Rekordinis El Ninjo gali smogti mėlynių ir kavos kainoms: pirkėjai tai pajus ne iš karto, bet lentynose pokytis bus matomas

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista: kažkur Ramiajame vandenyne šyla vanduo, o po kelių mėnesių Lietuvoje brangsta kava ir mėlynės. Tačiau pasaulinė maisto rinka veikia būtent taip. Kai orų reiškiniai sutrikdo derlių šalyse, kurios aprūpina didelę dalį pasaulio, kainų pokyčiai galiausiai pasiekia ir paprastą pirkėją.

Šiuo metu daug dėmesio sulaukia El Ninjo reiškinys. JAV Klimato prognozių centras liepą skelbė, kad El Ninjo tęsiasi ir stiprės iki metų pabaigos, o tikimybė, kad jis išsilaikys iki 2027 m. ankstyvo pavasario, siekia 97 proc. Tai svarbu ne tik meteorologams. El Ninjo keičia kritulių ir temperatūrų pasiskirstymą įvairiuose pasaulio regionuose, todėl gali smogti žemės ūkiui.

Labiausiai pažeidžiami tie produktai, kuriems reikia labai konkrečių augimo sąlygų. Tarp jų – kava ir mėlynės. Abi šios prekės jautriai reaguoja į karštį, drėgmės trūkumą, per didelius lietus ar žydėjimo sutrikimus. Ir nors parduotuvėje jos atrodo kaip paprasti kasdieniai produktai, jų kelias iki lentynos priklauso nuo orų už tūkstančių kilometrų.

Kodėl El Ninjo gali pabranginti kavą

Kava nėra tas produktas, kurį galima užauginti bet kur. Didžioji dalis pasaulinės kavos priklauso nuo konkrečių regionų – Brazilijos, Vietnamo, Kolumbijos, Etiopijos ir kitų šalių. Jei ten derlius nukenčia, kaina pradeda judėti visoje rinkoje.

Pastaraisiais metais kavos sektorius jau jautė stiprų klimato spaudimą. Brazilijoje ir Vietname derlių veikė sausros, karščiai ir potvyniai, o tai mažino pupelių pasiūlą ir prisidėjo prie kainų augimo. Kavos rinka jautri ne tik vienam blogam sezonui, bet ir lūkesčiams. Jei prekybininkai mano, kad kitas derlius gali būti prastesnis, kainos pradeda reaguoti iš anksto.

Tarptautinė kavos rinka jau stebi El Ninjo poveikį. EFE, remdamasi Tarptautinės kavos organizacijos duomenimis, skelbė, kad birželį pasaulinė kavos kaina mažėjo, tačiau rinka išlieka budri dėl El Ninjo, kuris gali stiprėti metų pabaigoje. Tai reiškia, kad šiandien kaina nebūtinai kyla tiesiai į viršų, bet rizika jau įskaičiuojama.

Paprastam žmogui tai reiškia vieną dalyką: net jei kava parduotuvėje nebrangs rytoj, jos kaina gali išlikti jautri bet kokiai blogai naujienai iš pagrindinių augintojų. Jei El Ninjo atneš sausras ar per daug lietaus į svarbius kavos regionus, pigesnės kavos lentynose gali būti mažiau.

Mėlynės taip pat labai priklauso nuo oro

Mėlynių rinka pastaraisiais metais tapo labai tarptautinė. Lietuvoje pirkėjai dažnai mato uogas iš Ispanijos, Maroko, Lenkijos, Peru, Čilės ar kitų šalių. Kai viename regione sezonas baigiasi, tiekimą perima kitas. Todėl mėlynės prekybos centruose gali būti beveik visus metus.

Tačiau toks modelis turi silpną vietą: jei vienas didelis tiekėjas patiria derliaus problemų, kainos greitai pajuda. Geras pavyzdys – Peru. Ši šalis yra viena svarbiausių pasaulio mėlynių eksportuotojų, todėl jos derlius daro įtaką tarptautinei kainai.

