Spanguoles sutrinu su medumi ir nevirinu: stiklainiai šaldytuve stovi iki pavasario

Kiekvieną rudenį, kai turguje ar parduotuvėje pasirodo spanguolės, aš visada paimu daugiau, negu tuo metu reikia. Ne dėl pyrago ir ne dėl uogienės. Mano mėgstamiausias būdas – sutrinti spanguoles su medumi, supilti į mažus stiklainius ir laikyti šaldytuve. Nieko neverdu, nekaitinu, nededu cukraus ir nestoviu prie puodo pusę vakaro.

Šitas receptas man patinka dėl dviejų dalykų. Pirma, spanguolės išlieka ryškios, rūgščios, gaivios, o medus tik sušvelnina jų aštrumą. Antra, toks stiklainis žiemą labai greitai praverčia: šaukštas į arbatą, šaukštas prie varškės, truputis ant košės, prie blynų arba tiesiog į šiltą vandenį, kai norisi kažko rūgščiai saldaus.

Bet yra viena taisyklė, kurios nesilaikant šis receptas gali nepavykti. Kadangi spanguolės neverdamos, stiklainiai turi būti švarūs, uogos gerai nusausintos, o mišinys laikomas tik šaldytuve. Tai nėra konservai, kuriuos galima padėti į sandėliuką šalia agurkų. Čia viską išlaiko rūgščios uogos, medus, šaltis ir tvarka.

Kodėl spanguolių neverdu

Anksčiau spanguoles dažniausiai virdavau su cukrumi. Išeidavo skani uogienė, bet skonis vis tiek būdavo kitoks: labiau saldus, sunkesnis, tamsesnis. O man labiausiai patinka tas šviežias spanguolių aštrumas, kai uoga dar turi savo tikrą charakterį. Kai jas sutrinu žalias, spalva lieka ryški, kvapas – gaivus, o rūgštelė labai gyva.

Medus čia atlieka kelis darbus vienu metu. Jis pasaldina, sutirština ir padeda mišiniui laikytis ilgiau, jei viskas daroma švariai. Vis dėlto medus nėra stebuklingas dangtis nuo visų bėdų. Sumaišytas su uogomis jis gauna papildomos drėgmės, todėl toks mišinys turi gyventi šaldytuve. Aš jo niekada nelaikau kambario temperatūroje ir niekada nekišu į šiltą spintelę „pažiūrėti, kas bus“.

Spanguolės pačios yra rūgščios, todėl jos labai tinka tokiam ruošiniui. Su braškėmis ar avietėmis taip drąsiai nedaryčiau, nes jos minkštesnės, saldesnės ir greičiau genda. Spanguolė turi tvirtą odelę, rūgšties, stiprų skonį ir žiemišką ištvermę. Gal dėl to šitas receptas toks paprastas, bet veikia.

Dar vienas privalumas – nereikia pataikyti į jokį „uogienės tašką“. Nėra putų nugraibymo, nėra baimės, kad prisvils dugnas, nėra klausimo, ar pakankamai sutirštėjo. Sutrini, sumaišai, supilstai ir viskas. Tik paskui reikia kantrybės palaikyti šaldytuve, nes po kelių dienų skonis tampa dar geresnis: medus susigeria į uogas, rūgštumas šiek tiek suapvalėja, o masė tampa vientisesnė.

Kokias spanguoles imu ir kiek medaus dedu

Šiam receptui tinka ir šviežios, ir šaldytos spanguolės. Jei turiu galimybę, renkuosi šviežias, kietas, blizgančias uogas. Jos turi būti be pelėsio, be rūgimo kvapo, be minkštų, suspaustų vietų. Viena kita prastesnė uoga visame dubenyje nėra tragedija, bet aš jas visada perrenku, nes žaliuose ruošiniuose švara reiškia labai daug.

Jeigu naudoju šaldytas spanguoles, pirmiausia jas atitirpinu šaldytuve, ne ant radiatoriaus ir ne karštame vandenyje. Atitirpusias uogas nupilu per sietelį ir palieku gerai nuvarvėti. Čia svarbus momentas: kuo daugiau papildomo vandens pateks į stiklainį, tuo trumpiau mišinys laikysis. Todėl spanguoles ne tik nuplaunu, bet ir gerai nusausinu.

