Slyvos krenta dar neprinokusios? Štai ką medis bando jums pasakyti

Kai slyvos pradeda kristi nuo medžio dar kietos, neprinokusios ar vos pradėjusios rausvėti, pirmoji mintis dažnai būna labai paprasta: medis serga. Tačiau ne visada taip yra. Tiesa ta, kad neprinokusių slyvų kritimas gali būti ir natūrali medžio reakcija, ir aiškus ženklas, kad jam kažko trūksta. Svarbiausia suprasti, kada medis pats reguliuoja derlių, o kada jau reikia įsikišti.

Natūralus vaisių kritimas ne visada yra blogas ženklas

Pavasarį ir vasaros pradžioje slyva dažnai užmezga daugiau vaisių, nei iš tikrųjų gali išmaitinti. Tada dalį jų numeta pati. Tai vadinamasis natūralus vaisių retinimas. Jei nukrenta smulkios, silpnos, prastai išsivysčiusios slyvaitės, o ant medžio vis tiek lieka pakankamai sveikų vaisių, dažniausiai labai nerimauti nereikia.

Aš tokį kritimą vertinu kaip medžio bandymą apsisaugoti nuo per didelio krūvio. Jeigu slyva paliktų visus vaisius, jie galėtų užaugti labai smulkūs, rūgštūs, o šakos net lūžtų nuo svorio.

Sausra – viena dažniausių priežasčių

Jeigu slyvos pradeda kristi po karštų ir sausų dienų, pirmiausia tikrinu dirvos drėgmę. Slyvai vandens labiausiai reikia tada, kai vaisiai intensyviai auga. Jei tuo metu žemė perdžiūsta, medis pradeda taupyti jėgas ir atsisako dalies derliaus.

Aš slyvas per sausras laistau ne po truputį, o gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnes šaknis. Vien paviršinis palaistymas mažai padeda. Labai praverčia ir mulčias aplink medį – nupjauta žolė, kompostas ar lapų mulčias. Tik jo nepriglaudžiu prie pat kamieno, kad žievė nešustų.

Per daug vaisių ant šakų taip pat kenkia

Kartais slyvos krenta todėl, kad medis tiesiog perkrautas. Atrodo, derlius bus nuostabus, bet iš tikrųjų medis nepajėgia visų vaisių aprūpinti vandeniu ir maistinėmis medžiagomis. Tada dalis slyvų pradeda gelsti, raukšlėtis ir kristi dar neprinokusios.

Jeigu po natūralaus kritimo vaisių vis dar labai daug, aš dalį jų praretinu rankomis. Palieku stipresnius, gražesnius vaisius, kad tarp jų būtų vietos. Geriau mažiau slyvų, bet stambesnių ir skanesnių, negu pilnos šakos smulkių krituolių.

Kartais slyvos krenta todėl, kad medis tiesiog perkrautas

Maistinių medžiagų trūkumas silpnina derlių

Slyvai reikia subalansuotos mitybos. Jei dirva skurdi, medis gali numesti vaisius, nes neturi iš ko jų auginti. Tačiau čia svarbu nepersistengti su azotu. Per daug azoto skatina lapų ir ūglių augimą, o vaisių kokybė ir išlaikymas gali suprastėti.

Pavasarį slyvai duodu komposto, o vaisių augimo metu labiau vertinu kalį ir fosforą. Jie padeda vaisiams augti, bręsti ir stiprina patį medį. Trąšų niekada neberiu ant sausos žemės – pirmiausia palaistau.

Kenkėjai ir ligos gali slėptis vaisiaus viduje

Jei nukritusiose slyvose matyti skylutės, sakai, deformacijos ar viduje randate lervų, problema greičiausiai susijusi su kenkėjais. Tokie vaisiai dažnai krenta anksčiau laiko. Taip pat vaisius silpnina grybelinės ligos, ypač jei medis auga per tankus ir prastai vėdinasi.

Aš visada surenku krituolius ir nepalieku jų po medžiu. Pažeisti vaisiai gali tapti kenkėjų ir ligų šaltiniu kitam sezonui. Taip pat išgeniu sausas, susikryžiavusias šakas, kad vainikas būtų šviesesnis ir geriau vėdintųsi.

Ką darau, kad slyvos nekristų be reikalo

Pirmiausia stebiu, kada ir kokios slyvos krenta. Jei krenta tik smulkios užuomazgos – tai gali būti natūralu. Jei krenta didesni, jau augantys vaisiai, tikrinu drėgmę, medžio apkrovą, tręšimą ir kenkėjus.

Verta žinoti: slyva gerai išlaiko derlių tada, kai nepatiria streso. Pakankamai vandens, neperkrautos šakos, saikingas tręšimas, šviesus vainikas ir surinkti krituoliai labai daug lemia. Tada medis mažiau meta neprinokusius vaisius, o likusios slyvos užauga stambesnės, saldesnės ir vertos laukimo.