Iš tarkuotų bulvių išspaustą skystį pyliau lauk – pasirodo, dugne lieka tai, kas bulvių blynus padaro traškius

Bulvių blynai atrodo vienas paprasčiausių patiekalų: sutarkuoji bulves, įmuši kiaušinį, įberi miltų ir kepi. Tačiau būtent dėl šio paprastumo rezultatas kiekvieną kartą gali būti vis kitoks. Vieną dieną blynai išeina ploni, traškūs ir gražiai apskrudę, kitą – sunkūs, minkšti, prisigėrę aliejaus ir labiau primenantys bulvinę tešlą nei tą blyną, kurio norėjosi.

Ilgą laiką man atrodė, kad problema išsprendžiama labai paprastai: jeigu tarkuotos bulvės paleido daug vandens, reikia įberti daugiau miltų. Tešla sutirštėja, ją lengviau dėti į keptuvę, tačiau kartu dingsta dalis to gero bulvių skonio, o blynas tampa sunkesnis.

Daug geresnis sprendimas slepiasi tame pačiame skystyje, kurį dažniausiai be jokio gailesčio išpilame.

Kai tarkuotas bulves nuspaudžiame, į dubenį išbėga ne tik vanduo. Kartu pasišalina ir dalis natūralaus bulvių krakmolo. Palikus skystį ramiai pastovėti kelias minutes, dugne susidaro baltas sluoksnis. Būtent jį verta pasilikti ir grąžinti į bulvių masę. Taip tešla sutvirtėja natūraliai, todėl miltų dažnai reikia gerokai mažiau.

Viena klaida ir blynai pradeda gerti aliejų

Didžiausias priešas kepant bulvių blynus yra vandens perteklius. Sutarkuotos bulvės jo išskiria nemažai, o jeigu visą šį skystį paliksime tešloje, keptuvėje prasideda visai ne tai, ko norime.

Drėgna masė atvėsina įkaitusius riebalus. Vietoje to, kad blyno paviršius iš karto pradėtų kepti ir formuotų plutelę, jis kurį laiką tarsi troškinasi. Tuo metu bulvių masė lengviau sugeria riebalus, o rezultatas būna sunkesnis ir minkštesnis.

Todėl sutarkuotas bulves pirmiausia verta gerai nuspausti. Galima naudoti smulkų sietelį arba švarų virtuvinį rankšluostį. Tačiau skysčio nepilkite lauk.

Supilkite jį į dubenį ir palikite kelioms minutėms.

Viršuje liks rusvas vandeningas skystis, o pačiame dugne pamatysite baltas nuosėdas. Viršutinę dalį atsargiai nupilkite, o dugne likusį krakmolą šaukštu nubraukite ir sudėkite atgal į bulves.

Štai čia ir atsiranda visas skirtumas.

Natūralus krakmolas padeda masei laikytis kartu, todėl nereikia jos gelbėti keliais šaukštais miltų. O kuo mažiau miltų, tuo ryškesnis lieka tikras bulvių skonis ir tuo mažesnė tikimybė, kad blynas taps tankus.

Miltais čia labai lengva sugadinti visą rezultatą

Miltai bulvių blynuose nėra blogis. Problema prasideda tada, kai jų dedame „iš akies“ vien todėl, kad tešla atrodo skysta.

Jeigu bulvės miltingos ir gerai nuspaustos, gali paaiškėti, kad miltų apskritai reikia labai nedaug. Natūralų krakmolą grąžinus į tešlą, masė jau pati tampa tvirtesnė.

Jei vis tiek atrodo per skysta, pradėčiau nuo vieno valgomojo šaukšto miltų. Išmaišyčiau ir tik tada spręsčiau, ar tikrai reikia daugiau. Pats blogiausias variantas – iš karto suberti kelis šaukštus. Tada lengvi bulviniai blynai labai greitai tampa sunkiais, storais papločiais.

Gera tešla neturi būti kaip skysta sriuba, bet neturėtų priminti ir minkomos tešlos. Pakabinus šaukštu ji turi laikytis, tačiau lengvai pasklisti keptuvėje.

Svarbios ir pačios bulvės. Geriausiai tinka miltingesnės, daugiau krakmolo turinčios bulvės. Jaunos paprastai būna vandeningesnės, todėl su jomis traškų rezultatą pasiekti sunkiau. Jei turite pasirinkimą, blynams verta imti ne pačias vandeningiausias bulves.

Aš dar mėgstu derinti du tarkavimo būdus. Didžiąją dalį bulvių sutarkuoju smulkiai, o maždaug trečdalį – stambiau. Smulkiai tarkuotos bulvės sujungia masę, o stambesni gabalėliai kraštuose gražiai apskrunda ir suteikia daugiau tekstūros.

Nuostabūs bulviniai blynai

Net tobula tešla nepadės, jei keptuvė bus per šalta

Čia dar viena vieta, kur bulvių blynai dažnai sugadinami.

Tešlą dedame į keptuvę per anksti.

Riebalai turi būti gerai įkaitę, tačiau neturi rūkti. Paprasčiausias testas – įdėti labai mažą gabalėlį tešlos. Jei aplink jį iš karto pradeda aktyviai, bet ne beprotiškai burbuliuoti, galima kepti. Jei gabalėlis tiesiog guli riebaluose ir beveik nieko nevyksta, temperatūra per žema.

