Blynai, kurie visada pavyksta: viena tešlos gudrybė padės iškepti juos purius ir gražius

Ryte virtuvėje jau šnypščia keptuvė, ant stalo garuoja kava, o pirmasis blynas vėl atrodo lyg plonas, nelygus žemėlapis. Antrasis pridega pakraščiuose, trečiasis plyšta verčiamas, nors tešla, regis, tokia pati kaip visada. Tada kyla įprastas klausimas: kodėl vieną kartą blynai išeina minkšti ir aukšti, o kitą – tenka juos slėpti po storu uogienės sluoksniu?

Dažnai bėda būna ne keptuvėje ir net ne miltuose. Purumą labai keičia vienas paprastas žingsnis, kurį patogu prisiminti net skubant: kiaušinių baltymus išplakti atskirai ir į jau paruoštą tešlą įmaišyti pačioje pabaigoje. Tai nėra sudėtinga konditerijos pamoka – tik keliomis minutėmis ilgesnis kelias iki blynų, kuriuos norisi dėti į lėkštę vieną ant kito.

Baltymų putos tešlą pakelia ne prasčiau už papildomus miltus

Įprastai kiaušinis įmušamas tiesiai į dubenį, viskas energingai išmaišoma, o tada įberiama dar šiek tiek miltų, nes tešla atrodo per skysta. Būtent čia blynai neretai praranda lengvumą. Per daug maišoma tešla tampa sunkesnė, o papildomi miltai ją paverčia tiršta, bet nebūtinai puria.

Atskirtas baltymas, išplaktas iki standžių, bet ne sausų putų, į tešlą įneša oro. Kepant jis padeda blynui kilti, vidus lieka minkštesnis, o paviršius iškepa tolygiau. Svarbiausia baltymų nebeplakti su visa mase – juos reikia atsargiai įmaišyti mentele arba šaukštu, keliant tešlą nuo dubens dugno.

Ši gudrybė ypač tinka storesniems blynams su kefyru, rūgpieniu ar natūraliu jogurtu. Tokie blynai turi būti ne skysti kaip lietiniai, o lėtai nuo šaukšto krintantys į keptuvę. Jie išlaiko apvalią formą, neprabėga per visą dugną ir gražiai apskrunda, jei tik ugnis nėra per didelė.

Paprasta tešla, kurią verta maišyti ramiai

Maždaug dviem ar trims žmonėms pakanka dviejų kiaušinių, 250 ml kefyro, apie 180 g miltų, šaukšto cukraus, žiupsnelio druskos, arbatinio šaukštelio kepimo miltelių ir šaukšto aliejaus. Kiaušinių trynius išmaišykite su kefyru, cukrumi, druska ir aliejumi. Tuomet suberkite su kepimo milteliais sumaišytus miltus ir maišykite tik tiek, kad neliktų sausų miltų plotelių.

Baltymus atskirame švariame dubenyje išplakite iki baltų putų, kurios laikosi ant šluotelės. Jų nereikia plakti ilgai, kol masė taps grūdėta – tuomet baltymus sunkiau gražiai įmaišyti. Pusę putų įmaišykite šiek tiek drąsiau, kad tešla taptų lengvesnė, o likusią dalį įkelkite švelniai, keliais plačiais judesiais.

Gauta masė neturėtų laukti pusvalandžio ant stalo. Kai baltymai jau įmaišyti, blynus geriausia kepti iškart, kol tešloje dar daug oro. Jei norisi įdėti mėlynių, obuolių gabalėlių ar banano, jų berkite jau į formuojamą blyną keptuvėje arba įmaišykite labai atsargiai, kad nesusmukdytumėte tešlos.

Blynai, kurie visada pavyksta: viena tešlos gudrybė padės iškepti juos purius ir gražiusNuotrauka: Pixabay / piviso

Gražų blyną dažniausiai sugadina ne tešla, o skubėjimas

Net ir puikiai paruošta tešla nepadės, jei keptuvė bus per kaitri. Išorė tada greitai paruduoja, o vidus lieka drėgnas ir sunkus. Geriausia rinktis vidutinę ar kiek mažesnę kaitrą: blynui reikia laiko pakilti, o ne būti paskrudintam per keliasdešimt sekundžių.

Į keptuvę pilkite nedideles porcijas ir tarp blynų palikite vietos. Kai viršuje atsiranda smulkių burbuliukų, o kraštai nebeatrodo šlapi, blyną galima versti. Vienas ramus apvertimas yra geriau nei nuolatinis tikrinimas mentele – spaudžiant blyną oras iš jo tiesiog išstumiamas.

Šeimai su vaikais tokie maži, apvalūs blynai patogesni ir patiekti, ir kepti: jie lengviau išlaiko formą, greitai iškepa, jų nereikia pjaustyti. Senjorams ar tiems, kurie nemėgsta labai saldžių pusryčių, tešloje cukraus galima palikti visai nedaug, o saldumą perkelti į priedus – obuolius, uogas, jogurtą ar šaukštelį medaus jau lėkštėje.

Kai pusryčiai vėluoja, nereikia gelbėti visos tešlos iš karto

Jeigu pirmasis blynas nepavyko, tai dar nereiškia, kad bloga visa tešla. Jis dažnai tiesiog parodo, ar keptuvė jau pakankamai įkaitusi ir ar netrūksta lašelio riebalų. Per plokščią blyną verta taisyti ne papildoma sauja miltų, o įsitikinti, kad tešla nebuvo stipriai išmaišyta po baltymų įdėjimo.

Virtuvėje daug kas bando sutaupyti laiko viską suplakdami vienu plaktuvu. Tai suprantama, ypač kai vaikai jau klausia pusryčių, o iki darbo liko kelios minutės. Tačiau atskiras dubenėlis baltymams reiškia ne prabangą, o mažiau nusivylimo prie keptuvės ir mažiau blynų, kuriuos paskui tenka suvalgyti vien todėl, kad gaila išmesti.

Jei tešlos lieka, geriau nelaikyti jos iki kitos dienos su jau įmaišytais baltymais. Iškeptus blynus galima atvėsinti ir trumpai laikyti šaldytuve, o vėliau pašildyti keptuvėje ar orkaitėje. Vis dėlto gardžiausi jie būna ką tik iškepti – su traškiu krašteliu ir šiltu, minkštu vidumi.

Geri blynai nėra atsitiktinumas ir nereikalauja ypatingų produktų. Kartais pakanka nustoti skubėti vienoje vietoje: baltymus išplakti atskirai, įmaišyti švelniai ir leisti keptuvei atlikti savo darbą. Tada pusryčių lėkštėje atsiranda ne dar vienas kompromisas, o tie purūs, gražūs blynai, dėl kurių namuose prie stalo susirenka greičiau.