Medų imu skystą arba bent jau tokį, kurį galima lengvai išmaišyti. Jei medus sukietėjęs, jį galima palaikyti šiltame kambaryje arba stiklainį įstatyti į dubenį su šiltu vandeniu. Kaitinti stipriai nereikia. Man patinka, kai medus tik suminkštėja, bet neperkaista.

Ingredientai:

• 1 kg spanguolių;
• 700–800 g medaus;
• 1 nedidelis žiupsnelis druskos, jei norisi išryškinti skonį;
• 0,5 arbatinio šaukštelio cinamono, jei norisi šiltesnio aromato.

Iš šio kiekio išeina maždaug 1,4–1,6 litro paruošto mišinio. Aš dažniausiai pilstau ne į vieną didelį stiklainį, o į kelis mažus: po 200–300 ml. Taip patogiau naudoti ir saugiau laikyti. Atidarai vieną, sunaudoji per kelias savaites, o kiti ramiai lieka šaldytuvo gilumoje.

Medų galima dėti pagal skonį, bet laikymui iki pavasario aš nededu mažiau nei 700 g vienam kilogramui spanguolių. Jei įdėsite tik kelis šaukštus medaus, bus skanu, bet tai bus greitam suvartojimui, ne ilgam laikymui. Toks mišinys labiau tiks savaitei ar dviem, o ne keliems mėnesiams.

Kaip viską paruošiu, kad stiklainiai stovėtų ilgai

Pirmas darbas – stiklainiai. Aš juos išplaunu su soda arba indų plovikliu, labai gerai išskalauju ir iškaitinu orkaitėje arba tiesiog perlieju verdančiu vandeniu. Dangtelius taip pat nuplaunu ir nuplikau. Po to viską palieku visiškai išdžiūti. Šitam receptui drėgni stiklainiai netinka. Atrodo smulkmena, bet būtent tokios smulkmenos lemia, ar po mėnesio stiklainyje bus graži spanguolių masė, ar įtartinas burbuliavimas.

Spanguoles perrenku, nuplaunu šaltu vandeniu ir paskleidžiu ant švaraus rankšluosčio. Palieku, kol jos nudžiūsta. Jei skubu, švelniai patapšnoju kitu rankšluosčiu. Uogos neturi būti šlapios kaip po lietaus. Jos gali būti vėsios, gali būti vos drėgnos nuo plovimo, bet vandens lašų dubenyje neturi telkšoti.

Tada spanguoles sutrinu. Galima naudoti rankinį trintuvą, maisto smulkintuvą arba mėsmalę. Man labiausiai patinka ne visiškai lygi košė, o tokia masė, kurioje lieka truputis uogų gabalėlių. Ji skanesnė, malonesnė ant košės ar varškės, o ir atrodo gražiau. Jei norisi vientisos tekstūros, galima trinti ilgiau, bet visiškai per sietelį netrinu – man patinka spanguolių odelės.

Sutrintas uogas sumaišau su medumi. Iš pradžių atrodo, kad medus maišosi sunkiai, bet po kelių minučių masė susijungia. Palieku dubenį 20–30 minučių pastovėti ir tada dar kartą gerai išmaišau. Per tą laiką spanguolės paleidžia šiek tiek sulčių, medus lengviau pasiskirsto, o masė tampa vientisesnė.