2023–2024 m. Peru mėlynių sezoną stipriai paveikė El Ninjo sąlygos. JAV Žemės ūkio departamento ataskaitoje nurodyta, kad dėl šiltesnių orų, ypač pagrindiniuose šiauriniuose auginimo regionuose, smarkiai sutriko žydėjimas, o eksportas buvo prognozuojamas 43 proc. mažesnis nei ankstesniais metais. Tai nebuvo smulki vietinė problema – tokio masto kritimas iškart veikė pasaulinę pasiūlą.

Vėliau rinkos dalyviai skaičiavo, kad nors Peru eksportavo mažiau mėlynių, dėl trūkumo vidutinė kaina pasaulinėje rinkoje smarkiai pakilo. Vienoje apžvalgoje nurodyta, kad eksportuotas kiekis krito 23 proc., bet eksporto vertė augo 29 proc., nes vidutinė kaina padidėjo 68 proc. Paprastai tariant, uogų buvo mažiau, bet jos tapo brangesnės.

Kodėl tai gali pasiekti Lietuvos pirkėją

Lietuva pati neužaugina tiek mėlynių, kad galėtų visus metus aprūpinti rinką šviežiomis uogomis. Sezono metu galima pirkti vietines uogas, bet didelę metų dalį parduotuvės priklauso nuo importo. Todėl pasaulinės kainos mums svarbios.

Jeigu Peru, Čilėje, Maroke ar Ispanijoje derlius prastesnis, prekybininkai turi ieškoti uogų kitur arba mokėti daugiau. Tada lentynoje atsiranda mažesnės pakuotės, aukštesnė kaina arba trumpesnės akcijos. Pirkėjas nebūtinai mato El Ninjo pavadinimą ant etiketės, bet mato rezultatą – brangesnę dėžutę.

Su kava situacija panaši. Lietuvoje kava beveik visa yra importuojama, todėl pasaulinė pupelių kaina, logistika, valiutų kursai ir gamintojų sąnaudos galiausiai persikelia į pakelių kainas. Jei žaliava brangsta, skrudintojai ir prekybininkai kurį laiką gali dalį spaudimo sugerti patys, bet ilgainiui kainos dažnai pasiekia pirkėją.

Tai nereiškia, kad kava ir mėlynės vieną rytą staiga pabrangs dvigubai. Dažniau pokytis būna lėtesnis: mažiau akcijų, mažesnės nuolaidos, brangesnės premium prekės, kuklesnės pakuotės arba didesnė kaina už kilogramą.

Kodėl mėlynės tokios jautrios

Mėlynių auginimas labai priklauso nuo žydėjimo. Jei augalas tinkamu metu negauna jam reikalingos temperatūros ar susiduria su per dideliu karščiu, žiedų gali būti mažiau, o tai reiškia mažesnį derlių. El Ninjo gali pakeisti įprastą sezonų ritmą: vienur atnešti karštį ir sausrą, kitur – per daug lietaus.

Peru atvejis parodė, kad net didelė ir moderni mėlynių pramonė nėra apsaugota nuo klimato anomalijų. Šiauriniai Peru regionai, kuriuose sutelkta daug mėlynių plotų, buvo vieni labiausiai paveiktų. Kai žydėjimas sutrinka, ūkininkas negali tiesiog kitą savaitę „pagaminti“ daugiau uogų. Derliaus langas prarandamas, o rinka reaguoja trūkumu.

Būtent todėl prekybininkai taip jautriai stebi prognozes. Jei matoma rizika naujam El Ninjo smūgiui, pirkėjai ir importuotojai iš anksto pradeda planuoti alternatyvius tiekimo kelius. Tai gali padėti išvengti tuščių lentynų, bet nebūtinai išgelbės nuo didesnės kainos.

Kodėl kava gali brangti net tada, kai jos dar yra

Kavos rinka veikia kitaip nei šviežių uogų, bet jautrumas klimatui panašus. Kavos pupeles galima sandėliuoti, prekiauti ateities sandoriais, maišyti skirtingų regionų derlius. Tačiau jei didieji augintojai susiduria su prastu sezonu, kainos kyla ne tik dėl realaus trūkumo, bet ir dėl baimės, kad trūkumas didės.

