„Ryanair” priversta sumažinti skrydžių kainas. Ar keleiviai tikrai išloš?

Pigių skrydžių milžinė „Ryanair“ į vasaros sezoną įskrido ne taip užtikrintai, kaip galėjo tikėtis. Keleivių daugėja, lėktuvai vis dar pilni, tačiau pelnas smarkiai krito. Priežastis paprasta ir labai nemaloni aviacijos verslui: keleiviai bilietus perka atsargiau, o lėktuvų kuras brangsta dėl karo Artimuosiuose Rytuose.

BBC pranešė, kad „Ryanair“ ikimokestinis pelnas balandžio–birželio laikotarpiu sumažėjo 34 proc. iki 593 mln. eurų. Tuo metu oficialiuose bendrovės rezultatuose nurodoma, kad pelnas po mokesčių krito 34 proc. – nuo 820 mln. eurų prieš metus iki 538 mln. eurų šiemet.
Tai nėra smūgis, kuris kelia klausimą dėl pačios bendrovės išgyvenimo. „Ryanair“ išlieka viena stipriausių ir efektyviausiai valdomų Europos oro linijų. Tačiau rezultatai rodo kitą dalyką: net didžiausias pigių skrydžių žaidėjas negali ignoruoti geopolitikos, naftos kainų ir keleivių nerimo.

Keleivių daugiau, bet pinigų iš jų – mažiau

Iš pirmo žvilgsnio „Ryanair“ rezultatai net neatrodo tragiški. Per ketvirtį bendrovė skraidino 61,3 mln. keleivių – 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Lėktuvų užpildymas išliko 94 proc., o pajamos šiek tiek paaugo iki 4,38 mlrd. eurų.

Tačiau už šių skaičių slypi problema: keleiviams privilioti teko mažinti bilietų kainas. Vidutinės kainos smuko 6 proc., o pajamos iš reguliarių skrydžių net sumažėjo 1 proc., nors žmonių skraidino daugiau.

Kitaip tariant, „Ryanair“ pardavė daugiau vietų, bet už jas gavo mažiau pinigų. Tai ypač skaudus derinys, kai tuo pačiu metu kyla degalų, įgulų, techninės priežiūros ir oro navigacijos išlaidos.

Bendrovė pati pripažino, kad bilietų kainas teko „stimuliuoti“, nes Artimųjų Rytų konfliktas, kalbos apie galimus aviacinio kuro trūkumus Europoje, ekonominis neapibrėžtumas ir vėlesni užsakymai privertė keleivius elgtis atsargiau.

Irano karas smogė per du kanalus

BBC šią situaciją apibūdino labai tiesiai: Irano karas vienu metu atbaido dalį keleivių ir kelia kuro kainas. Tai pavojingas derinys oro linijoms, nes jos turi mažiau kainodaros laisvės ir kartu didesnes sąnaudas.

Keleiviai tokiomis aplinkybėmis nebūtinai visiškai atsisako kelionių. Dažniau jie tiesiog laukia ilgiau, stebi naujienas ir bilietus perka arčiau išvykimo datos. „Ryanair“ finansų vadovas Neilas Sorahanas BBC sakė, kad populiarios Viduržemio jūros kryptys vis dar pilnos, o žmonės tebėra nusiteikę keliauti, tik rezervuoja šiek tiek vėliau.

Oro linijoms tai labai nepatogu. Kuo vėliau keleiviai perka bilietus, tuo sunkiau prognozuoti pajamas, planuoti kainas ir tiksliai įvertinti sezono pelningumą. Vasaros mėnesiai aviacijai yra kritiškai svarbūs, todėl net kelių procentų bilietų kainų pokytis gali turėti didelę įtaką rezultatams.

Antras smūgis – kuras. „Ryanair“ nurodė, kad 20 proc. neapdrausto, arba nehedžinto, aviacinio kuro kaina per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo iki maždaug 150 JAV dolerių už barelį. Bendra kuro ir naftos produktų eilutė išaugo 16 proc. iki 1,69 mlrd. eurų.

Kodėl „Ryanair“ vis tiek laikosi geriau nei dauguma konkurentų?

Aviacijoje kuro kainos yra viena didžiausių ir sunkiausiai kontroliuojamų sąnaudų. Tačiau „Ryanair“ turi svarbų ginklą – kuro kainų draudimą.