Receptas žingsnis po žingsnio

1. Spanguoles perrenku ir išmetu visas minkštas, patamsėjusias ar įtartinas uogas. Žaliems ruošiniams naudoju tik sveikas ir švarias spanguoles.
2. Uogas nuplaunu šaltu vandeniu, suberiu į sietelį ir palieku nuvarvėti. Po to paskleidžiu ant švaraus rankšluosčio, kad nudžiūtų.
3. Stiklainius ir dangtelius kruopščiai išplaunu, nuplikau arba iškaitinu, tada palieku visiškai išdžiūti. Į drėgną stiklainį šio mišinio nepilu.
4. Spanguoles sutrinu rankiniu trintuvu arba smulkintuvu. Trinu tiek, kad masė būtų tiršta, bet joje dar liktų šiek tiek uogų tekstūros.
5. Į sutrintas spanguoles sudedu medų. Jei medus labai kietas, prieš tai jį šiek tiek suminkštinu šiltame vandenyje, bet nekaitinu iki karščio.
6. Viską gerai išmaišau, palieku 20–30 minučių ir dar kartą išmaišau. Jei dedu cinamono ar mažą žiupsnelį druskos, tai darau šiame etape.
7. Masę supilstau į paruoštus stiklainius, palikdama apie 1 cm vietos iki viršaus. Kraštus nuvalau švariu popieriniu rankšluosčiu, kad dangtelis užsisuktų tvarkingai.
8. Stiklainius iškart dedu į šaldytuvą. Po 2–3 dienų mišinys būna skanesnis, nes spanguolės ir medus susigeria vienas į kitą.
9. Atidarytą stiklainį visada imu tik švariu šaukštu. Nekišu šaukšto, kuriuo jau maišiau arbatą, valgiau košę ar ragavau varškę.
10. Jei stiklainyje atsiranda pelėsio, stiprus rūgimo kvapas, dujos ar putojimas, tokio ruošinio nevalgau. Su žaliais uogų ruošiniais rizikuoti nereikia.

Kodėl renkuosi mažus stiklainius

Iš pirmo žvilgsnio patogiau viską supilti į vieną didelį stiklainį. Mažiau plovimo, mažiau dangtelių, greičiau baigta. Bet po kelių bandymų supratau, kad mažesni stiklainiai yra geresnis sprendimas. Kol didelis stiklainis kelis mėnesius vis atidaromas, į jį patenka oro, drėgmės, kartais ir ne visai švarus šaukštas. Kuo dažniau atidarai, tuo daugiau šansų, kad ruošinys pradės gesti.

Mažas stiklainis sunaudojamas greičiau. Vieną laikau arčiau šaldytuvo priekio, kitus sudedu giliau, kur temperatūra stabilesnė. Jei žinau, kad kurį laiką nenaudosiu, jo net neliečiu. Tokia tvarka labai padeda.

Dar vienas triukas – ant stiklainio užrašau datą. Rudenį atrodo, kad viską prisiminsi, bet po mėnesio šaldytuve jau nebeaišku, kuris stiklainis senesnis, o kuris darytas vėliau. Aš pirmiausia naudoju seniausius. Jei matau, kad stiklainis stovėjo ilgiau, prieš valgydama apžiūriu ir pauostau. Kvapas turi būti gaivus, rūgščiai medus, be mielių ar alkoholio užuominos.

Kaip laikau iki pavasario

Pagrindinė taisyklė – tik šaldytuve. Ne sandėliuke, ne balkone, kur temperatūra šokinėja, ne virtuvės spintelėje. Šaldytuve šis mišinys gali stovėti kelis mėnesius, jei laikomasi švaros ir pakankamo medaus kiekio. Pas mane stiklainiai paprastai išsilaiko iki pavasario, bet aš juos darau spalį ar lapkritį, dedu į mažas talpas ir laikau šaldytuvo gilumoje.

Balkonas atrodo kaip gera vieta, kai lauke šalta, bet jis apgaulingas. Dieną saulė pašildo, naktį temperatūra krenta, kartais spusteli šaltis, kartais atleidžia. Tokie svyravimai žaliems ruošiniams nėra gerai. Šaldytuvas nuobodesnis, bet patikimesnis.

Jeigu padarau labai daug, dalį mišinio užšaldau mažose dėžutėse. Tai dar saugesnis būdas, jei nesu tikra, kad viską suvalgysime per žiemą. Atšildytas mišinys būna kiek skystesnis, bet skonis lieka geras. Tokį naudoju arbatai, padažams ar košei.

Kur naudoju spanguoles su medumi

Dažniausiai šaukštą šio mišinio dedu į arbatą, bet ne į verdantį vandenį. Palaukiu, kol arbata pravėsta, ir tik tada įmaišau spanguoles. Taip skonis būna ryškesnis, o medus nepasidaro tik paprastu saldikliu. Man labai patinka su juodąja arbata, čiobreliais, mėta ar paprastu šiltu vandeniu.

Rytais dedu ant avižinės košės. Spanguolės su medumi labai gerai „pažadina“ paprastą košę, ypač jei dar įdedu riešutų ar šaukštą jogurto. Su varške šis mišinys irgi labai tinka: rūgštumas nukerta sunkumą, o medus duoda saldumo tiek, kiek reikia.

