Apklausa parodė, kas dažniau sulaukia atsakymų iš potencialių darbdavių ir greičiau įsidarbina

Darbo paieškos patirtys Lietuvoje labai skiriasi. Vieni darbą randa greitai, kiti nesulaukia jokio atsakymo iš darbdavių, o sėkmę kartais lemia ir tokie veiksniai kaip amžius, lytis ar išsilavinimas. Naujausia „Biuro“ apklausa atskleidžia, kaip skirtingos žmonių grupės išgyvena darbo paieškos procesą ir su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti.

Darbo paieškos patirtys Lietuvoje vis dar priklauso nuo tokių veiksnių kaip amžius ar išsilavinimas, atskleidė didžiausios personalo atrankų įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ apklausa. Nors lyčių skirtumai pamažu mažėja, didžiausi niuansai išryškėjo tarp skirtingo amžiaus respondentų.

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusei (52 proc.) darbo ieškančių, bet šiuo metu nedirbančių asmenų darbdaviai išvis neatsako į jų paraiškas. Šiuo klausimu komunikacijos spragos labiausiai išryškėjo skirtingose amžiaus grupėse. Dažniausiai iš darbdavių atsakymo taip ir nesulaukė jauniausi (18–29 m.) respondentai – taip teigė 23 proc. apklaustųjų. Vyresnių amžiaus grupių atstovai vis dėlto atsakymo sulaukdavo dažniau: 30–39 metų grupėje jokio atsako iš potencialių darbdavių negavo 16 proc., 40–49 metų – 13 proc., 50–59 metų – 18 proc., o 60–74 metų – vos 8 proc.

Kita vertus, greitesnė ir sėkmingesnė darbo paieška taip pat dažniau pasitaikė tarp jaunesnių respondentų. Naują darbą pavyko rasti lengvai (per mažiau nei mėnesį) 14 proc. 18–29 metų šios grupės atstovų. Tarp vyresnių šis rodiklis reikšmingai mažėja – iki 13 proc. tarp 30–39 m., 10 proc. tarp 40–49 m., 6 proc. –  50–59 m. ir tik 4 proc. tarp 60–74 metų apklaustųjų.

„Darbo rinkoje vis dar pasitaiko atvejų, kai kandidato vertinimą lemia ne realūs gebėjimai, o išankstinės prielaidos – pavyzdžiui, amžius ar numanoma patirties trukmė. Tokios nuostatos – dažnai net ir nesąmoningos – riboja galimybę įvertinti žmogaus potencialą objektyviai. Jei norime iš tiesų įtraukios darbo aplinkos, turime sąmoningai keisti šį požiūrį. Praleisti kandidatą vien todėl, kad jis neatitinka išankstinio lūkesčio, reiškia prarasti galimybę atrasti motyvuotą ir tinkamą darbuotoją“, – komentuoja įmonės vadovas Jurgis Kovas.

Pažintys vis dar atveria duris, ypač vyresniems

Nors dauguma darbo ieškančiųjų vis dar renkasi skelbimų portalus ar socialinius tinklus, apklausos rezultatai rodo, kad pažintys išlieka svarbiu kanalu ieškant naujo darbo – ypač tarp vyresnių respondentų. Su teiginiu, kad pažintys padeda įsidarbinti, sutiko 13 proc. jauniausių (18–29 m.) apklaustųjų, o tarp 60–74 metų dalyvių tokių buvo jau 16 proc. 30–39 m. grupėje šis skaičius siekė 12 proc., 40–49 m. ir 50–59 m. – po 15 proc.

Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad vyresni darbo ieškantieji dažniau remiasi per ilgą laiką susiformavusiu profesinių ar asmeninių ryšių tinklu, kuris gali atverti duris į darbo rinką greičiau nei oficialūs kanalai.

„Darbo paieškos būdai labai skirtingi – vieni kandidatai aktyviai ieško skelbimų portaluose, kiti remiasi rekomendacijomis ar asmeniniais ryšiais. Kaip rodo apklausos duomenys, pažintys vis dar turi įtakos, tačiau jų vaidmuo dažnai nuvertinamas. Tai signalas darbdaviams – verta skatinti atvirą, bendruomene grįstą darbo kultūrą, kurioje darbuotojai tampa įmonės ambasadoriais ir natūraliai prisideda prie naujų talentų pritraukimo“, – sako ekspertas.

Darbo keitimo galimybė – aktuali ne visiems

Apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus apie darbo keitimą dažniausiai svarstė jaunesni žmonės – net 83 proc. 18–29 metų respondentų domėjosi naujo darbo galimybėmis. Su amžiumi ši tendencija mažėja: tarp 30–39 metų apklaustųjų tokių buvo 71 proc., 40–49 m. – 57 proc., o vyresnių nei 60 metų tarpe – vos trečdalis (32 proc.).

„Jaunesni žmonės dažniau dar tik ieško savo kelio – jie labiau linkę keisti darbus, eksperimentuoti ar ieškoti to, kas jiems tinka. Visgi svarbu suprasti, kad tokie pasirinkimai dažnai yra pagrįsti – tai ne impulsyvumas, o bandymas rasti vietą, kurioje būtų galima augti, mokytis ir jausti prasmę. Jaunesni darbuotojai gali pasiūlyti darbdaviams vertingų įžvalgų apie tai, ko tikisi ateities darbo rinka, kaip kurti įtraukią, lankstesnę darbo aplinką ir kokie sprendimai gali padėti išlaikyti talentus ilgainiui. Tuo metu vyresni dažniau jaučiasi įsitvirtinę, jiems svarbesnis stabilumas, ypač jei dabartinės pareigos atitinka pagrindinius lūkesčius“, – reziumuoja J. Kovas.