Užsisakėme sodybą ramiam savaitgaliui dviese. Tik atvykę sužinojome, kad kitame namo gale švenčiamas jubiliejus

Pora prie sodybos pamato netikėtą jubiliejaus šventę kitame namo gale
Pora prie sodybos pamato netikėtą jubiliejaus šventę kitame namo gale Nuotrauka: Asociatyvi nuotrauka

Prie sodybos išlipau su maisto krepšiu rankoje ir beveik iškart iš už namo kampo išgirdau muziką. Man 38-eri, gyvenu Kaune, dirbu biure, su vyru Mantu auginame dešimtmetę dukrą. Tą savaitgalį ji buvo pas mano mamą. Ilgai derinome du laisvus vakarus be darbo, būrelių ir amžino galvojimo, ką daryti vakarienei. Norėjome išsimiegoti, nueiti prie ežero ir tiesiog pabūti dviese.

Sodybą radau internete. Nuotraukose buvo terasa, pirtis, pakrantė, viskas atrodė tvarkingai. Kaina mums nebuvo maža, todėl prieš užsakydama paklausiau šeimininkės, ar teritorijoje būsime vieni. Ji atrašė, kad mūsų dalis atskira, turėsime savo įėjimą ir kiemą. Man tai nuskambėjo paprastai: gal kur nors prasilenksime su kitais žmonėmis, bet vakaras bus ramus. Atvykus ant žvyro jau stovėjo penkios mašinos, o kitoje namo pusėje žmonės nešė gėrimų dėžes, kažkas buvo pasipuošęs šventiškiau.

Kieme buvo daugiau automobilių, nei tikėjomės

Iš pradžių galvojau, gal čia šeimininkų artimieji ir tuoj išvažiuos. Bet Mantas, nešdamas daiktus, pro praviras duris pamatė ilgą padengtą stalą ir balionus su skaičiumi. Viduje girdėjosi juokas, kažkas tikrino kolonėlę, prie vartų sustojo dar viena mašina. Išsitraukiau telefoną ir dar kartą peržiūrėjau užsakymo informaciją, nors puikiai žinojau, ką ten buvau skaičiusi.

Šeimininkė pasitiko mandagiai, bet akivaizdžiai skubėjo: rankose laikė lėkštes, kalbėjo pusiau atsisukusi į mus, pusiau į vidų. Parodė mūsų įėjimą kitoje pastato pusėje ir pasakė, kad kitoje dalyje vyksta jubiliejus, bet žmonės būsią kultūringi. Tada aiškiai pasakiau, kad rinkomės ramų poilsį ir apie šventę nebuvome informuoti. Ji tik gūžtelėjo pečiais. „Atskira namo dalis“ mums reiškė visai ką kita negu jai.

– Muzika bus tik iki vakaro, tikrai netrukdys, – pasakė ji.

Mantas jau buvo suirzęs. Paklausė, ar nėra kokio kito laisvo namelio, gal mažesnio ir toliau nuo šventės. Nebuvo. Grįžome į savo dalį, ant virtuvės stalo sudėjome duoną, sūrį, termosą su sriuba. Per sieną pasigirdo mikrofono cypimas. Tą akimirką net pagalvojau, kad geriau būčiau likusi namie su visais savais reikalais, negu bandžiusi ilsėtis šitaip.

Pirmas vakaras virto laukimu, kada nutils muzika

Mūsų kambarys buvo tvarkingas, lova normali, vonioje veikė karštas vanduo, todėl dar bandėme savęs neužvesti. Nuėjome iki ežero, nors takas buvo šlapias ir greitai apsitaškėme batus. Prie vandens buvo ramu, bet nuo terasos vis tiek atsklido vedėjo balsas ir plojimai. Mantas pasakė, kad gal nereikia leisti vienam vakarui sugadinti viso savaitgalio. Iš jo tono supratau, kad jis pats tuo nelabai tiki.

Vakarieniavome terasoje. Iš pradžių muzika buvo lyg fonas, paskui prasidėjo tostai, sveikinimai, dainos. Nebuvo taip, kad kas nors specialiai eitų prie mūsų langų ar kabinėtųsi. Tiesiog namas buvo vienas, pertvara plona, o mūsų vakaras priklausė nuo žmonių, kurių net nepažinojome.

Man labiausiai kliuvo ne pats jubiliejus. Žmonės turi teisę švęsti, ypač savaitgalį sodyboje. Pykau dėl to, kad mums tai buvo pateikta kaip menka detalė, apie kurią lyg ir nereikia kalbėti. Ramybė nėra tas pats, kas atskiras durų raktas, ypač jei specialiai išvažiuoji nuo miesto triukšmo.

Apie vienuoliktą Mantas parašė šeimininkei, nes nesinorėjo eiti per kiemą ir aiškintis prie svečių. Paklausėme, iki kada bus muzika ir ar ji galėtų priminti dėl garso. Atsakymas atėjo po gero pusvalandžio: atsiprašė, pažadėjo pasikalbėti. Muzika kuriam laikui pritilo, bet po valandos vėl prasidėjo šokiai. Užmigau tik paryčiais, kai kažkas po langais garsiai ieškojo striukės ir bandė ne tas duris.