Brazilija svarbi arabikos kavai, Vietnamas – robustai. Jei šiose šalyse orai blogi, spaudimas atsiranda visoje grandinėje. Pigesni kavos mišiniai dažnai turi robustos, todėl net tie pirkėjai, kurie neperka brangiausių rūšinių kavų, gali pajusti kainos pokytį.

Klimato rizikos taip pat veikia ūkininkų sprendimus. Jei augintojai patiria nuostolių, jiems brangiau prižiūrėti plantacijas, kovoti su ligomis, laistyti, samdyti darbuotojus ar investuoti į atsparesnes veisles. Dalis šių sąnaudų vėliau keliauja per visą tiekimo grandinę.

El Ninjo sugrįžo

Ar verta dabar pirkti kavą į priekį

Panikos tikrai nereikia. Tačiau jei šeima turi mėgstamą kavą ir mato gerą akciją, nusipirkti papildomą pakelį gali būti protinga. Kava, jei laikoma sausoje, vėsioje vietoje ir nepažeistoje pakuotėje, gali išsilaikyti ilgiau. Tik nereikėtų prisipirkti tiek, kad ji prarastų aromatą ar būtų pamiršta spintelėje.

Su mėlynėmis kitaip. Šviežių uogų „į priekį“ daug neprisipirksi, nebent jas šaldysite. Jei vasarą randate gerą kainą vietinėms ar kokybiškoms importuotoms mėlynėms, dalį galima užsišaldyti kokteiliams, košėms ar kepiniams. Taip brangesniu laikotarpiu nereikės mokėti už mažą šviežių uogų dėžutę.

Tačiau svarbiausia – žiūrėti į kainą už kilogramą, o ne tik į pakuotės kainą. Kartais mažesnė dėžutė atrodo nebrangi, bet kilogramo kaina būna labai aukšta.

Ką pirkėjai gali pastebėti parduotuvėse

Jei El Ninjo stipriai paveiks derlius, pirmiausia gali sumažėti akcijų. Prekė lentynoje liks, bet nuolaidos bus retesnės. Antra, gali atsirasti mažesnės pakuotės už panašią kainą. Trečia, gali skirtis kokybė – uogos gali būti smulkesnės, skonis ne toks ryškus, o pasirinkimas kuklesnis.

Kavos skyriuje pokytis gali atrodyti dar tyliau. Pakuotė ta pati, gamintojas tas pats, bet kaina didesnė arba akcija nebe tokia gera kaip anksčiau. Kai kurie gamintojai gali keisti mišinius, didinti robustos dalį arba branginti geresnės kokybės arabiką.

Todėl šiuo laikotarpiu verta apsipirkti atidžiau. Ne dėl to, kad reikia visko bijoti, o dėl to, kad klimato reiškiniai vis dažniau tampa tiesiogine kainų dalimi.

El Ninjo jau nebėra tik meteorologų tema

Dar prieš keliolika metų El Ninjo daugeliui atrodė kaip tolima gamtos naujiena. Dabar jis vis dažniau tampa ekonomine žinia. Jei keičiasi lietūs, karštis ir sezonų ritmas, keičiasi derlius. Jei keičiasi derlius, keičiasi pasiūla. Jei pasiūla mažėja, pirkėjas anksčiau ar vėliau tai pamato kainoje.

Mėlynės ir kava yra tik du pavyzdžiai. Panašiai klimato anomalijos gali paveikti ryžius, kakavą, alyvuogių aliejų, vaisius, daržoves ir kitus kasdienius produktus. Todėl klausimas jau ne tik toks, ar bus šilta žiema ar lietinga vasara. Klausimas ir toks: kiek kainuos tai, ką dedame į pirkinių krepšelį.

Jei El Ninjo stiprės taip, kaip prognozuojama, pasaulinės maisto rinkos laukia neramus laikotarpis. Lietuvoje tai greičiausiai pasijus ne iš karto, bet per importuojamų produktų kainas. Kava ir mėlynės gali tapti vienais pirmųjų priminimų, kad orai kitame pasaulio gale vis dažniau atsiliepia mūsų piniginei.