Gegužės pabaiga darže dažnai atrodo kaip starto šūvis: norisi sodinti pomidorus, agurkus, moliūgus, pupeles ir pagaliau „uždaryti“ visus pavasario darbus. Tačiau vėsios naktys gali apgauti. Svarbiausia žiūrėti ne į kalendorių, o į dirvos šilumą, naktų temperatūrą ir augalo jautrumą šalčiui.
Rasa šiemet jau buvo pasiruošusi viską susodinti iki paskutinio daigo. Ant palangės pomidorai ištįso, agurkai prašėsi į lysvę, o moliūgų lapai jau rėmėsi į langą. Ji žiūrėjo į kalendorių ir pyko: gegužės pabaiga, o vakare vis tiek norisi striukės.
Kaimynė iš gretimo sklypo jau gyrėsi pasodinusi viską. „Nieko jiems nebus“, – pasakė ji, bet po dviejų naktų pati atėjo skolintis agroplėvelės. Pomidorai atrodė liūdnai, agurkai nuleido lapus, o bazilikas tiesiog atsisakė gyventi.
Rasa tada suprato: darže kartais laimi ne tas, kuris pirmas pasodina, o tas, kuris palaukia tinkamo momento.
Ką dar galima drąsiai sėti ir sodinti
Vėsesnė gegužės pabaiga nėra priežastis sustabdyti visus darbus. Yra augalų, kurie tokį orą pakelia geriau nei šilumamėgiai daigai. Jei dirva nėra permirkusi, vis dar galima sėti ar atsėti ridikėlius, salotas, špinatus, krapus, petražoles, žirnius, morkas, burokėlius. Šie augalai pavasario vėsos nebijo taip stipriai.
Galima sodinti ir svogūnų sodinukus, česnakus laiškams, kai kurias kopūstines daržoves: kopūstus, brokolius, kalafiorus, kaliaropes. Jiems vėsesnis oras net gali būti palankesnis nei staigi kaitra, nes daigai mažiau vysta ir lengviau prigyja.
Jeigu norisi užpildyti tuščias lysves, verta rinktis ir prieskonines žoleles, kurios nėra labai lepios. Krapai, petražolės, laiškiniai česnakai paprastai jaučiasi geriau nei šilumos reikalaujantis bazilikas.
Vėsi gegužės pabaiga puikiai tinka tiems augalams, kurie mėgsta pavasarį, o ne vasaros karštį. Todėl nereikia manyti, kad daržas sustojo. Tiesiog ne visiems augalams dabar vienodai geras metas.
Ko geriau dar neskubinti
Didžiausia rizika – per anksti išnešti į lauką šilumamėgius augalus. Pomidorai dar gali ištverti vėsesnius vakarus, jei yra pridengti ir pasodinti šiltesnėje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Tačiau agurkai, cukinijos, moliūgai, paprikos, baklažanai, arbūzai ir melionai į šaltą dirvą reaguoja labai jautriai.
Agurkams ypač pavojinga ne tik oro temperatūra, bet ir šalta žemė. Pasodinti į per vėsią dirvą jie gali sustoti augti, pagelsti, ilgai neatsigauti arba net sunykti. Tas pats galioja moliūgams ir cukinijoms. Iš pažiūros daigas gali atrodyti stiprus, bet šaknys šaltame grunte neveikia taip, kaip reikia.
Rasa savo agurkus paliko šiltnamyje dar kelioms dienoms. Dieną juos išnešdavo į lauką pasigrūdinti, o nakčiai grąžindavo į vidų. Tai atrodė kaip papildomas vargas, bet po savaitės ji džiaugėsi: daigai liko žali ir tvirti, o kaimynės pasodinti per anksti dar ilgai atrodė nusilpę.
Baziliką taip pat verta saugoti. Jis nemėgsta nei šalčio, nei vėjo, nei šlapios žemės. Jei naktimis temperatūra vis dar žema, baziliką geriau laikyti vazone šiltesnėje vietoje arba sodinti tik tada, kai orai stabilesni.
Kaip apsaugoti tai, kas jau pasodinta
Jeigu šilumamėgiai augalai jau pasodinti, panikuoti nereikia. Juos galima apsaugoti. Pirmas pagalbininkas – agroplėvelė. Ji saugo ne tik nuo šalnos, bet ir nuo vėjo, kuris vėsiomis dienomis daigams dažnai kenkia labiau nei pati temperatūra.
Mažesnius daigus galima pridengti nupjautais plastikiniais buteliais, kibirėliais, stiklainiais ar specialiais gaubtais. Tik svarbu dieną, kai saulė pašildo, nepamiršti atidengti arba pravėdinti, kad augalai neperkaistų ir nesušustų.
Dar viena taisyklė – nelaistyti vakare šaltu vandeniu. Jei naktis vėsi, šlapia ir šalta dirva augalams tampa papildomu stresu. Geriau laistyti ryte arba dieną, kai žemė spėja šiek tiek sušilti. Vanduo turėtų būti ne ledinis, o pastovėjęs.
Jei abejojate, sodinti ar palaukti, dažniausiai saugiau palaukti kelias dienas. Daigas vazone dar gali pakentėti, o pasodintas į šaltą lysvę gali sustoti kelioms savaitėms.
Gegužės pabaiga darže visada kelia nekantrumą. Atrodo, kad visi aplink jau sodina, o jūs vėluojate. Tačiau daržininkystėje vėlavimas kartais yra pranašumas. Augalas, pasodintas į šiltą dirvą, dažnai greitai pasiveja tą, kuris buvo išneštas per anksti ir ilgai kentėjo.
Rasa galiausiai pasodino agurkus ir moliūgus tik tada, kai naktys tapo švelnesnės, o dirva – šiltesnė. Ir, kaip pati juokėsi, pirmą kartą gyvenime ne ji bėgo paskui kalendorių, o kalendorius turėjo palaukti daržo.
Šaltoka gegužės pabaiga nėra nelaimė. Tai tik priminimas, kad gamta ne visada laikosi mūsų planų. Daržininko darbas – ne skubėti, o pastebėti, kada augalui iš tiesų laikas.
