Karštą dieną yra gėrimų, kurie tiesiog numalšina troškulį, ir yra tokių, kurie primena vaikystę. Naminė gira priklauso antrai kategorijai. Ji gaivi, lengvai rūgštelėjusi, kvapni ir daug jaukesnė už saldžius gazuotus gėrimus iš parduotuvės. O geriausia tai, kad penkis litrus tokios giros galima pasigaminti visai paprastai.
„Tik paragauti“ virto tuščiu ąsočiu
Kai pirmą kartą pagaminau naminės giros su cikorija, buvau įsitikinusi, kad penkių litrų tikrai užteks kelioms dienoms. Juk tiek gėrimo – beveik mažas kibiras.
Bet tą vakarą buvo karšta. Langai atidaryti, virtuvėje kvepėjo šviežiomis bulvėmis su krapais, o ant stalo stovėjo didelis ąsotis tamsios, putojančios giros.
Pirmas stiklines visi pylėsi atsargiai.
– Čia ta naminė? – paklausė vyras, lyg ne visai pasitikėdamas.
– Ta, – atsakiau. – Tik paragaukit.
Po pirmo gurkšnio jis nieko nesakė. Tik paėmė stiklinę dar kartą.
Vaikai sakė, kad skonis „kaip vasaros“. Mama, užsukusi trumpam, paprašė recepto. O aš žiūrėjau, kaip ąsotis tuštėja greičiau nei bet koks pirktinis limonadas.
Tada supratau: naminė gira turi vieną pavojų. Jos norisi dar.
Kodėl verta pasigaminti giros namuose
Naminė gira gera tuo, kad jos skonis gyvesnis. Ji nėra tokia saldi kaip daugelis parduotuvinių gėrimų, turi lengvą rūgštelę ir malonų aromatą. Cikorija suteikia spalvos ir gilesnio skonio, razinos padeda fermentacijai, o mielės sukuria tą švelnų putojimą, dėl kurio gira ir tampa gira.
Tai nėra sudėtingas receptas. Nereikia nei duonos džiovinti orkaitėje, nei ilgai virti, nei kelias dienas prižiūrėti puodo kaip mažo eksperimento. Viskas gana paprasta: sumaišyti, palaukti, supilstyti ir atšaldyti.
Tik vienas dalykas svarbus – kantrybė. Gira skaniausia ne tada, kai tik sumaišyta, o tada, kai spėja atšalti ir subręsti šaldytuve.
Reikės 5 litrams naminės giros
- 2 šaukštų cikorijos;
- 250 g cukraus;
- 1 arbatinio šaukštelio citrinos rūgšties;
- 200 ml verdančio vandens;
- 5 litrų šilto vandens;
- 3 arbatinių šaukštelių sausų mielių;
- apie 15 razinų.
Razinas geriausia naudoti neplautas, jei esate tikri dėl jų kokybės, nes ant jų paviršiaus gali būti natūralių mielių. Jei razinos labai nešvarios ar abejotinos, geriau jas trumpai perrinkti ir naudoti atsargiai.
Kaip pasigaminti naminę girą
Pirmiausia į dubenėlį suberkite cikoriją, cukrų ir citrinos rūgštį. Užpilkite 200 ml verdančio vandens ir gerai išmaišykite, kol viskas ištirps. Palikite mišinį atvėsti.
Į didelį indą supilkite 5 litrus šilto vandens. Vanduo turi būti šiltas, bet ne karštas. Jei jis bus per karštas, mielės gali žūti, ir gira normaliai nesurūgs.
Į vandenį suberkite sausas mieles, įmeskite razinas ir supilkite atvėsusį cikorijos mišinį. Viską gerai išmaišykite.
Indą uždenkite dangčiu arba švaria šluoste ir palikite šiltoje vietoje maždaug 4–5 valandoms. Per šį laiką gira pradės fermentuotis, paviršiuje gali atsirasti lengvų putų, o kvapas taps maloniai rūgštelėjęs.
Po to girą supilkite į butelius, bet nepripilkite iki pat viršaus – palikite kelis centimetrus vietos. Butelius sandariai uždarykite ir dėkite į šaldytuvą 10–12 valandų.
Atšalusi gira bus gaivesnė, skonis taps ryškesnis, o lengvas gazuotumas – malonesnis.
Svarbus saugumo patarimas
Kadangi gira fermentuojasi, buteliuose gali kauptis slėgis. Todėl geriausia naudoti tvirtus plastikinius butelius ir nepalikti jų šiltai per ilgai. Jei butelis labai išsipučia ir tampa kietas, atsargiai jį trumpam pravirkite, kad išeitų dalis dujų.
Stiklinius butelius naudokite tik tada, jei tiksliai žinote, ką darote, nes dėl slėgio jie gali skilti. Namų sąlygomis plastikiniai buteliai yra saugesnis pasirinkimas.
Giros nereikėtų ilgai laikyti kambario temperatūroje. Kai tik ji įgauna norimą skonį ir lengvą putojimą, laikykite šaldytuve.
Kaip patiekti
Ši gira skaniausia gerai atšaldyta. Į stiklinę galima įdėti kelis ledukus, citrinos griežinėlį ar šakelę mėtos, bet iš tiesų jai daug nereikia.
Ji puikiai tinka prie keptų bulvių, šašlykų, šaltibarščių, sumuštinių ar paprastos vakarienės lauke. Tai tas gėrimas, kuris ant stalo atrodo kukliai, bet dingsta pirmas.
Jei norisi švelnesnio skonio, kitą kartą galima dėti šiek tiek mažiau citrinos rūgšties. Jei mėgstate ryškesnį rūgštumą – palikite pagal receptą. Tik su mielėmis ir fermentacijos laiku geriau neeksperimentuoti per drąsiai, kol neperpratote recepto.
Vasaros gėrimas, kuris sugrąžina paprastumą
Naminė gira turi kažką labai seno ir labai tikro. Gal dėl to, kad ji nekvepia dirbtiniais aromatais. Gal dėl to, kad ją reikia truputį palaukti. O gal todėl, kad tokie receptai dažniausiai keliauja ne iš reklamos, o iš virtuvės į virtuvę.
Tą vakarą, kai penki litrai giros beveik baigėsi, supratau, kad receptą teks kartoti. Ne todėl, kad jis madingas. Ne todėl, kad jis „tobulas“. O todėl, kad jis paprastas, gaivus ir labai vasariškas.
Kartais geriausi dalykai namuose gimsta iš kelių paprastų ingredientų, didelio indo ir kantrybės palaukti iki ryto.
O ryte, kai atidarai šaldytuvą ir matai butelį šaltos naminės giros, karšta diena iškart atrodo šiek tiek lengvesnė.