Tokioje keptuvėje blynas pradės siurbti riebalus.

Kita klaida – vienu metu pridėti tiek blynų, kad tarp jų beveik nelieka vietos. Kiekvienas šaukštas šaltos bulvių masės sumažina keptuvės temperatūrą. Sudėjus jos per daug, blynai pradeda labiau garuoti nei kepti.

Todėl geriau kepti mažesnėmis porcijomis.

Pats blynas taip pat neturėtų būti storas. Įdėjusi masę į keptuvę, šaukštu ją paskleidžiu plonu sluoksniu. Tuomet didesnė blyno dalis liečiasi su karštu paviršiumi, kraštai greičiau apskrunda, o vidurys spėja iškepti. Šaltinis taip pat pabrėžia, kad plonesni ir mažesni blynai lengviau apskrunda, o keptuvės perkrovimas mažina temperatūrą.

Dar viena smulkmena – nevartykite per anksti. Jeigu bandant pakišti mentelę blynas dar limpa ir skyla, palaukite. Kai apačia gerai apskrunda, jis pats daug lengviau atsiskiria nuo keptuvės.

O štai ką su traškiais blynais padarome jau juos iškepę

Kartais viską padarome teisingai: blynai iš keptuvės iškeliauja traškūs, kraštai gražiai rudi, o po penkių minučių lėkštėje jie jau minkšti.

Dažniausia priežastis labai paprasta – sudėjome juos vieną ant kito.

Karštas blynas išskiria garus. Jeigu ant jo iš karto uždedame kitą, garai lieka tarp sluoksnių ir pradeda drėkinti ką tik susidariusią plutelę.

Todėl iškepusius blynus geriausia trumpam dėti ant grotelių arba popierinio rankšluosčio, tačiau vienu sluoksniu. Jei kepate daug ir norite visus patiekti vienu metu, galima laikyti juos šiltoje orkaitėje ant grotelių. Taip oras cirkuliuos aplink blynus ir jie ilgiau išliks traškūs.

Ir, žinoma, geriausi jie iš karto. Bulvių blynas nėra tas patiekalas, kuris po pusvalandžio tampa geresnis.

Mano paprastas traškių bulvių blynų variantas

Reikės

• apie 1 kg miltingesnių bulvių;
• 1 vidutinio svogūno;
• 1–2 kiaušinių;
• maždaug 1 valgomojo šaukšto miltų, jei jų išvis reikės;
• druskos;
• šviežiai maltų juodųjų pipirų;
• aliejaus, lydyto sviesto arba taukų kepimui;
• jei mėgstate – šiek tiek česnako ar mairūno.

Kiekiai nėra visiškai akmenyje iškalti, nes vienos bulvės paleidžia daug vandens, o kitos būna sausos ir krakmolingos. Todėl šiuo atveju daug svarbiau žiūrėti į pačią masę nei aklai matuoti kiekvieną gramą. Pateiktame recepte kilogramui bulvių naudojamas vienas svogūnas, 1–2 kiaušiniai ir, jei reikia, maždaug šaukštas miltų.

Gaminimas

1. Bulves nulupkite ir sutarkuokite. Jei norite ryškesnės tekstūros, dalį tarkuokite smulkiai, o dalį stambiau.
2. Sutarkuotas bulves gerai nuspauskite per sietelį arba švarų virtuvinį rankšluostį. Visą išbėgusį skystį surinkite į dubenį.
3. Palaukite kelias minutes. Kai dugne nusės baltas krakmolo sluoksnis, viršuje esantį skystį atsargiai nupilkite.
4. Dugne likusį krakmolą sudėkite atgal į bulvių masę.
5. Įtarkuokite svogūną, įmuškite kiaušinį, pagardinkite druska ir pipirais. Jei mėgstate, įdėkite česnako arba mairūno.
6. Viską išmaišykite. Jei masė dar labai skysta, įberkite vieną šaukštą miltų. Tik tada spręskite, ar reikia dar.
7. Gerai įkaitinkite keptuvę su riebalais. Riebalai turi būti karšti, bet nerūkyti.
8. Dėkite nedideles tešlos porcijas ir šaukštu paskleiskite gana plonai. Neprikraukite pilnos keptuvės.
9. Kepkite kelias minutes iš vienos pusės, kol kraštai taps ryškiai auksiniai ir apačia sutvirtės. Tik tada apverskite.
10. Iškepusius blynus dėkite vienu sluoksniu ant grotelių arba popierinio rankšluosčio ir patiekite dar karštus.

Svarbiausia šiame recepte net ne miltų kiekis ir ne ypatingas prieskonis. Kitą kartą, kai išspausite tarkuotas bulves, sustokite prieš išpildami tą drumstą skystį. Palikite jį kelioms minutėms ir pažiūrėkite į dubens dugną.

Tas baltas sluoksnis, kurį daug metų galėjome tiesiog nuplauti į kriauklę, yra būtent tai, kas gali padėti iškepti bulvių blynus su traškesniais kraštais ir ryškiu bulvių skoniu – be saujos papildomų miltų.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!