Birželį pomidorai šiltnamiuose ir lysvėse pradeda svarbiausią etapą – žydi, mezga pirmuosius vaisius ir labai greitai parodo, ar jiems užtenka maisto medžiagų. Jei žiedai krenta, vaisiai auga lėtai, o pomidorai vėliau būna vandeningi ir rūgštoki, viena priežasčių gali būti kalio trūkumas. Tam nebūtina iš karto pirkti brangių trąšų – sodininkai dažnai naudoja paprastą bananų žievelių ir mielių užpilą.
Kodėl pomidorams kalis toks svarbus
Pomidorams reikia įvairių maisto medžiagų, tačiau žydėjimo ir vaisių mezgimo metu kalis tampa vienu svarbiausių elementų. Jis padeda augalui nukreipti energiją ne tik į lapus, bet ir į žiedus bei vaisius.
Jei kalio trūksta, pomidorų krūmas gali atrodyti žalias ir gana sveikas, bet derlius nuvilia: žiedai byra, vaisiai mezgasi silpnai, nokimas būna netolygus, o skonis – blankesnis.
Kalis taip pat padeda augalui reguliuoti vandens apykaitą. Tai svarbu karštomis dienomis, kai šiltnamyje temperatūra greitai pakyla, o pomidorai patiria stresą. Stipresnis augalas lengviau ištveria ir gausesnį laistymą, ir trumpesnę sausrą.
Trumpa taisyklė paprasta: kai pomidoras pradeda žydėti ir megzti vaisius, jam reikia ne vien azoto lapams, o kalio derliui.
Kaip kalis veikia pomidorų skonį
Daugelis sodininkų yra susidūrę su situacija, kai pomidorai užauga gražūs, bet skonis nuvilia. Vaisiai dideli, tačiau vandeningi, rūgštoki arba be to tikro vasariško aromato.
Kalis siejamas su cukrų kaupimu vaisiuose. Paprastai tariant, jis padeda pomidorui ne tik užaugti, bet ir sukaupti skonį. Kai augalui trūksta kalio, vaisiai gali nokti prasčiau, būti blyškesni, mažiau saldūs ir silpnesnio aromato.
Žinoma, vien trąšos nepadarys stebuklo. Skonis priklauso ir nuo veislės, saulės, laistymo, dirvos, temperatūros ir net to, ar pomidoras noksta ant krūmo. Tačiau tinkama mityba yra viena iš dalių, be kurios gero rezultato sunku tikėtis.
Todėl kalio trąšos ypač aktualios tada, kai ant krūmų jau matyti pirmosios kekės, o augalas pradeda aktyviai auginti vaisius.
Kodėl bananų žievelės naudojamos trąšoms
Bananų žievelės sodininkų mėgstamos todėl, kad jose yra kalio ir kitų augalams naudingų medžiagų. Užuot išmetus jas į šiukšliadėžę, galima paversti paprastu užpilu pomidorams.
Toks metodas patrauklus tuo, kad yra pigus, lengvai paruošiamas ir tinka tiems, kurie nori naudoti švelnesnes, natūralesnes priemones. Bananų žievelių užpilas nėra agresyvi mineralinė trąša, todėl naudojamas atsargiai jis paprastai nekelia tokios didelės rizikos nudeginti šaknis.
Vis dėlto nereikėtų manyti, kad kuo daugiau žievelių, tuo geriau. Net natūralios trąšos gali pakenkti, jei naudojamos per dažnai arba per stiprios koncentracijos.
Svarbiausia – saikas. Pomidorams reikia pagalbos, o ne maistinių medžiagų „bombos“.
Kam mišinyje reikalingos mielės
Mielės šiame recepte naudojamos ne tik dėl pačių maisto medžiagų. Jos gali suaktyvinti dirvoje vykstančius procesus ir paskatinti mikroorganizmų veiklą, ypač jei dirva gyva, neperdžiūvusi ir nėra nuolat alinima vien cheminėmis trąšomis.
Sodininkai mielių užpilus dažnai naudoja kaip papildomą priemonę, kai nori paskatinti šaknų darbą ir organinių medžiagų skaidymąsi. Tokia trąša gali būti naudinga augalui intensyvaus augimo metu.
Tačiau ir čia svarbu nepersistengti. Mielių užpilai neturėtų būti pilami kas kelias dienas. Jie labiau tinka kaip retas papildomas tręšimas, o ne nuolatinis laistymo pakaitalas.
Jeigu pomidorai auga skurdžioje dirvoje, vien bananų žievelės su mielėmis visų problemų neišspręs. Tokiu atveju reikės platesnės mitybos: komposto, pelenų, kalio turinčių trąšų ar kitų priemonių.
Kaip pasigaminti bananų žievelių ir mielių trąšą
Šiai naminei trąšai reikės kelių paprastų ingredientų: 5 bananų žievelių, 25 gramų šviežių kepimo mielių ir vandens.
Pirmiausia į nedidelį indą įpilkite apie 300 ml drungno vandens ir ištirpinkite jame 25 gramus šviežių mielių. Palikite maždaug pusvalandžiui šiltesnėje vietoje, kad mielės pradėtų veikti.
Tada penkių bananų žieveles supjaustykite smulkesniais gabalėliais ir sudėkite į kibirą ar didesnį indą. Užpilkite maždaug 2 litrais vandens ir supilkite paruoštą mielių skystį.
Viską išmaišykite ir palikite tamsesnėje vietoje maždaug parai. Po 24 valandų užpilą galima naudoti, tačiau prieš laistant jį būtina praskiesti.
Kaip teisingai skiesti ir laistyti pomidorus
Gautas užpilas neturėtų būti pilamas tiesiai ant pomidorų neatskiedus. Saugiau jį skiesti santykiu maždaug 1:10. Tai reiškia, kad vienai daliai užpilo reikia maždaug dešimties dalių vandens.
Vienam pomidorų krūmui paprastai pakanka apie 1 litro praskiesto mišinio. Laistyti reikia ne ant lapų, o į dirvą aplink augalo šaknis.
Geriausias laikas – ankstyvas rytas arba vakaras, kai saulė nebekaitina šiltnamio. Karštą dieną tręšti nereikėtų, nes augalas tuo metu ir taip patiria stresą.
Prieš tręšimą dirvą verta palaistyti paprastu vandeniu. Trąšos geriau pasisavinamos drėgnoje dirvoje, o šaknims mažesnė rizika patirti šoką.
