Sodo augalų trąšų rūšys ir jų naudojimo taisyklės

Sodo tręšimas yra neatsiejama sodo darbų dalis, nes ne kiekvienas dirvožemis gali aprūpinti jūsų augalus reikalingomis maistinėmis medžiagomis.

Blogas augimas, prastas žydėjimas, menkas derlius, nurudavę spygliai ar blyškūs lapai rodo, kad augalams trūksta maistinių medžiagų, reikalingų jų sveikatai ir vystymuisi.

Šiais laikais gamintojai siūlo platų trąšų asortimentą, kuris palaiko augalų dekoratyvumą, užtikrina sveikatą, gausų žydėjimą ir gerą derlių.

Trąšų rūšys

Mineralinės trąšos veikia daug greičiau nei organinės trąšos, jas lengviau įsisavina augalai ir jos dažnai yra skirtos konkrečioms augalų rūšims.

Organinės trąšos yra natūralios, vertingos ir draugiškos aplinkai.
Natūralūs mineraliniai ir organiniai produktai gaminami ilgalaikio veikimo granulių, miltelių, koncentruotų skysčių ir gelių pavidalu (daugiakomponenčiai arba vienkomponenčiai, pridedant mikroelementų ar vitaminų).

Mineralinių trąšų rūšys

Granulių pavidalo produktai

Dažniausia tręšimui naudojama forma. Komponentuose yra visos reikalingos maistinės medžiagos, kurios palaipsniui patenka į dirvą.

Granulės rankomis arba specialiu trąšų barstytuvu paskleidžiamos tiesiai ant dirvos paviršiaus, vėliau jos gausiai palaistomos, kad greičiau ištirptų. Šios trąšos dažniausiai naudojamos medžiams, krūmams ir vejai tręšti.

Tirpalai

Tai mineraliniai preparatai, kurių turinys ištirpinamas reikiamame vandens kiekyje. Tirpalas naudojamas augalų laistymui, taip pat purškimui. Šie produktai skirti ne tik dekoratyvinių augalų ir vaismedžių tręšimui, bet ir vejos priežiūrai.

Skysčiai ir geliai

Šios trąšos veikia labai greitai. Augalus, augančius vazonuose balkonuose ir terasose, auginamus, pirmiausia, dėl gausaus žydėjimo, geriausia tręšti būtent šiais, greitai veikiančiais skysčiais, kurie, dažniausiai, skiedžiami vandeniu.

Organinių trąšų rūšys

Dažniausiai naudojamos ekologiškos trąšos:
• mėšlas;
• kompostas;
• žaliosios trąšos;
• biohumusas.

Mėšlas

Vertingiausios organinės trąšos, iš kurių augalai gauna didžiausią maistinių medžiagų kiekį. Jos teigiamai veikia dirvožemį.

Mėšlą sudaro gyvūnų išmatos, paukščių išmatos ir karbamido bei mulčio derinys. Arklių ir galvijų mėšlas yra pats vertingiausias. Tokių trašų įvedimas turėtų būti atliekamas kas 3-5 metus, atsižvelgiant į dirvožemio struktūrą. Geriausias procedūros laikas – ruduo.

Kompostas

Kompostuoti rekomenduojame kiekvienam sodininkui. Tai gausus maistinių medžiagų šaltinis, reikalingas tinkamam augalų vystymuisi. Komposto poveikis priklauso nuo medžiagų, iš kurių jis gautas.
Reikėtų pažymėti, kad kompostuoti uždarose talpyklose yra sunkiau nei kompostuoti atviroje erdvėje, nes kompostą uždaroje talpoje reikia, kartas nuo karto, pavartyti, kad būtų užtikrintas reikiamas deguonies kiekis teisingam yrimo procesui. Be to, uždarose talpose laikomos kompostui skirtos žaliavos gali pernelyg sušlapti arba perdžiūti.

Kompostavimui tinka šių augalų lapai: šermukšnio, uosio, klevo, lazdyno, liepos, alksnio ir gluosnio. Durpių substratams paruošti tinka ąžuolo lapai, o gydomąjį poveikį turi beržo lapų kompostas. Kompostuoti netinka: kaštono, riešuto, tuopos lapai ir eglės spygliai.

Žaliosios trąšos

Žaliosios trąšos – tai specialiai dirvoje auginami augalai, kurie pagerina dirvožemio kokybę ir praturtina jį maistinėmis medžiagomis.

• lubinas – tinka silpnai rūgščiam dirvožemiui, praturtina dirvą azotu, kaliu ir fosforu;
• facelija – praturtina dirvožemį deguonimi ir azotu, sumažina grybelinių ligų vystymosi riziką;
• garstyčios, dobilai – tinka visų tipų dirvožemiams, praturtina dirvą azotu, kaliu, be to, garstyčios atbaido kenkėjus;
• ankštiniai – pagerina sunkių, molingų dirvožemių struktūrą, sumažina substratų rūgštingumą.

