107 metų močiutė kasryt valgo tą patį patiekalą: gydytojai galėtų nustebti išgirdę, ką ji renkasi

Kai kalbama apie ilgaamžiškumą, dažniausiai girdime tuos pačius patarimus: mažiau riebaus maisto, daugiau daržovių, reguliari fizinė veikla ir kuo mažiau saldumynų. Tačiau 107-ąjį gimtadienį atšventusi britė Dorothy Creighton savo gyvenimu primena, kad ilgaamžiškumo istorijos kartais būna gerokai netikėtesnės. Moteris neslepia, kad kiekvieną rytą mėgaujasi patiekalu, kurio daugelis sveikos mitybos šalininkų tikriausiai nerekomenduotų valgyti kasdien.

Jungtinėje Karalystėje gyvenanti senolė neseniai sulaukė įspūdingo 107 metų jubiliejaus. Šią progą kartu su šeima, draugais ir slaugos namų darbuotojais ji paminėjo „Pear Tree Court“ globos įstaigoje. Šventės metu moteris pasidalijo mintimis apie ilgą ir laimingą gyvenimą, o jos atsakymas nustebino ne vieną. Pasirodo, vienas mėgstamiausių Dorothy įpročių – sotūs pusryčiai, kuriuose netrūksta šoninės ir kiaušinių.

Kiekvieną rytą – šoninė ir kiaušiniai, o saldumynų atsisakyti neketina

Daugelis žmonių, sulaukę vyresnio amžiaus, pradeda atidžiau skaičiuoti kalorijas, riboti riebesnius patiekalus ar visiškai atsisakyti mėgstamų skanėstų. Tačiau Dorothy požiūris į maistą gerokai paprastesnis. Ji mėgsta tradicinius angliškus pusryčius ir neslepia silpnybės želė saldainiams.

Kaip rašo britų leidinys „Mirror“, paklausta apie ilgo gyvenimo paslaptį, moteris pirmiausia paminėjo ne maistą, o artimus žmones ir gerą nuotaiką. Jos teigimu, svarbu turėti gerą vyrą, stiprią šeimą ir mokėti pradžiuginti aplinkinius. Tačiau tuomet ji pridūrė, kad sunkiai įsivaizduoja savo rytą be šoninės su kiaušiniais, o gyvenimą – be mėgstamų guminukų.

Tai gana netikėtas prisipažinimas, nes perdirbta mėsa, kuriai priklauso ir šoninė, sveikatos specialistų paprastai rekomenduojama mėgautis saikingai. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria prie produktų, kurių vartojimas didina storosios žarnos vėžio riziką.

Vis dėlto Dorothy istorija nereiškia, kad šoninė padeda sulaukti šimto metų. Vieno žmogaus gyvenimo trukmė negali įrodyti konkretaus patiekalo naudos. Ilgaamžiškumui įtakos turi genetika, gyvenimo būdas, sveikatos priežiūra, aplinka ir daugybė kitų veiksnių.

Per 107 metus išgyveno karą, pakeitė profesiją ir sukūrė didelę šeimą

Dorothy gyvenimo istorija prasidėjo Bristolyje, kur ji gimė ir augo. Vaikystėje buvo judri, išdykusi mergaitė, mėgusi žaisti lauke ir kartu su berniukais gainioti kamuolį. Vėliau ji pasirinko kirpėjos profesiją, tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas gerokai pakeitė jos gyvenimo planus.

Moteris prisijungė prie moterų karinės tarnybos, o būtent šiuo laikotarpiu sutiko savo būsimą vyrą. Jiedu sukūrė šeimą, užaugino dvi dukras ir sūnų, vėliau sulaukė anūkų bei proanūkių. Per daugiau nei šimtmetį Dorothy matė, kaip keičiasi pasaulis – nuo karo metų sunkumų iki šiuolaikinių technologijų ir visiškai kitokio kasdienio gyvenimo.

2023 metais moteris persikėlė į „Pear Tree Court“ slaugos namus, tačiau ir ten neprarado noro bendrauti bei mėgautis mažais gyvenimo malonumais. Darbuotojų teigimu, ji mėgsta žmonių draugiją, apsilankymus vietinėje kavinėje ir saldumynų parduotuvėje.

107-ojo gimtadienio proga slaugos namų personalas jai surengė staigmeną. Patalpos buvo papuoštos balionais ir šventiniais plakatais, o virtuvės šefas iškepė specialų tortą. Šventėje dalyvavo artimieji, o pati jubiliatė džiaugėsi sulaukusi tiek dėmesio.

Globos įstaigos vadovė Aimee Sparks pasakojo, kad Dorothy yra itin mėgstama tiek darbuotojų, tiek kitų gyventojų. Pasak jos, buvo ypatingai malonu matyti senolę tokią laimingą ir apsuptą artimų žmonių.

Dorothy gyvenimo istorija prasidėjo Bristolyje

Mokslininkai ilgaamžiškumo paslapties ieško kitur

Nors istorijos apie šimtamečius ir jų neįprastus mitybos įpročius sulaukia didžiulio susidomėjimo, mokslininkai ragina nepamiršti vieno svarbaus dalyko: tai, kas tiko vienam žmogui, nebūtinai bus naudinga kitam.

Pavyzdžiui, kiaušiniai yra vertingas baltymų, vitamino B12, cholino ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Tačiau šoninė paprastai turi nemažai druskos, o jos maistinė sudėtis priklauso ir nuo gamybos būdo. Todėl kasdienius pusryčius verta vertinti ne pagal vieno šimtamečio pavyzdį, o pagal bendrą savo mitybą ir sveikatos būklę.

Ilgaamžiškumo tyrimuose taip pat daug dėmesio skiriama socialiniams ryšiams. Artimas bendravimas su šeima, draugystės, priklausymo bendruomenei jausmas ir galimybė išlikti socialiai aktyviam siejami su geresne vyresnio amžiaus žmonių sveikata bei mažesne ankstyvos mirties rizika.

Šiuo požiūriu Dorothy pasakojimas turi dar vieną svarbią detalę. Kalbėdama apie savo ilgo gyvenimo paslaptį ji pirmiausia paminėjo šeimą, sutuoktinį ir gebėjimą palaikyti kitų gerą nuotaiką. Mėgstamas maistas jos atsakyme buvo tik viena iš gyvenimo džiaugsmo dalių.

Jungtinėje Karalystėje sulaukti šimto metų vis dar yra išskirtinis pasiekimas, nors šimtamečių skaičius ilgainiui didėja. Britų nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024 metais šalyje gyveno maždaug 16,6 tūkstančio žmonių, kuriems buvo 100 metų ar daugiau.

Dorothy Creighton istorija primena, kad ilgas gyvenimas nebūtinai reiškia griežtą kasdienybę, kurioje nelieka vietos mėgstamam maistui ar nedideliems malonumams. Tačiau jos pusryčių nereikėtų laikyti patikrintu ilgaamžiškumo receptu. Galbūt didžiausia pamoka slypi ne šoninėje su kiaušiniais, o pačios 107 metų moters požiūryje į gyvenimą – artimoje šeimoje, bendravime ir gebėjime džiaugtis paprastais dalykais net sulaukus tokio garbingo amžiaus.