Vaikų paskyroms socialiniuose tinkluose ruošiami dideli pokyčiai: Briuselis siekia bendros amžiaus ribos visai ES. Pokyčiai palies ir Lietuvą

Savarankiška paskyra nuo 15 metų, jaunesniems paaugliams – tėvų valdoma paskyra su ribotomis funkcijomis ir valandos dienos limitu. Tokį modelį siūlo Europos Komisija, siekianti suvienodinti vaikų apsaugos taisykles visose 27 Europos Sąjungos valstybėse. Kol vyksta europinės teisėkūros procesas, nacionaliniai planai gali susidurti su ilgesniu laukimu. Tačiau svarbu atskirti du dalykus: dar svarstomų projektų pristabdymą ir jau galiojančių draudimų panaikinimą.

Komisijos siūlomas „EU KIDS Act“ turėtų pakeisti ne vien tai, nuo kada vaikas galėtų savarankiškai susikurti paskyrą. Projekte numatyta daugiau atsakomybės platformoms, amžiaus tikrinimas ir apsaugos priemonės, ribojančios funkcijas, kurios skatina nepilnamečius internete praleisti vis daugiau laiko. Vis dėlto tai tebėra pasiūlymas, kurio galutinį turinį turi suderinti Europos Parlamentas ir ES Taryba.

Nacionaliniams projektams gali tekti palaukti

Valstybės, rengiančios tam tikras skaitmeninių paslaugų taisykles, apie projektus turi pranešti Europos Komisijai. Tokia procedūra leidžia įvertinti, ar nauji reikalavimai nesukurs kliūčių bendrajai rinkai ir kaip jie derės su kitais europiniais sprendimais.

Įprastas laukimo laikotarpis gali būti pratęstas, kai tą pačią sritį jau apima ES teisėkūros pasiūlymas. Pagal taikomą direktyvą nacionalinio projekto priėmimą tokiomis aplinkybėmis galima atidėti 12 mėnesių, skaičiuojant nuo pranešimo Komisijai gavimo. Jei per šį laiką Taryba priima poziciją pirmuoju svarstymu, terminas gali pailgėti iki 18 mėnesių. Tai nėra automatinis papildomų metų skaičiavimas nuo dienos, kai paskelbiama žinia apie pratęsimą.

Dėl to teiginys, kad Briuselis tiesiog „metams panaikino nacionalinius draudimus“, būtų netikslus. Ši procedūra susijusi su pateiktų projektų priėmimo atidėjimu, o kiekvienos šalies padėtis priklauso nuo konkrečių dokumentų ir jų pateikimo laiko.

Kodėl siekiama vienodos taisyklės?

Komisija siūlo bendrą europinį modelį, kad skirtingose valstybėse nesusidarytų pernelyg skirtingos vaikų prieigos prie platformų sąlygos. Vienoda amžiaus riba turėtų suteikti daugiau aiškumo tiek šeimoms, tiek paslaugų teikėjams.

Tai aktualu ir praktiškai: tos pačios platformos veikia daugelyje šalių, tačiau nacionaliniai pasiūlymai gali skirtis pagal amžių, tėvų vaidmenį ir platformoms nustatomas pareigas. Komisijos pateiktame projekte bendros taisyklės siejamos su panašiu vaikų apsaugos lygiu visoje Sąjungoje ir nuoseklesniu reikalavimų vykdymu.

Siūlomos trys amžiaus grupės

Pagal Komisijos pristatytą modelį jaunesni nei 13 metų vaikai neturėtų prieigos prie socialinių tinklų paslaugų. Tačiau tai nereikštų visiško draudimo naudotis visomis interneto paslaugomis: vaikams pritaikytomis vaizdo įrašų platformomis būtų galima naudotis per tėvų arba globėjų valdomą paskyrą.

13–14 metų paaugliams numatoma ribotų funkcijų „mini paskyra“, kurią valdytų tėvai arba globėjai. Jai būtų taikomas vienos valandos per dieną naudojimo limitas. Nuo 15 metų jaunuoliai galėtų atsidaryti ir savarankiškai valdyti savo socialinio tinklo paskyrą.