Kalbant apie žaliąsias trąšas, verta paminėti tris augalus, kurie turi didelę reikšmę želdinių augimui, kovai su ligomis ir kenkėjais. Tai dilgėlės, asiūkliai ir kiaulpienės.

Biohumusas

Tai stiprus natūralus produktas, kurį Kalifornijos sliekai sukūrė virškindami augalinį maistą. Jis gali būti naudojamas gėlėms ir daržovėms tręšti tiek sode, tiek namuose.

Kada ir kaip tręšti?

Atėjus pirmosioms pavasario dienoms prasideda intensyvi augalų vegetacija. Šiuo laikotarpiu augalams reikalingos tinkamos trąšos, padedančios užtikrinti tinkamą jų augimą ir sveikatą.

Tręšimas pavasarį atliekamas tik įšilus dirvai. Priešingu atveju, skystis ar granulės negalės prasiskverbti į dirvą.
Dauguma azoto ir daugiakomponentinės trąšos turėtų būti naudojamos nuo kovo iki liepos. Rudenį azoto trąšos nenaudojamos.

Rudenį naudojamos kalio, fosforo ir kalcio trąšos. Jos atsakingos už augalų sveikatą, imunitetą ir atsparumą žiemos laikotarpiu.

Tręšimo intensyvumas priklauso nuo dirvožemio kokybės. Sunkiuose molio dirvožemiuose trąšos gali būti naudojamos rečiau nei smėlingose dirvose, tačiau jose turėtų būti šiek tiek didesnė maistinių medžiagų dozė. Taip yra dėl naudingų komponentų išplovimo iš sunkaus pagrindo laipsnio. Smėlingos dirvos yra laidžios vandeniui, todėl maistinės medžiagos greitai prasiskverbia į gilesnius sluoksnius.

Trąšų dozavimas

Tręšiant būtina laikytis visų dozavimo rekomendacijų, nes daugumą medžiagų augalai absorbuoja ne iš karto – jų perteklius išplaunamas į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir neigiamai veikia aplinką, prisidėdamas prie rūgštėjimo ir dirvožemio taršos.
Būtina pažymėti, kad teisingas dozavimas svarbus tiek tręšiant su sintetinėmis, tiek su organinėmis trąšomis.

Tręšimo laikas

Geriausias laikas tręšimui – debesuota diena prieš lietų. Vandeniniai tirpalai naudojami laistant augalus, pavyzdžiui, naudojant laistytuvą.
Šviežias mėšlas įterpiamas tik paruošiant dirvą keletą mėnesių prieš sodinimą ar sėją. Prieš pat sėjos darbų pradžią jis nenaudojamas, nes gali nudeginti augalo šaknis. Lapkritį mėšlas iškasamas su viršutiniu žemės sluoksniu, o fermentuotą mėšlą galima naudoti pavasarį.
Dekoratyviniai medžiai ir krūmai tręšiami sodinant. Vėlesniais metais dirvožemis mulčiuojamas kompostu aplink sodinius arba jie laistomi skystu mėšlu. Taip pat galite naudoti paruoštus mineralinių trąšų mišinius, skirtus konkrečioms augalų rūšims.
Rinkdamiesi trąšas žydintiems augalams, atkreipkite dėmesį į fosforo kiekį trąšose – jis skatina gausų žydėjimą.

Spygliuočių tręšimas

Spygliuočiai sode turėtų būti tręšiami nuo kovo iki liepos. Paprastąsias trąšas galite naudoti 3 kartus per sezoną arba ilgai veikiančias spygliuočių trąšas vieną kartą per vegetacijos sezoną.
Trąšų elementų poveikis spygliuočiams:
• azotas – atsakingas už spartų augalo augimą visą sezoną;
• fosforas – stimuliuoja naujų ūglių ir spyglių augimą;
• kalis – padidina augalų atsparumą ligoms;
• magnis – atsakingas už žalią spyglių spalvą.

Vejos tręšimas

Veją tręšiame nuo kovo ar balandžio mėnesio.
Paskutinio sezono tręšimo data priklauso nuo maistinių medžiagų tipo. Universalias vejos trąšas galite naudoti net gruodžio mėnesį, tuo tarpu ilgai veikiančio tipo trąšas rekomenduojama naudoti iki liepos.
Azotas palaiko žolės augimą, magnis apsaugo nuo samanų, suteikia stiebams intensyviai žalią spalvą.

Taip pat skaitykite:

• Kada tręšti tujas?
• Kaip tinkamai prižiūrėti savo sodą?
• Šilauogės: kada sodinti, kaip auginti ir prižiūrėti