Nupjautos žolės neišmeskite: iš jos galima pasigaminti stiprią trąšą agurkams

Vasaros viduryje agurkai dažnai pradeda elgtis ne taip, kaip norėtųsi. Lapai pabąla arba praranda sodrią žalią spalvą, žiedų mažėja, vaisiai auga lėčiau, o kai kurie agurkai tampa kartūs. Atrodo, dar visai neseniai kerai buvo pilni gyvybės, o dabar jiems lyg pritrūko jėgų.

Tokiu metu daugelis skuba ieškoti pirktinių trąšų, tačiau viena naudinga priemonė dažnai guli tiesiog po kojomis. Tai – ką tik nupjauta žolė.

Iš jos galima pasigaminti vadinamąjį žolės raugą arba žolės užpilą. Tai natūrali, greitai veikianti skysta trąša, kurią mėgsta ne tik agurkai, bet ir daugelis kitų daržo augalų. Ji nėra stebuklas, kuris išspręs visas problemas per vieną naktį, tačiau tinkamai naudojama gali padėti augalams atsigauti, išlaikyti žalesnius lapus ir ilgiau megzti vaisius.

Nupjauta žolė agurkams

Kodėl agurkams vasaros viduryje pritrūksta jėgų?

Agurkai labai greitai reaguoja į sąlygas. Jiems nepatinka nei sausra, nei šaltas vanduo, nei maisto medžiagų trūkumas, nei dideli temperatūros svyravimai. Liepą ir rugpjūtį šie augalai jau būna atidavę nemažai energijos pirmam derliui, todėl be papildomos priežiūros kerai gali pradėti silpti.

Kartumas taip pat dažnai atsiranda ne šiaip sau. Jį gali skatinti augalo patiriamas stresas: drėgmės trūkumas, karštis, nereguliarus laistymas, prasta mityba ar staigūs orų pokyčiai. Todėl norint traškių ir švelnaus skonio agurkų vien trąšų neužtenka – svarbu ir pastovi drėgmė, ir tinkamas laistymas, ir dirvos mulčiavimas.

Būtent čia žolės užpilas gali būti naudingas. Jis padeda papildyti augalų mitybą, o kartu leidžia prasmingai panaudoti sodo atliekas, kurios kitu atveju dažnai keliauja į kompostą arba išvis išmetamos.

Kuo naudinga nupjauta žolė?

Šviežia žolė yra žalia organinė medžiaga, kurioje daug azoto. Azotas svarbus lapų augimui, bendrai augalo gyvybei ir gebėjimui formuoti naujus ūglius. Kai agurkas intensyviai dera, jam reikia ne tik vandens, bet ir nuolatinio maisto medžiagų papildymo.

Rauginama žolė vandenyje pradeda irti, o dalis maistinių medžiagų pereina į skystį. Todėl gautas užpilas veikia greičiau nei įprastas kompostas, kurio poveikio tenka laukti ilgiau.

Tačiau reikia suprasti vieną dalyką: žolės užpilas nėra visavertis sprendimas visam sezonui. Jis labiau tinka kaip papildoma pagalba, ypač kai augalams reikia greito pastiprinimo. Derėjimo metu agurkams svarbus ne tik azotas, bet ir kalis bei fosforas, todėl vien žolės raugu visko pakeisti nereikėtų.

Jeigu agurkai gausiai žydi, mezga vaisius ir pradeda leisti naujus ūglius, toks užpilas gali padėti palaikyti jų jėgas. Bet jei augalai serga, šaknys pažeistos, dirva per sausa arba per šlapia, vien trąša problemos neišspręs.

Trąšos agurkams

Kaip pasigaminti žolės užpilą agurkams?

Žolės užpilui nereikia jokių brangių priemonių. Užtenka kibiro arba statinės, vandens ir šviežiai nupjautos žolės. Geriausia naudoti žolę iš vejos, dilgėles, garšvas ar kitas jaunas žalias piktžoles, kol jos dar nėra subrandinusios sėklų.

Į kibirą arba statinę pridėkite nupjautos žolės maždaug iki dviejų trečdalių indo tūrio. Jos nereikia labai stipriai suspausti. Fermentacijos metu masė kils, putos ir skleis stiprų kvapą, todėl indo geriau nepripildyti iki pat viršaus.

Tada žolę užpilkite vandeniu. Vandens pilkite tiek, kad jis apsemtų žalią masę, bet iki indo viršaus liktų bent 10–15 centimetrų laisvos vietos. Tai svarbu, nes rūgstant skystis gali putoti ir bėgti per kraštus.

Indą pridenkite dangčiu, lenta arba plėvele, tačiau neužsandarinkite visiškai hermetiškai. Mišiniui rūgstant išsiskiria dujos, todėl jam reikia šiek tiek oro tarpo. Statinę geriausia laikyti šiltoje vietoje, bet ne ten, kur kvapas trukdytų sėdėti terasoje ar prie namo.

Užpilą reikėtų pamaišyti kasdien arba bent kas kelias dienas. Šiltu oru jis dažniausiai paruošiamas per 7–10 dienų, vėsesniu gali prireikti ir iki dviejų savaičių. Kad raugas jau tinkamas, suprasite iš tamsesnės spalvos, stipraus kvapo ir to, kad aktyvus putojimas ima mažėti.

Kaip skiesti ir laistyti agurkus?

Paruošto žolės raugo tiesiai ant agurkų pilti nereikėtų. Jis yra koncentruotas, todėl gali būti per stiprus šaknims, ypač jei dirva sausa arba oras labai karštas.

