Jiems per 100 metų, bet jie vis dar vairuoja, dirba ir sportuoja: ką šie žmonės daro kitaip?

Paklausus šimtamečių, kaip jiems pavyko sulaukti tokio amžiaus, vieno stebuklingo atsakymo neišgirsi. Viena moteris kas rytą mankština kojas, kita laukia penktadienio pusryčių su draugais, trečiai svarbu turėti priežastį ryte atsikelti ir išeiti iš namų. Jų istorijos skirtingos, tačiau jose kartojasi paprastas dalykas: net ir labai garbaus amžiaus žmonės stengiasi judėti, bendrauti ir neprarasti susidomėjimo kasdienybe.

Tai nėra receptas, garantuojantis šimtą metų. Vis dėlto kai kuriuos jų įpročius galima pritaikyti jau dabar, nelaukiant senatvės.

Kojos turi dirbti kasdien

108 metų Susan Young Brown pasakoja kiekvieną rytą atliekanti pratimus ant grindų, taip pat tempimo ir pusiausvyros pratimus. Ji ypač stengiasi mankštinti kojas. Moteris gyvena viena, vaikšto be lazdos ir vis dar vairuoja automobilį.

Jos pavyzdyje svarbiausia ne sudėtinga treniruotė, o reguliarumas. Vyresniame amžiuje judėjimas gali būti paprastas: pasivaikščiojimas, atsistojimas nuo kėdės kelis kartus iš eilės, nesunkūs pratimai laikantis už stabilios atramos. Fizinė veikla padeda išlaikyti jėgą, pusiausvyrą ir savarankiškumą, nors pratimai turi atitikti žmogaus sveikatą bei galimybes.

Penktadienio pusryčiai gali reikšti daugiau nei pats maistas

101 metų Johnas Carrollas ir jo 100 metų žmona Jerry kartu yra jau aštuonis dešimtmečius. Kiekvieną penktadienį jie eina pusryčiauti į „McDonald’s“. Svarbiausia čia ne restoranas ar valgiaraštis. Šis įprotis suteikia progą išeiti iš namų, sutikti pažįstamų ir pabendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis. Jerry patarimas trumpas: neatsiskirti nuo kitų.

Ryšių svarbą rodo ir moksliniai duomenys. Apžvelgus 148 tyrimus nustatyta, kad stipresnius socialinius ryšius turėję žmonės stebėjimo laikotarpiu turėjo apie 50 proc. didesnę tikimybę išgyventi. Tai nereiškia, kad vienas savaitinis susitikimas tiek pat pailgina gyvenimą. Tačiau tyrimas primena, jog bendravimas yra daugiau nei malonus laiko praleidimas.

Praktikoje toks ritualas gali būti visai kitoks: sutartas pasivaikščiojimas su kaimynu, sekmadienio pietūs su šeima ar reguliarus skambutis draugui. Svarbu, kad bendravimas neliktų vien ketinimu „kada nors susitikti“.

Daržovės lėkštėje ir priežastis keltis ryte

105 metų Dominicas Critelli groja saksofonu, rūpinasi savo namais ir sako nuo vaikystės valgantis Viduržemio jūros regionui būdingą maistą. Tarp jo mėgstamų žalumynų – kiaulpienių lapai. Pats vyras svarsto, ar jie neprisidėjo prie jo ilgaamžiškumo, tačiau vienam produktui tokio nuopelno priskirti negalima. Naudingesnė mintis – pasirūpinti, kad įvairios daržovės ir žalumynai būtų įprasta, o ne reta lėkštės dalis.

101 metų Anna Angioletti vis dar vadovauja juvelyrinių dirbinių parduotuvei. Darbas jai suteikia priežastį ryte atsikelti, pasiruošti dienai, susitikti su žmonėmis ir veikti tai, kas teikia džiaugsmo. Tam nebūtina turėti verslo: panašų jausmą gali suteikti sodas, savanorystė, kūryba ar rūpinimasis augintiniu.

Turėti ko laukti – net jei tai mažas dalykas

103 metų Ruth Kundsin pasakojo visada stengusis ką nors malonaus suplanuoti iš anksto. Jei neatsirasdavo progos švęsti, ji pati ją sukurdavo. Tai gali būti vakarėlis, susitikimas ar paprasčiausia išvyka – svarbiausia, kad kalendoriuje būtų kažkas, kas teikia džiaugsmo.

Kitos šimtametės kalba apie požiūrį į kasdienius rūpesčius. Elaine LaLanne vertina optimizmą, o 101 metų Joclet Wilson pataria neeikvoti jėgų dėl kiekvienos smulkmenos. Ne visų rūpesčių įmanoma išvengti, bet galima pasirinkti, kam skirti savo laiką ir dėmesį. Šių žmonių pasakojimuose turbūt vertingiausias patarimas toks: rūpintis ne vien tuo, kiek metų gyvensime, bet ir kuo užpildome šiandieną.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!