikis pasaulyje pasiskirsto labai netolygiai. Kai kuriuose Australijos ir Indonezijos regionuose jis dažnai siejamas su sausesniais bei karštesniais orais. Tokiose vietose gali mažėti vandens atsargos, prastėti derlius ir didėti miškų gaisrų pavojus.

Tuo pat metu dalyje Pietų Amerikos ar Afrikos gali smarkiai padaugėti kritulių. Ten problema tampa ne sausra, o liūtys, potvyniai ir nuošliaužos. Kartais per trumpą laiką iškrinta tiek vandens, kad infrastruktūra paprasčiausiai nespėja jo sugerti ar nuvesti.

Todėl kalbos apie „stiprų El Ninjo“ nereiškia vien pasaulinio karščio. Tikroji grėsmė slypi kraštutinumuose. Viename regione ūkininkai žiūri į išdžiūvusią žemę, kitame – į laukus, virtusius ežeru.

Toks netolygumas svarbus ir Lietuvai, net jeigu pats reiškinys formuojasi už tūkstančių kilometrų. Prastesnis grūdų, kavos, kakavos, ryžių ar kitų produktų derlius didžiosiose augintojų šalyse gali paveikti pasaulines kainas. Prekybos tinklo lentynoje pasekmė pasirodo gerokai vėliau, tačiau ji būna labai apčiuopiama.

Vandenynai jau įkaitę, todėl naujas ciklas kelia dar daugiau nerimo

Mokslininkus neramina tai, kad pasaulio vandenynai ir be naujo stipraus El Ninjo yra neįprastai šilti. Tai reiškia, kad galimas klimato reiškinys prasidėtų ne nuo įprasto atskaitos taško, o jau įkaitusioje sistemoje.

Čia tinka paprastas palyginimas. Jeigu puodas jau beveik verda, papildoma kaitra rezultatą pakeičia greičiau nei tada, kai vanduo dar šaltas. Žinoma, planetos klimatas nepalyginamai sudėtingesnis už puodą ant viryklės, tačiau principas panašus: pradinės sąlygos turi didžiulę reikšmę.

Pastarieji metai jau pasižymėjo labai aukšta pasauline temperatūra. Jeigu El Ninjo išsivystytų taip, kaip dabar rodo modeliai, artimiausiais metais galėtų būti pasiektas dar vienas pasaulinis šilumos rekordas.

Vis dėlto kalbėti apie konkrečią temperatūrą ar tiksliai nurodyti, kurie metai taps karščiausi, dar per anksti. Ilgalaikės prognozės gali keistis, o pats reiškinys gali būti silpnesnis arba vystytis kitaip, nei rodo dabartiniai skaičiavimai.

Ką toks reiškinys galėtų reikšti Lietuvai?

Lietuva nėra tarp regionų, kuriuose El Ninjo poveikis paprastai būna tiesioginis ir lengvai nuspėjamas. Mūsų orus stipriai lemia Atlanto vandenynas, oro srautai iš šiaurės ir pietų, Baltijos jūra bei daugybė kitų procesų.

Todėl būtų klaidinga dabar tvirtinti, kad Lietuvoje būtinai laukia neįprastai karšta vasara, lietinga žiema ar ilga sausra. Ryšys tarp El Ninjo ir Europos orų nėra toks paprastas kaip kai kuriuose Ramiojo vandenyno regionuose.

Tačiau netiesioginių pasekmių gali būti nemažai. Dėl prastesnių derlių kitose šalyse gali brangti kai kurie maisto produktai ar pašarai. Sausros gali mažinti hidroelektrinių gamybą, o karščio bangos – didinti elektros poreikį. Sutrikus laivybai, uostų darbui ar žemės ūkio produkcijos tiekimui, pokyčius gali pajusti ir Lietuvos verslai bei vartotojai.

Ūkininkams verta stebėti ne vien vietines orų prognozes, bet ir žaliavų bei trąšų rinkas. Gyventojams nereikia kaupti makaronų sandėliuke, tačiau pravartu suprasti, kad pasauliniai klimato reiškiniai gali turėti labai žemišką kainą.

Kodėl dabar nereikėtų pulti į paniką?

Dabartinės prognozės rodo stiprų signalą, bet jos vis dar yra prognozės. Klimato modeliai nėra krištolinis rutulys. Jie skaičiuoja tikėtiniausią ateitį pagal šiuo metu turimus duomenis, tačiau atmosferoje ir vandenynuose visada gali atsirasti veiksnių, pakeisiančių galutinę eigą.

Taip pat nereikėtų kiekvienos būsimos audros, sausros ar karštos savaitės automatiškai priskirti El Ninjo. Atskirus orų įvykius su vienu pasauliniu reiškiniu susieti sudėtinga. Tam reikia platesnės analizės, o ne vien dramatiško žemėlapio socialiniuose tinkluose.

Artėjant reiškinio pikui regioninės prognozės taps tikslesnės. Tuomet bus aiškiau, kokių pokyčių galima tikėtis Europoje ir ar jie bus pakankamai ryškūs, kad juos pajustų Lietuva.

Kol kas svarbiausia žinia paprasta: meteorologai mato neįprastai stiprų ir nuoseklų signalą, kurio ignoruoti negalima. Tačiau tarp atidaus pasiruošimo ir pasaulio pabaigos skelbimo yra didelis skirtumas.

Gamta jau ne kartą parodė, kad mėgsta perrašyti net gražiausiai sudėliotas prognozes. Šįkart klausimas tik toks – ar modeliai užčiuopė būsimą klimato milžiną, ar Ramusis vandenynas paskutinę akimirką nuspręs sužaisti visai kitaip.