Saugiausia pradėti nuo paprasto santykio: 1 dalis žolės užpilo ir 10 dalių vandens. Pavyzdžiui, vieną litrą raugo supilkite į dešimt litrų vandens. Gautas skystis turėtų būti panašus į silpną arbatą.

Agurkus tokiu tirpalu geriausia laistyti ant drėgnos žemės. Pirmiausia palaistykite paprastu vandeniu, o tik tada pilkite praskiestą užpilą. Taip sumažės rizika pažeisti šaknis.

Tręšti geriausia vakare arba apniukusią dieną, kai saulė nebekaitina. Tirpalą pilkite ne ant lapų, o prie augalo šaknų. Vienam suaugusiam agurkų kerui paprastai užtenka apie pusės litro ar litro praskiesto užpilo, priklausomai nuo augalo dydžio ir dirvos drėgmės.

Tokį tręšimą galima kartoti maždaug kas 10–14 dienų. Dažniau to daryti nereikėtų, nes per daug azoto gali paskatinti lapų augimą, bet ne visada pagerina vaisių mezgimą.

Kada žolės užpilo geriau nenaudoti?

Nors ši trąša atrodo labai paprasta, yra keli svarbūs „ne“. Pirmiausia nenaudokite žolės, kuri buvo purkšta herbicidais ar kitomis cheminėmis priemonėmis. Tokios medžiagos gali pakenkti daržo augalams.

Taip pat geriau nedėti piktžolių su subrendusiomis sėklomis. Nors dalis jų fermentacijos metu gali prarasti daigumą, rizikuoti neverta – vėliau galite patys pasisėti piktžolių lysvėje.

Jeigu žolė supelijusi, su ligotų augalų likučiais ar pradėjusi pūti dar prieš dedant į indą, jos taip pat geriau nenaudoti. Užpilui tinkamiausia šviežia, žalia ir sveika augalinė masė.

Atsargiai reikėtų elgtis ir tada, kai agurkai jau atrodo pertręšti: lapai labai tamsiai žali, vešlūs, bet žiedų ir vaisių mažai. Tokiu atveju papildomas azotas gali dar labiau skatinti lapų, o ne agurkų augimą.

Geras agurkų derlius dėl natūralių trąšų

Kodėl vien trąšų nepakanka, kad agurkai nebūtų kartūs?

Kartūs agurkai dažniausiai rodo, kad augalas patyrė stresą. Todėl net geriausias žolės užpilas neveiks, jei agurkai vieną dieną bus perdžiūvę, kitą – perlieti, o per karščius laistomi lediniu vandeniu.

Agurkams svarbi tolygi drėgmė. Dirva turi būti drėgna, bet ne pažliugusi. Per karščius geriau laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų šaknis, o ne tik sudrėkintų paviršių.

Labai padeda mulčias. Aplink augalus galima patiesti ploną sluoksnį nupjautos, šiek tiek pradžiovintos žolės. Jis padeda sulaikyti drėgmę, apsaugo dirvą nuo perkaitimo ir pamažu irdamas ją praturtina. Tik nereikėtų dėti storo šlapios žolės sluoksnio, nes jis gali pradėti kaisti, pūti ir trukdyti orui patekti prie šaknų.

Taip pat svarbu reguliariai skinti agurkus. Peraugę vaisiai atima iš augalo daug jėgų, todėl naujų agurkų mezgimas gali sulėtėti. Kuo dažniau skinsite tinkamo dydžio agurkus, tuo labiau skatinsite augalą megzti naujus.

Ką rinktis, jei nenorite gaminti raugo?

Ne visiems patinka žolės užpilo kvapas, ir tai visiškai suprantama. Jis tikrai nėra malonus. Jei gyvenate mažame sklype, šalia kaimynų ar tiesiog nenorite statyti rūgstančios statinės, galima rinktis ir kitus sprendimus.

Agurkams tinka gerai perpuvęs kompostas, biohumusas, skystos organinės trąšos arba subalansuotos mineralinės trąšos, skirtos daržovėms. Derėjimo metu verta rinktis tokias, kuriose yra ne tik azoto, bet ir kalio bei fosforo. Kalis ypač svarbus vaisių formavimuisi ir bendrai augalo ištvermei.

Svarbiausia neperlenkti lazdos. Agurkai mėgsta maistingą dirvą, bet per didelis trąšų kiekis gali būti toks pat žalingas kaip ir jų trūkumas. Geriau tręšti saikingai, bet reguliariai stebėti augalus: lapų spalvą, žiedų kiekį, vaisių formą ir augimo tempą.

Paprasta priemonė, kuri tikrai verta dėmesio

Nupjauta žolė nėra šiukšlė. Ji gali virsti mulčiu, komposto dalimi arba skystu užpilu, kuris vasaros viduryje padeda agurkams atgauti jėgas.

Tinkamai paruoštas ir praskiestas žolės raugas gali būti gera pagalba tada, kai augalai intensyviai dera, o dirvai reikia papildomo gyvybingumo. Vis dėlto geriausias rezultatas bus tada, kai ši trąša bus derinama su reguliariu laistymu, mulčiavimu ir laiku skinamu derliumi.

Jeigu agurkai gauna pakankamai drėgmės, maisto medžiagų ir nėra varginami karščio streso, jie ilgiau išlieka vešlūs, mezga naujus vaisius, o derlius dažniau būna traškus ir malonaus skonio.