Dar naudoju prie blynų, lietinių, varškėčių. Vaikams toks skonis kartais būna per rūgštus, todėl galima įmaišyti į jogurtą. Suaugusiems, kurie mėgsta ne per saldžius dalykus, dažniausiai patinka iš karto. Net prie keptos paukštienos galima patiekti mažą šaukštelį kaip rūgštų pagardą. Skamba neįprastai, bet spanguolės su medumi labai gerai dera su sūresniais patiekalais.

Ką darau, jei mišinys per rūgštus arba per skystas

Spanguolės spanguolėms nelygios. Vieną kartą jos būna švelnesnės, kitą – tokios rūgščios, kad net akys susimerkia. Jei paragavus atrodo per rūgštu, įdedu dar medaus. Geriau pradėti nuo 700 g ir prireikus pridėti, negu iš karto supilti per daug. Medus brangus, o per saldus mišinys man jau nebe toks įdomus.

Jei masė atrodo per skysta, dažniausiai kaltos nepakankamai nusausintos uogos arba šaldytos spanguolės, kurios paleido daugiau sulčių. Tokiu atveju nieko baisaus, tiesiog toks mišinys bus patogesnis gėrimams ir košei. Ilgam laikymui skystesnį variantą geriau sunaudoti pirmiau arba dalį užšaldyti.

Jei norisi tirštesnės tekstūros, galima dalį spanguolių sutrinti ne iki galo, o palikti daugiau gabalėlių. Taip mišinys atrodo standesnis. Tačiau miltų, krakmolo ar kitų tirštiklių į tokį ruošinį nededu. Tai jau būtų visai kitas produktas.

Dažniausios klaidos, kurios sugadina stiklainius

Pirma klaida – šlapios uogos. Atrodo, kad vandens lašai nieko nepakeis, bet žaliame ruošinyje jie keičia daug. Papildoma drėgmė praskiedžia medų, o kuo daugiau drėgmės, tuo didesnė rūgimo ar pelėsio rizika.

Antra klaida – per mažai medaus. Jei medaus dedama tik dėl skonio, o ne laikymui, stiklainiai iki pavasario gali neišstovėti. Tokį mišinį galima daryti, bet tada reikia planuoti greitai sunaudoti.

Trečia klaida – nešvarūs stiklainiai arba dangteliai. Uogienę kartais gelbsti virimas, o čia virimo nėra. Viskas, kas patenka į stiklainį, ten ir lieka. Todėl švara yra ne gražus priedas, o būtina sąlyga.

Ketvirta klaida – valgyti tiesiai iš stiklainio. Šaukštas į burną, tada atgal į stiklainį – ir po kelių dienų galima turėti nebe spanguoles su medumi, o neaiškų rūgstantį mišinį. Aš visada dedu į dubenėlį tiek, kiek reikia, o stiklainį iškart užsuku.

Penkta klaida – laikyti per šiltai. Net jei virtuvėje vėsu, tai vis tiek nėra šaldytuvas. Šitas receptas neturi terminio apdorojimo, todėl jam reikia šalčio.

Kodėl šis stiklainis žiemą man visada pasiteisina

Spanguolės su medumi yra vienas tų ruošinių, kurie neužima daug vietos, bet žiemą labai dažnai praverčia. Kai norisi kažko saldaus, bet ne pyrago, imu šaukštą. Kai paprasta košė atrodo nuobodi, uždedu spanguolių. Kai vakare norisi šilto gėrimo, įmaišau į pravėsusią arbatą.

Man patinka ir tai, kad čia nėra jokios sudėtingos virtuvės magijos. Nereikia termometro, nereikia sirupo, nereikia ilgai virti. Reikia tik gerų uogų, gero medaus, švarių stiklainių ir šaldytuvo. Kartais būtent tokie receptai ir lieka ilgiausiai, nes jie neapsunkina gyvenimo.

Iki pavasario šie stiklainiai pas mane išsilaiko todėl, kad jų nepalieku likimo valiai. Darau mažais kiekiais, laikau šaltai, imu tik švariu šaukštu ir kartais apžiūriu. O kai kovo mėnesį atidarau paskutinį stiklainį, jis vis dar kvepia rudeniu: rūgščiomis spanguolėmis, medumi ir tuo trumpu sezonu, kai norisi pasiruošti žiemai be didelio triukšmo.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!