Pats klastingiausias žiemos pavojus nėra pūga ar pusnys. Pavojingiausia yra tada, kai kelias atrodo „normalus“, o jūs gaunate klaidingą saugumo jausmą. Juodasis ledas – plonas, beveik nematomas užšalusio vandens sluoksnis – yra būtent toks priešas: jis neįspėja, neblizga kaip stiklas ir dažnai pasirodo vietomis. Pirmą kartą supranti, kad jis čia, tik tada, kai stabdant ar sukant automobilis akimirksniu praranda sukibimą.
Juodasis ledas ypač mėgsta orą „vos virš nulio“, kai dieną tirpsta, o pavėsyje dar laikosi šaltis. Todėl pirmieji šiltesni orai dažnai ir būna pavojingiausi: viena kelio atkarpa šlapia, kita – jau ledinė, o akiai jos atrodo identiškos. Patyrę vairuotojai šitą žino ir elgiasi ne „drąsiai“, o metodiškai.
Kur juodasis ledas pasitinka dažniausiai: vietos, kuriose visada per vėsu
Jei norite suprasti, kodėl vienur kelias laikosi, o kitur staiga tampa čiuožykla, žiūrėkite į pavėsį. Miestuose tai siauros gatvės tarp pastatų, kur saulė nepasiekia dangos. Užmiestyje – miško keliukai ir atkarpos su medžiais apaugusiais kelkraščiais, kur šaltis „užsilaiko“ ilgiau. Atvirose vietose klasta dar didesnė: saulė šildo, bet vietinis šešėlis nuo medžių sukuria lopus, kuriuose kelias išlieka ledinis. Ir klasika, kurią žmonės pamiršta kasmet – viadukai. Jie vėsta iš apačios ir viršaus, todėl apledėja greičiau nei likęs kelias.
Ką patyrę vairuotojai daro: jie „pasitikrina“ sukibimą, kol dar nėra kritinės situacijos
Svarbiausias įgūdis žiemą – ne „gerai vairuoti“, o laiku suprasti, ką daro kelias. Patyrę vairuotojai kartais tyčia lengvai stabteli, kad pajustų, ar sukibimas normalus. Ne dėl pramogos, o dėl diagnostikos: jeigu danga tik šlapia, automobilis reaguoja įprastai; jeigu po ratų jau juodasis ledas, reakcija pasikeičia akimirksniu.
Čia svarbi detalė, kuri išduoda situaciją net tada, kai akys nemato nieko: ABS. Jei automobilis su ABS, slidžioje dangoje pajusite pulsavimą stabdžių pedale ir girdėsite būdingą „barškėjimą“ – tai ženklas, kad ratai momentiškai linkę užsiblokuoti, o sistema juos atleidžia ir vėl „gaudo“ sukibimą. Jei ABS įsijungia ten, kur tikėjotės paprasto stabdymo, tai nėra „sistema išprotėjo“ – tai kelias jums pasakė tiesą.
Jei automobilis be ABS, senos mokyklos vairuotojai tą patį pajunta dar grubiau – ratai gali užsiblokuoti. Tai ir yra priežastis, kodėl juodasis ledas taip pavojingas: jis netikėtai nubraukia įprastą stabdymo logiką.
Ką būtina suprasti: „pasitikrinimas“ negali tapti nauju pavojumi
Patyrę vairuotojai tą daro tik tada, kai tai saugu. Nes juodasis ledas pavojingas ne vien jums – jis pavojingas ir tiems, kurie važiuoja už jūsų. Jei už nugaros automobilis laikosi per arti, staigus stabdymas gali baigtis tuo, kad jis fiziškai nespės sustoti, nes jo sukibimas gali būti toks pat prastas, o reakcijos laikas – blogesnis. Todėl diagnostika daroma tik tada, kai yra erdvės, kai matomumas normalus ir kai jūsų manevras niekam netaps spąstais.
Kodėl žmonės „užkliūva“ būtent pirmą kartą stabdydami
Juodasis ledas dažnai būna lopais. Galite kelis kilometrus važiuoti lyg nieko nebūtų, ir staiga vienas šešėliuotas posūkis ar viaduko atkarpa pakeičia viską. Todėl patyręs vairuotojas nepasikliauja tuo, kas buvo prieš minutę. Jis važiuoja taip, lyg sukibimas bet kurią sekundę gali pasikeisti: švelnesni judesiai, daugiau distancijos, jokio staigaus „trūkčiojimo“ – ir nuolatinis mąstymas apie pavėsį, o ne apie termometrą.
Juodasis ledas laimi tada, kai jūs tikite akimis. Patyrę vairuotojai laimi tada, kai tiki fizika.
