Neišmeskite Kanadinės rykštenės: iš jos galima pasigaminti stiprių trąšų sodui

Kanadinė rykštenė daugeliui sodininkų kelia galvos skausmą. Aukšti geltoni jos žiedynai greitai plinta, užgožia kitus augalus ir gali per trumpą laiką užimti nemažą sodo dalį. Tačiau išrauto augalo nebūtina iš karto mesti lauk. Patyrę sodininkai jį panaudoja natūralioms trąšoms gaminti.

Kanadinė rykštenė turi gilią šaknų sistemą, todėl iš dirvožemio pasisavina daug mineralinių medžiagų. Jos stiebuose, lapuose ir žieduose kaupiasi azotas, fosforas, kalis, kalcis ir magnis. Fermentuojant augalą vandenyje, šios medžiagos pereina į skystį, kuriuo vėliau galima tręšti daržoves, gėles ir dekoratyvinius krūmus.

Tokios naminės trąšos gali būti ypač naudingos pomidorams, agurkams, paprikoms, cukinijoms ir rožėms. Be to, augale esančios natūralios medžiagos gali padėti palaikyti dirvožemio mikroorganizmų veiklą ir pagerinti jo struktūrą.

Kaip pasigaminti trąšų iš Kanadinės rykštenės

Geriausia rykštenę rinkti žydėjimo metu, nuo liepos iki rugsėjo. Trąšoms tinka visos antžeminės augalo dalys – stiebai, lapai ir žiedai.

Pirmiausia susmulkinkite maždaug vieną kilogramą šviežios rykštenės. Kuo mažesniais gabalėliais ją supjaustysite, tuo greičiau augalas išskirs naudingąsias medžiagas.

Susmulkintą augalą sudėkite į plastikinį arba medinį kibirą. Metalinio indo geriau nenaudoti, nes rūgstantis mišinys gali su juo reaguoti.

Rykštenę užpilkite maždaug 10 litrų vandens. Geriausiai tinka lietaus vanduo, tačiau galima naudoti ir paprastą nusistovėjusį vandenį.

Indą uždenkite marle, lenta arba kitu dangčiu, tačiau palikite nedidelį tarpą orui patekti. Kibirą pastatykite šiltoje, nuošalioje vietoje ir palikite fermentuotis 2–3 savaitėms.

Mišinį rekomenduojama pamaišyti kartą per dieną. Trąšos bus paruoštos tada, kai skystis taps tamsiai rudas, nustos putoti ir įgaus stiprų, fermentuotam augaliniam mišiniui būdingą kvapą.

Neišmeskite Kanadinės rykštenės

Kaip naudoti, kad nepakenktumėte augalams

Rykštenės trąšos yra stiprus koncentratas, todėl jų negalima pilti tiesiai ant augalų. Neskiestas skystis gali pažeisti šaknis ir net nudeginti jautresnius augalus.

Laistymui vieną litrą koncentrato praskieskite dešimčia litrų vandens. Gautu mišiniu laistykite žemę aplink augalus maždaug kartą per 2–3 savaites.

Purškimui naudokite silpnesnį tirpalą – vieną dalį trąšų sumaišykite su 20 dalių vandens. Tokiu mišiniu galima apipurkšti lapus, tačiau pirmiausia verta išbandyti jį ant nedidelės augalo dalies.

Rykštenės sėklų ir šaknų likučių į trąšas geriau nedėti, jei augalas jau subrandinęs sėklas. Taip sumažinsite riziką netyčia išplatinti šią invazinę rūšį kitose sodo vietose.

Taigi Kanadinė rykštenė nebūtinai turi būti tik varginanti piktžolė. Tinkamai panaudota ji gali tapti nemokama, natūralia trąša, kuri sustiprins daržoves, gėles ir krūmus.