Ant obelų kamieno atsirado kerpių: kada jas palikti ramybėje, o kada šalinti

Rudenį ar ankstyvą pavasarį ant senesnės obels kamieno dažnas pamato pilkšvai žalius lopus ir iškart griebia grandiklį. Tačiau kerpės pačios medžio neėda ir sulčių iš jo nesiurbia – ant tvirto, sveiko kamieno jas dažniausiai galima palikti ramybėje. Valyti verta tuomet, kai jų sluoksnis slepia suskilinėjusią žievę, gausu kenkėjų slėptuvių arba medis akivaizdžiai nusilpęs.

Kerpės dažniau įsikuria ant senesnių, lėčiau augančių obelų, ypač ten, kur vainikas tankus, o kamienas po lietaus ilgai nedžiūsta. Jos nėra priežastis, dėl kurios obelis pradeda nykti, tačiau gali būti ženklas, kad medžiui trūksta šviesos, oro ar tinkamos priežiūros.

Kada žalios dėmės ant kamieno nėra problema

Jeigu obelis kasmet užaugina naujų ūglių, lapai sveiki, o derlius bent apytikriai įprastas, vien kerpių vaizdas neturėtų kelti panikos. Karpytas pilkas, žalsvas ar gelsvas sluoksnis laikosi tik ant žievės paviršiaus: jis neįauga į medieną ir neparazituoja medžio.

Kerpės net gali būti patogus signalas sodininkui – jos gerai matomos tada, kai šakos ir kamienas drėgni, prastai apšviesti. Tačiau vien dėl estetikos agresyviai šveisti žievės neverta. Pažeista žievė medžiui bus didesnė bėda nei keli kerpių lopai.

Kada kamieną jau verta nuvalyti

Veikti prasminga, kai kerpės kartu su senos žievės atplaišomis sudaro storą, nelygų sluoksnį. Po juo gali pasislėpti vabzdžiai, jų kiaušinėliai, o taip pat bus sunkiau laiku pastebėti žievės žaizdas, įtrūkius ar ligų pažeidimus.

Daugiau dėmesio reikia senai obeliai, kurios vainikas labai sutankėjęs, šakos džiūsta, o kamienas nuolat apaugęs samanomis ir kerpėmis. Šiuo atveju svarbiausia ne pats valymas, bet priežasties sutvarkymas: praretinti vainiką, pašalinti nudžiūvusias šakas, neperlaistyti vejos ar lysvės prie pat kamieno.

Kerpių apaugusi obelis dar nereiškia bėdos: kada kamieno geriau neliesti, o kada imtis valymoNuotrauka: Pixabay / NickyPe

Kaip valyti, kad nepadarytumėte daugiau žalos

Kamieną geriausia tvarkyti ramybės metu – vėlyvą rudenį, žiemai pasibaigus ar labai ankstyvą pavasarį, kol pumpurai dar neišsprogę. Pasirinkite sausą dieną, kad nuo žievės nubyrėjusios liekanos neliptų prie kamieno ir būtų lengva surinkti.

• Po medžiu patieskite plėvelę, audinį ar kartoną, kad surinktumėte nubyrėjusias žievės dalis ir kerpes.
• Naudokite minkštą šepetį, medinį grandiklį arba pirštines – metalinis įrankis lengvai sužeidžia gyvą žievę.
• Valykite tik tai, kas atsiskiria be jėgos; į tvirtai prilipusį sluoksnį nesikabinkite.
• Surinktas liekanas išneškite iš sodo, o ne palikite po obelimi.
• Apžiūrėkite kamieną: gilesnius įtrūkius, ištekėjusias sultis, juodas dėmes ar atsisluoksniavusią žievę vertinkite kaip atskirą problemą, ne kaip kerpių pasekmę.

Ar užtenka vien nušveisti?

Ne. Jei po metų kamienas vėl greitai pažaliuoja, problema greičiausiai yra drėgna, uždara vieta, o ne nepakankamai kruopštus valymas. Tankias, į vainiko vidų augančias šakas verta išgenėti pagal obels genėjimo laiką, o aplink kamieną neauginti pernelyg aukštos, drėgmę laikančios žolės.

Jaunų obelų kerpės paprastai neapauga taip gausiai. Todėl gausus jų kiekis ant dar jauno medžio kartu su silpnu augimu yra priežastis patikrinti, ar obelis nepasodinta per giliai, ar šaknų zona neužmirksta ir ar kamienas nepažeistas.

Kerpes nuo obels šalinkite švelniai ir tik tada, kai jos trukdo apžiūrėti žievę arba dengia jau nusilpusį medį. Sveikai obeliai kur kas daugiau naudos duos šviesesnis, praretintas vainikas ir sausesnė aplinka prie kamieno nei atkaklus jo šveitimas.