Bendrovė nurodo, kad 2027 finansiniais metais apie 80 proc. jos aviacinio kuro poreikio yra apdrausta maždaug 67 JAV dolerių už barelį kaina. Tai reiškia, kad didžioji dalis kuro „Ryanair“ kainuoja gerokai mažiau nei rinkos šuolio metu.

Dėl to bendrovė yra geresnėje padėtyje nei konkurentai, kurie turi didesnę neapdrausto kuro dalį arba silpnesnius balansus. Vis dėlto net toks apsidraudimas nepašalina visos rizikos. Likusi 20 proc. kuro dalis tapo labai brangi, o to pakako, kad pelnas smuktų trečdaliu.

„Ryanair“ taip pat pabrėžia savo stiprų balansą: birželio pabaigoje grupė turėjo daugiau kaip 2,8 mlrd. eurų grynųjų pinigų, o po paskutinės obligacijos grąžinimo tapo be skolos. Tai suteikia oro linijai daugiau manevro laisvės, kai rinkoje kyla chaosas.

Ką tai reiškia vasaros bilietų kainoms?

Keleiviams naujiena dviprasmiška. Viena vertus, „Ryanair“ pati prognozuoja, kad liepos–rugsėjo laikotarpiu kainos bus šiek tiek mažesnės nei pernai. Tai reiškia, kad daliai keliautojų gali atsirasti pigesnių pasiūlymų, ypač jei bendrovė ir toliau bandys paskatinti paklausą.

Kita vertus, pigesni bilietai nėra dovana iš gero gyvenimo. Jie rodo, kad rinkoje tvyro nerimas, užsakymai daromi vėliau, o oro linijos priverstos labiau kovoti dėl keleivio. Jei kuro kainos toliau kils arba konfliktas Artimuosiuose Rytuose plėsis, kainų spaudimas ilgainiui gali pasisukti prieš vartotojus.

Kitaip tariant, artimiausiu metu kai kurie bilietai gali būti pigesni, bet ilgesnėje perspektyvoje brangstantis kuras ir geopolitinė rizika retai baigiasi keleivių naudai.

Investuotojai sureagavo nervingai

Rinka „Ryanair“ rezultatus sutiko prastai. BBC rašė, kad bendrovės akcijų kaina pirmadienį krito apie 5 proc.

Investuotojams nepatiko ne tik pats pelno kritimas, bet ir tai, kad bendrovė atsargiai kalba apie ateitį. „Ryanair“ nepateikė konkrečios visų finansinių metų pelno prognozės, nes rezultatai, jos pačios teigimu, išlieka labai priklausomi nuo išorinių veiksnių: konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, neapdrausto kuro kainų, makroekonominių šokų bei Europos oro eismo kontrolės streikų.

Tai ir yra pagrindinė problema. Bendrovė gali valdyti savo kaštus, didinti efektyvumą, spausti oro uostus dėl mažesnių mokesčių ir pildyti lėktuvus. Tačiau ji negali kontroliuoti naftos kainos, karo eigos ar keleivių psichologijos.

Pigių skrydžių era nesibaigia, bet tampa nervingesnė

„Ryanair“ istorija rodo, kad pigių skrydžių modelis vis dar veikia. Keleivių skaičius auga, lėktuvai pilni, o bendrovė išlieka pelninga. Tačiau šis modelis tampa jautresnis išoriniams smūgiams.

Kai kuras brangsta, bilietų kainos mažėja, o keleiviai laukia iki paskutinės minutės, net tokia didelė ir efektyvi bendrovė kaip „Ryanair“ pajunta spaudimą. Vasaros sezonas dar gali padėti dalį nuostolių kompensuoti, bet bendrovės vadovybė aiškiai leidžia suprasti: matomumas prastas, o rizikų daugiau nei norėtųsi.

Keleiviams tai reiškia vieną dalyką – pigių bilietų dar bus, bet jų rinka tampa mažiau nuspėjama. Vieną savaitę oro linijos gali mažinti kainas, nes nori užpildyti lėktuvus. Kitą savaitę kuro kainos ar naujas konflikto etapas gali apversti skaičiavimus.

„Ryanair“ pelno kritimas nėra tik vienos bendrovės problema. Tai signalas visai Europos aviacijai: net ir pilni lėktuvai negarantuoja ramybės, kai pasaulyje brangsta energija, o keleiviai į keliones žiūri atsargiau.