Karštis gali būti komfortiškas tik vienu atveju – kai atostogaujate prie jūros kur nors pietuose. Tačiau būdami mieste dažniau kenčiame ir pradedame nekęsti oro lauke, ir tai nenuostabu. Nusprendėme surinkti svarbiausius faktus apie mūsų organizmą, kai termometro stulpelis perkopia 28-30 laipsnių ribą.
Karštis gali sustiprinti psichikos ligas
Moksliškai įrodyta, kad aukšta temperatūra gali labai neigiamai paveikti psichikos ligų eigą. Remiantis statistiniais duomenimis, vasarą 30 proc. padaugėja pacientų, sergančių įvairiais psichikos sutrikimais. Didžiausią stresą karštis sukelia šizofrenija ir nerimo sutrikimais sergantiems žmonėms. Pastarieji, beje, yra labiausiai paplitę. Kai kurie ekspertai tai aiškina tuo, kad tokiomis sąlygomis organizmui sunku normaliai funkcionuoti, gali atsirasti miego sutrikimų, kurie dar labiau pablogina klinikinį vaizdą.
Karštis neigiamai veikia kvėpavimą
Karščio stresas dažnai pasireiškia per karščius, tačiau tai nutinka ne itin dažnai, nes tam, kad taip nutiktų, temperatūra turi būti itin aukšta. Nepaisant to, kvėpavimas gali sutrikti ir tiesiog dėl aukštos temperatūros patalpoje, kurioje nėra galimybės įjungti oro kondicionavimo sistemos. Jei žmogus serga plaučių ligomis arba tiesiog bronchitu, aukšta patalpų temperatūra gali būti labai pavojinga.
Karščio spazmai
Jei patalpoje ne tik nėra oro kondicionieriaus, bet ir didelė drėgmė, susidaro dar viena nemaloni situacija – jus gali ištikti karščio mėšlungis. Vis dėlto dažniausiai rizika kyla žmonėms, susijusiems su fiziniu aktyvumu, pavyzdžiui, sportininkams. Kai organizmas netenka per daug maistinių medžiagų ir negauna pakankamai deguonies, o į žaidimą įsijungia perkaitimas, organizmas pradeda maištauti. Traukuliai dažnai lokalizuojasi kojose, pilvo preso srityje ir rankose.
