7 kasdieniai produktai, galintys padėti mažinti cholesterolį: ką verta dažniau dėti į lėkštę
„Gal nuo pirmadienio nebevalgysiu nieko skanaus“, – kartais atsidūsta žmogus, išgirdęs apie padidėjusį cholesterolį. Ant stalo garuoja pusryčių sumuštiniai, šaldytuve laukia sūris, o galvoje jau sukasi mintis, kad dabar teks gyventi vien iš salotų. Tačiau lėkštė neturi tapti bausme.
Cholesterolio rodikliai nekinta nuo vieno „teisingo“ vakaro ar vienos dubenėlio avižinės košės porcijos. Daug daugiau lemia tai, ką valgome įprastai – tarp darbų, vaikų būrelių, vėlyvų vakarienių ir tų momentų, kai parduotuvėje norisi griebti greičiausią variantą. Kai kurie visai kasdieniai produktai gali padėti palankiau keisti mitybą ir mažinti vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį.
Pusryčiai, kurie sotina ilgiau nei bandelė
1. Avižos. Avižinė košė daug kam asocijuojasi su vaikyste ar ligoninės pusryčiais, bet ji gali būti labai paprastas kasdienis pasirinkimas. Avižose esančios tirpios skaidulos padeda mažinti cholesterolio pasisavinimą, o sotumo jausmas gali apsaugoti nuo spontaniško užkandžiavimo po valandos. Svarbiausia nepadaryti iš košės deserto: vietoj gausybės cukraus geriau rinktis uogas, obuolį, cinamoną ar kelis riešutus.
2. Ankštiniai. Pupelės, lęšiai, avinžirniai ir žirniai dažnai dulka spintelėje, nes atrodo, kad jiems reikia ypatingo recepto. Iš tikrųjų jų galima įmaišyti į sriubą, troškinį, salotas ar net vietoj dalies mėsos įdėti į padažą. Ankštiniai suteikia skaidulų ir augalinių baltymų, todėl pietūs būna sotesni, o lėkštėje natūraliai lieka mažiau vietos riebiems mėsos gaminiams.
3. Obuoliai ir uogos. Tai ne stebuklingas užkandis, po kurio tyrimų rezultatai pasikeis kitą rytą, tačiau vaisiai gali pakeisti sausainius, saldainius ar saldų jogurtą. Obuoliuose yra pektino – tirpių skaidulų, o uogos praturtina racioną skoniu ir leidžia mažiau saldinti maistą. Paprasčiausia taisyklė veikia geriausiai: vaisių laikyti matomoje vietoje, o ne šaldytuvo stalčiaus dugne, kur jie tampa netikėtu atradimu tik prieš išmetant.
Riebalai nėra priešas, bet jų rūšis keičia daug
4. Riešutai. Saujelė nesūdytų migdolų, graikinių ar kitų riešutų gali būti geresnė išeitis nei bandelė degalinėje ar traškučių pakelis vakare prie serialo. Juose yra nesočiųjų riebalų, skaidulų ir kitų maistinių medžiagų. Vis dėlto riešutai yra kaloringi, todėl čia lengva nepastebimai pereiti nuo saujelės prie pusės pakelio – o ranka, atrodo, pati vis grįžta į dubenėlį.
5. Riebi žuvis. Silkė, skumbrė, sardinės ar lašiša gali tapti ne išskirtine savaitgalio vakariene, o įprasta pietų ar vakarienės dalimi. Žuvis vertinga ne todėl, kad viena pati „sutvarko“ cholesterolį, bet todėl, kad ja pakeitus dešras, riebią mėsą ar pusgaminius, mityboje atsiranda daugiau naudingųjų riebalų. Net paprastas sumuštinis su kepta žuvimi, daržovėmis ir pilno grūdo duona gali būti kur kas palankesnis pasirinkimas nei įprastas batonėlis su perdirbta mėsa.
6. Alyvuogių arba rapsų aliejus. Keptuvėje ar salotose naudojami riebalai dažnai lieka nepastebėti, nors tai vienas lengviausiai pakeičiamų įpročių. Vietoj sviesto, taukų ar kitų sočiųjų riebalų dažniau renkantis augalinį aliejų, galima palankiau sudėlioti visos dienos racioną. Tai nereiškia, kad aliejų reikia pilti be saiko: net geras produktas nepadeda, jei jo tiek, kad salotos ima plaukioti.

Vienas pažįstamas garnyras, kurį dažnai nustumiame į šalį
7. Daržovės, ypač lapinės ir kryžmažiedės. Kopūstai, brokoliai, morkos, burokėliai, pomidorai ar paprastos šaldytos daržovių mišrainės nėra madingas atradimas, bet būtent tokie produktai padeda surinkti daugiau skaidulų. Jos svarbios ne vien virškinimui – skaidulomis turtingas maistas gali prisidėti prie cholesterolio kontrolės. Daržovės taip pat užpildo lėkštę, todėl mažiau norisi antrą kartą dėtis riebaus garnyro ar mėsos.
Tėvams su vaikais dažnai sunkiausia ne žinoti, kad daržovių reikia, o rasti būdą, kaip jų nepaversti kasdieniu ginču. Čia padeda ne moralai, o įpratimas: supjaustytos daržovės prie vakarienės, sriuba su lęšiais, obuolys kuprinėje, šaldytos uogos košei. Senjorams aktualu rinktis lengvai paruošiamus produktus, o ilgai dirbantiems žmonėms – turėti namuose konservuotų pupelių, avižų ar šaldytų daržovių, kad vakarienė neprasidėtų nuo užsakymo programėlės.
Žinoma, mitybos pokyčius riboja ne tik valia. Žmogus, grįžęs namo vėlai, dažnai renkasi tai, kas paruošiama per dešimt minučių, o šeima kartais taikosi prie skirtingų skonių ir biudžeto. Todėl nereikia vienu kartu išmesti viso šaldytuvo turinio: pakanka, kad kelis kartus per savaitę ankštiniai pakeistų dalį mėsos, sviesto būtų mažiau, o pusryčiams dažniau atsirastų avižos.
Ne vienas produktas, o kryptis visai savaitei
Padidėjęs cholesterolis dažnai nejuntamas, todėl jį lengva nustumti į „kada nors susitvarkysiu“ lentyną. Tačiau vien tik papildai ar retkarčiais nupirkta žuvis nepakeis kasdienio įpročio, jei šalia nuolat lieka daug perdirbtos mėsos, riebių užkandžių, saldžių kepinių ir mažai judėjimo. Maistas geriausiai veikia kaip visuma, o ne kaip septyni produktai, kuriuos reikia suvalgyti vien dėl pažado ant straipsnio viršelio.
Jeigu cholesterolio rodikliai aukšti, ypač jei yra kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, vien lėkštės korekcijų gali nepakakti. Tyrimų rezultatus ir gydymą svarbu aptarti su gydytoju, o paskirtų vaistų savavališkai nekeisti „sveiku“ maistu. Mityba yra stipri kasdienė pagalba, bet ne priežastis ignoruoti medicinos rekomendacijas.
Geriausias startas nėra pažadas nuo rytojaus valgyti nepriekaištingai. Tai sprendimas šiandien į krepšelį įsidėti avižų, pupelių, obuolių ir daržovių, o vakare vietoj dar vieno riebaus užkandžio pasirinkti saujelę riešutų. Cholesterolį mažina ne tobula dieta – jį labiau keičia tie ramūs, pakartojami pasirinkimai, kuriuos galima išlaikyti ir tada, kai gyvenimas vėl skuba.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.