Angina prasideda ne visada vien gerklės skausmu: 7 simptomai, kuriuos svarbu atpažinti

Ryte išgerta kava staiga atrodo pernelyg karšta, nors vakar tokia nebuvo. Darbe ima krėsti lengvas šaltis, galvą spaudžia, o vakare atsiranda keistas nuovargis, tarsi būtum visą dieną nešiojęs sunkų krepšį. Gerklė gali pradėti skaudėti tik vėliau – arba žmogus iš pradžių net nesusieja šių pojūčių su artėjančia angina.

Dažnas bando „pernešioti“ tokią savijautą: išgeria arbatos, čiulpia pastilę ir tikisi, kad iki ryto praeis. Tačiau angina, kitaip ūmus tonzilių uždegimas, neretai vystosi greitai. Ypač nemalonu, kai blogiau pasidaro vakare, prieš svarbią darbo dieną, kelionę ar savaitgalį, kuriam šeima jau turėjo planų.

Vien gerklės skausmo nepakanka spręsti, kas vyksta organizme – panašiai gali prasidėti ir virusinė kvėpavimo takų infekcija. Vis dėlto yra septyni požymiai, kurie, ypač pasireiškę kartu, leidžia įtarti anginą ir primena, kad savijautos nereikėtų nurašyti vien peršalimui.

Pirmieji ženklai dažnai būna ne ten, kur jų ieškome

Pirmasis simptomas – staiga pakilusi temperatūra. Ji gali užkopti greitai, kartu su šaltkrėčiu, prakaitavimu ir jausmu, kad norisi gultis po pledu, nors kambaryje šilta. Suaugęs žmogus kartais dar mėgina dirbti įprastu tempu, tačiau karščiavimas ir bendras silpnumas dažnai aiškiai parodo, kad tai ne vien išdžiūvusi gerklė po ilgos dienos.

Antrasis simptomas – neįprastas nuovargis ir galvos skausmas. Kūnas gali „sulėtėti“ dar iki stipraus gerklės skausmo: sunku susikaupti, maudžia galvą, raumenis, norisi ramybės. Toks pojūtis ypač klaidina tėvus, kai vaikas pasako tik, kad jam šalta ar skauda galvą, tačiau dar nesiskundžia ryjant.

Trečiasis simptomas – skausmingi, padidėję limfmazgiai kakle. Jie dažniausiai juntami po žandikauliu ar kaklo šonuose, liečiant gali būti jautrūs. Žmogus kartais pirmiau pajunta nemalonumą sukant galvą ar segant striukę, o tik paskui supranta, kad kaklas yra tarsi įtemptas ir skausmingas.

Kai ryti darosi sunku, problema jau diktuoja dienos ritmą

Ketvirtasis simptomas – stiprėjantis gerklės skausmas. Jis gali būti aštresnis vienoje pusėje, plisti į ausį arba pasireikšti kaip deginimas ir spaudimas. Skirtumas nuo lengvo perštėjimo paprastas: žmogus pradeda sąmoningai vengti ryti, atsisako kieto maisto, o net vandens gurkšnis tampa nemalonus.

Penktasis simptomas – skausmas ryjant ir pakitęs balsas. Balsas gali tapti duslesnis, kalbėti ilgiau nesinori, burnoje jaučiamas sausumas. Mažiems vaikams šis požymis ne visada išsakomas žodžiais: jie gali seilėtis, atsisakyti valgyti mėgstamą maistą, verkti bandydami nuryti ar tapti neįprastai irzlūs.

Šeštasis simptomas – paraudusios, patinusios tonzilės, kartais su balkšvomis apnašomis. Pažiūrėjus į gerklę veidrodyje gali matytis ryškus paraudimas, padidėjusios tonzilės ar šviesūs taškeliai. Vis dėlto vien apnašos nėra namų sąlygomis nustatoma diagnozė: jų gali būti dėl skirtingų priežasčių, todėl vien pagal vaizdą nuspręsti, ar reikalingi antibiotikai, negalima.

Angina prasideda ne visada vien gerklės skausmu: 7 simptomai, kuriuos svarbu atpažintiNuotrauka: Unsplash / Stacy

Pilvas ir pykinimas taip pat gali būti ligos dalis

Septintasis simptomas – pykinimas, pilvo skausmas ar vėmimas, dažniau vaikams. Šeimai tai gali atrodyti kaip žarnyno infekcija ar netinkamas maistas, ypač jeigu vaikas dar nelabai pasako, kad skauda gerklę. Tačiau jei prie pilvo negalavimų prisideda temperatūra, vangumas, padidėję kaklo limfmazgiai ar skausmas ryjant, verta apie tai pasakyti gydytojui.

Šie septyni simptomai ne visada pasirodo vienu metu ir ne kiekvienam žmogui būna vienodai ryškūs. Vienas gali pradėti nuo šaltkrėčio ir galvos skausmo, kitam pirmasis signalas bus skausmingas rijimas, o vaikui – nenoras gerti. Būtent todėl anginą lengva palaikyti paprastu nuovargiu, kol vakare temperatūra ir gerklės skausmas neleidžia nei normaliai pavalgyti, nei pailsėti.

Tačiau nereikėtų kiekvieno gerklės skausmo vadinti angina. Sloga, kosulys, užkimimas ir akių dirginimas dažniau būdingi virusinei infekcijai, nors išimčių pasitaiko. Tik sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs simptomus ir prireikus atlikęs tyrimus, gali patikimai nuspręsti, kas sukėlė uždegimą ir koks gydymas būtų tinkamas.

Ne kiekvieną skausmą reikia kentėti iki pirmadienio

Suaugusieji dažnai delsia, nes nenori imti nedarbingumo, o tėvai baiminasi, kad vaikui teks praleisti darželį ar mokyklą. Kita vertus, sirgdamas žmogus ne tik jaučiasi blogiau: jis prasčiau miega, mažiau geria, sunkiau susikaupia ir gali užkrėsti aplinkinius, jei infekcija užkrečiama. Darbuotojui ar šeimos nariui tai nėra „silpnumas“ – tai signalas, kad organizmui reikia poilsio ir tinkamo įvertinimo.

Kol laukiama konsultacijos, svarbiausia gerti pakankamai skysčių mažais gurkšniais, rinktis minkštą, nedirginantį maistą ir ilsėtis. Karščiavimą ar skausmą mažinančius vaistus reikėtų vartoti tik pagal pakuotės lapelį, gydytojo ar vaistininko patarimą, atsižvelgiant į amžių ir sveikatos būklę. Antibiotikų, likusių namų vaistinėlėje, savarankiškai pradėti vartoti negalima – jie neveikia virusų, o netinkamas vartojimas gali pridaryti daugiau rūpesčių nei naudos.

Skubios pagalbos reikia ieškoti, jei darosi sunku kvėpuoti, neįmanoma nuryti skysčių ar seilių, stipriai tinsta kaklas, sunku išsižioti, žmogus labai vangus ar jo būklė greitai blogėja. Mažiems vaikams ir žmonėms, turintiems lėtinių ligų, į savijautos pokyčius verta reaguoti dar anksčiau. Tai situacijos, kai laukimas „gal iki ryto praeis“ nėra geras planas.

Angina ne visada prasideda dramatišku gerklės skausmu. Kartais ji pirmiausia pasislepia po nuovargiu, šaltkrėčiu, galvos ar pilvo skausmu, todėl svarbiausia yra ne spėlioti pagal vieną ženklą, o pamatyti visą savijautos vaizdą. Laiku sustojus, pailsėjus ir kreipusis pagalbos, liga netampa tuo savaitės įvykiu, kuris išvargina visą šeimą.