Sugedusią skumbrę parduotuvėje išduoda dvi vietos: pažiūrėkite į akis ir žiaunas, kol dar neįsidėjote jos į krepšelį

Skumbrė dažnai atrodo kaip paprastas ir saugus pasirinkimas: riebi, soti, tinkama kepti, sūdyti, rūkyti ar dėti į salotas. Tačiau būtent su žuvimi rizikuoti neverta. Jei ji laikyta netinkamai, buvo atitirpinta ir vėl užšaldyta arba jau pradėjusi gesti, nemalonus kvapas virtuvėje bus mažiausia problema.

Parduotuvėje ne visada turite daug laiko. Dažnai žuvis guli šaldiklyje, vitrinoje arba pakuotėje, o pirkėjas turi apsispręsti per kelias sekundes. Vis dėlto net ir per tokį trumpą laiką galima pastebėti ženklus, kurie padeda atskirti geresnę skumbrę nuo tokios, kurios geriau nepirkti.

Svarbiausia pirmiausia žiūrėti ne į akcijos kainą, o į akis, žiaunas, spalvą, kvapą ir ledo sluoksnį. Šie požymiai dažnai pasako daugiau nei graži etiketė.

Akys turi būti skaidrios, ne įdubusios

Vienas greičiausių būdų įvertinti žuvies šviežumą – pažiūrėti į akis. Šviežesnės žuvies akys paprastai atrodo skaidrios, blizgančios, neišsausėjusios. Jos neturėtų būti giliai įdubusios, drumstos ar paraudusios.

Jei skumbrės akys pilkos, matinės, tarsi apsitraukusios plėvele, tai jau prastas ženklas. Toks vaizdas gali rodyti, kad žuvis ilgai laikyta, netinkamai šaldyta arba jau praradusi kokybę.

Žinoma, perkant šaldytą skumbrę akis kartais sunkiau įvertinti, ypač jei ant žuvies daug ledo ar ji supakuota taip, kad galva beveik nesimato. Tokiu atveju nereikėtų aklai pasitikėti vien pakuote. Jei žuvis atrodo įtartinai, geriau rinktis kitą.

Žiaunos – dar vienas svarbus signalas

Jei yra galimybė pamatyti žiaunas, būtinai į jas pažiūrėkite. Šviežesnės žuvies žiaunos turėtų būti ryškiai raudonos arba rausvai raudonos. Tai vienas iš požymių, kad žuvis dar geros būklės.

Įtarimą turėtų kelti rudos, pilkos, pilkai žalios, juodos ar tamsios žiaunos. Tokios spalvos rodo, kad žuvis jau nebe pirmo šviežumo. Jei dar jaučiamas nemalonus, aitrus ar rūgštokas kvapas, tokios skumbrės geriau nepirkti.

Žiaunos genda gana greitai, todėl jos dažnai išduoda žuvies būklę anksčiau nei bendras vaizdas. Parduotuvėje skumbrė gali atrodyti gana tvarkingai, bet žiaunos parodys daugiau tiesos.

Greita atmintinė pirkėjui

Daug ledo – ne visada geras ženklas

Perkant šaldytą skumbrę daug kas nekreipia dėmesio į ledo sluoksnį. O reikėtų. Jei pakuotėje daug ledo kristalų, sniego ar sušalusių vandens gabalų, tai gali reikšti, kad žuvis buvo atitirpusi ir vėl užšaldyta.

Toks produktas ne tik praranda skonį. Keičiasi ir jo tekstūra: iškepus ar atšildžius mėsa gali tapti vandeninga, birti, skleisti nemalonų kvapą. Jei skumbrė atrodo lyg būtų apaugusi storu ledo kailiu, verta pagalvoti, ar tikrai norite mokėti už ledą ir rizikuoti kokybe.

Gera šaldyta žuvis turi būti kieta, be minkštų vietų, be keistų dėmių ir be įtartinai stipraus kvapo. Jei pakuotė pažeista arba viduje matyti daug skysčio, tokio produkto geriau vengti.

Sūdyta ar rūkyta skumbrė taip pat gali būti prasta

Dalis žmonių mano, kad jei žuvis sūdyta ar rūkyta, jos šviežumas ne toks svarbus. Tai klaida. Perdirbta žuvis taip pat gali sugesti, ypač jei buvo laikoma netinkamoje temperatūroje arba pasibaigė galiojimo terminas.

Renkantis sūdytą ar rūkytą skumbrę, verta žiūrėti į spalvą ir kvapą. Žuvis neturėtų būti gleivėta, pernelyg lipni, išsausėjusi ar su keistomis dėmėmis. Kvapas turi būti būdingas produktui, bet ne aštrus, ne rūgštus ir ne primenantis amoniaką.

Jei pakuotėje yra daug skysčio, ji išsipūtusi arba atidarius kvapas iškart nemaloniai trenkia į nosį, tokios žuvies valgyti nereikėtų.

Kodėl su skumbre reikia būti atsargesniems

Skumbrė yra riebi žuvis, todėl netinkamai laikoma ji greičiau praranda gerą skonį ir kokybę. Riebalai oksiduojasi, atsiranda kartumas, senos žuvies kvapas, pakinta mėsa. Būtent todėl ją svarbu pirkti tik iš patikimų vietų ir kuo greičiau parnešus namo tinkamai laikyti.

Jei perkate šaldytą skumbrę, namuose ją geriausia atitirpinti šaldytuve, o ne ant stalo kambario temperatūroje. Taip žuvis atitirps lėčiau, bet saugiau. Atitirpintos žuvies nereikėtų vėl užšaldyti, nebent ji buvo termiškai apdorota.

Jei perkate šviežią ar atvėsintą žuvį, ją geriausia gaminti tą pačią arba kitą dieną. Žuvis nėra tas produktas, kurį verta ilgai laikyti „dar pažiūrėsiu“.

Kada geriau nerizikuoti

Jei skumbrės akys drumstos, žiaunos patamsėjusios, pakuotėje daug ledo, o kvapas kelia bent menkiausią įtarimą, geriau jos nepirkti. Net jei kaina gera. Akcija nekompensuos nei sugadintos vakarienės, nei galimų sveikatos problemų.

Parduotuvėje verta prisiminti paprastą taisyklę: žuvis turi atrodyti švari, gaivi ir natūrali. Jei ji atrodo pavargusi, pilka, suglebusi ar skleidžia aštrų kvapą, tai jau atsakymas.

Kartais užtenka kelių sekundžių: pažvelgti į akis, žiaunas, pakuotę ir ledo sluoksnį. Šie maži patikrinimai gali padėti išvengti prasto pirkinio ir parsinešti į namus ne problemą, o tikrai gerą žuvį vakarienei.