Šios ribos yra siūlomo modelio dalis. Kol teisėkūros procesas nebaigtas, jų negalima pateikti kaip visoje ES jau galiojančios tvarkos.

Keistųsi ir pačių platformų veikimas

Projektas apima platesnį klausimą nei paskyros sukūrimas. Komisija siūlo nepilnamečiams pagal numatytuosius nustatymus taikyti daugiau apsaugos: riboti perteklinį naudojimą skatinančias funkcijas, nustatyti privačius profilius ir apsunkinti nepageidaujamą nepažįstamųjų kontaktą.

Dėmesys skiriamas begaliniam turinio slinkimui, atlygio mechanizmams ir pranešimams miego metu. Atskirai numatoma, kad dirbtinio intelekto pokalbių robotai ir virtualūs kompanionai nepilnamečiams būtų išjungti pagal numatytuosius nustatymus. Siūloma tvarka paliestų socialinius tinklus, vaizdo įrašų paslaugas, internetinius žaidimus ir tam tikras DI sistemas.

Taigi platformoms tektų spręsti ne tik klausimą, kas gali prisijungti. Jos turėtų pasirūpinti ir tuo, kokią aplinką bei funkcijas gauna nepilnametis vartotojas.

Amžių reikėtų patikrinti saugant privatumą

Amžiaus ribos veiksmingumas priklausytų nuo to, kaip ji būtų tikrinama. Komisijos pasiūlyme amžiaus nustatymas siejamas su privatumo apsauga: paslaugų teikėjai turėtų naudoti atitinkamas priemones, kurios padėtų patvirtinti vartotojo amžių.

Tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus būtinai turėtų siųsti savo paso kopiją tiesiogiai socialinio tinklo administracijai. Komisija kaip vieną galimų priemonių nurodo ES amžiaus patvirtinimo sprendimą. Konkretūs reikalavimai ir jų įgyvendinimas priklausys nuo galutinio teisės akto.

Norvegija rengia kitokį modelį

Norvegija nėra ES narė, tačiau jos planai vertinami ir Europos ekonominės erdvės teisės kontekste. Šalies vyriausybė pasiūlė amžiaus ribą susieti su sausio 1-ąja tais metais, kuriais vaikui sukanka 16 metų.

Tokia sistema reikštų, kad visi tais pačiais metais gimę vaikai nustatytą ribą pasiektų vienu metu. Pavyzdžiui, metų pabaigoje gimęs paauglys galėtų atitikti amžiaus sąlygą dar iki savo šešioliktojo gimtadienio. Todėl šio modelio nereikėtų painioti su reikalavimu kiekvienam vartotojui būtinai sulaukti tikslios gimimo dienos.

Norvegijos institucijos paskelbė gavusios teigiamų pastabų dėl galimybės tęsti nacionalinę iniciatyvą, tačiau tai savaime neprilygsta galutiniam įstatymo priėmimui ar visų jo įgyvendinimo klausimų išsprendimui.

Ką dabar svarbiausia žinoti Lietuvos šeimoms?

Komisijos pasiūlymas savaime neuždaro vaikų paskyrų ir nenustato naujos, iš karto taikomos vienodos tvarkos Lietuvoje. Pirmiausia turi būti užbaigtos derybos, priimtas galutinis tekstas ir nustatyta, kada jo nuostatos bus pradėtos taikyti.

Šeimoms svarbiausi bus konkretūs atsakymai: kaip bus patvirtinamas amžius, ką galės valdyti tėvai, kokie ribojimai bus taikomi jaunesniems paaugliams ir kaip platformos elgsis su jau sukurtomis paskyromis. Kol šios sąlygos derinamos, antraštės apie vienu sprendimu visoje Europoje įvestą ar panaikintą draudimą skuba į priekį greičiau nei pats teisėkūros procesas.