Ryte pyktis niekur nedingo, tik pasidarė aiškesnis

Kitą rytą atsikėliau nuo trankomų automobilių durelių. Virtuvėje užviriau kavą, o Mantas sėdėjo prie stalo susivėlęs, su tuo pačiu vakarykščiu džemperiu. Jis pasakė norintis važiuoti namo, nors buvome užsisakę dar vieną naktį. Man iš karto pasidarė apmaudu: dukra pas močiutę, namie šaldytuvas tuštokas, o mudviem taip retai pavyksta ištrūkti dviese.

Išėjusi į kiemą mačiau, kad jubiliejaus svečiai jau skirstosi. Keli rinko tuščius butelius į dėžę, viena moteris su aukštakulniais rankoje ėjo prie automobilio. Jie atrodė pavargę, ne pikti ir tikrai ne tie žmonės, su kuriais norėjau konfliktuoti. Greičiausiai jie net nežinojo, ką mums buvo žadėta užsakant vietą.

Su šeimininke pasikalbėjome vėliau, kai ji atėjo paklausti, ar viskas gerai. Pasakiau, kad negerai ir kad, žinodami apie didelę šventę, būtume rinkęsi kitą vietą. Ji iš pradžių gynėsi: jubiliejus suplanuotas seniai, o skirtingoms kompanijoms sodybą ji nuomoja ne pirmą kartą. Vėliau pripažino, kad turėjo aiškiau parašyti, jog kitame gale bus šventė.

– Mes tikrai nebūtume užsakę, jei būtume tai žinoję, – pasakiau ramiau, nei jaučiausi.

Galiausiai nekalbėjome apie jokias dideles kompensacijas ar pažadus. Ji pasiūlė sekmadienį išvykti vėliau ir naudotis pirtimi, kai teritorija jau bus tuščia. Prastos nakties tai, aišku, neištaisė, bet bent neatrodė, kad mūsų pastaba tiesiog nurašyta. Mantas dar burbėjo, kad iš principo reikėjo važiuoti namo, tačiau likome. Gal iš užsispyrimo, gal dėl to, kad buvome prisivežę maisto ir nesinorėjo grįžti į namus, kur laukė įprasti savaitgalio darbai.

Tikrasis savaitgalis prasidėjo tada, kai svečiai išvažiavo

Po pietų sodyboje pagaliau pasidarė tylu. Ant žolės matėsi sumintos vietos, prie konteinerio stovėjo prikrauti maišai, kieme dar buvo likę keli plastikiniai puodeliai. Nuėjome į pirtį, paskui terasoje gėrėme arbatą. Nieko ypatingo nevyko, bet bent jau nereikėjo kalbėti pakeltu balsu.

Vis dėlto tarp mūsų dar laikėsi vakarykštis susierzinimas. Mantas priekaištavo, kad per daug pasitikėjau gražiu aprašymu, o aš atkirtau, kad jis irgi galėjo perskaityti, ką užsakėme, o ne tik sukrauti mašiną. Abu pasakėme ne visai teisingų dalykų, nes buvome pavargę ir neišsimiegoję. Vėliau viskas kažkaip aprimo: jis supjaustė daržoves vakarienei, aš išploviau indus, pradėjome kalbėti apie dukrą, darbą, kitą savaitę.

Vakare išsitraukėme stalo žaidimą, kurį vežiojamės jau kelerius metus ir dažniausiai taip ir neatsidarome. Pralaimėjau, nes vis pažiūrėdavau į telefoną, ar dukra neparašė iš močiutės telefono. Ji atsiuntė trumpą žinutę, kad kepė blynus ir nori pasilikti dar vieną naktį. Tada bent kiek atleido mintis, kad nebuvome išvažiavę iškart.

Ką nuo to laiko tikrinu prieš užsakydama poilsį

Šis savaitgalis nebuvo visiškai sugadintas, bet po jo nebeužtenka žodžių „privatu“, „ramu“ ar „atskira erdvė“. Žmonės juos supranta skirtingai. Dabar prieš rezervuodama vietą nebijau parašyti kelių konkrečių klausimų. Geriau trumpai pasiaiškinti prieš kelionę, nei paskui dvi dienas bandyti įtikinti save, kad garsus vakarėlis visai netrukdo.

  • Paklausiu, ar tuo pačiu metu teritorijoje arba tame pačiame pastate bus kitų svečių.
  • Pasitikslinu, ar numatyti gimtadieniai, įmonių susibūrimai ar kitos šventės su muzika.
  • Aiškiai parašau, kad ieškome tylos vakare, o ne vien atskiro įėjimo.
  • Peržiūriu ne tik gražias nuotraukas, bet ir naujausius atsiliepimus apie triukšmą bei šeimininkų bendravimą.

Supratau ir tai, kad ne kiekvieną nusivylimą reikia paversti dideliu karu, bet nutylėti jo irgi nereikia. Mes su Mantu dar kartais prisimename tą jubiliejų, ypač kai svarstome, kur važiuoti pailsėti, ir pajuokaujame apie „kultūringą muziką“. Tik nežinau, ar kitą kartą tikrai iškart išvažiuotume, jei vieta neatitiktų to, kas buvo žadėta. O kaip pasielgtumėte jūs?

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius