Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip klausimas iš fantastinio filmo: ar žmogus gali susirgti nuo augalo ligos? Juk nuvytęs pomidoras, pajuodęs salotos lapas ar sidabru blizgėti pradėjęs medžio lapas atrodo kaip sodininko, o ne gydytojo problema.
Tačiau mokslas rodo, kad gamta ne visada laikosi mums patogių ribų. Dažniausiai augalų ligos žmonėms nepavojingos. Vis dėlto labai retais atvejais patogenai, kurie paprastai puola augalus, gali būti aptinkami ir žmogaus organizme — ypač tada, kai žmogaus imuninė sistema nusilpusi arba sąlytis su grybais, bakterijomis ar sporomis yra intensyvus.
Viskas prasidėjo nuo neįprasto paciento
2023 metais gydytojai Indijoje aprašė atvejį, kuris sudomino viso pasaulio medikus. Į ligoninę kreipėsi 61 metų vyras, kurį vargino kosulys, gerklės skausmas, užkimimas ir rijimo sunkumai. Iš pradžių tai galėjo atrodyti kaip eilinė kvėpavimo takų ar gerklės problema.
Tačiau tyrimai parodė kai ką netikėto. Šalia trachėjos buvo aptiktas pūlinys, o jame — grybelis Chondrostereum purpureum. Tai augalų grybelis, sukeliantis vadinamąją sidabralapę ligą, ypač medžiams ir krūmams iš erškėtinių šeimos. Atvejis buvo aprašytas kaip pirmasis žinomas žmogaus užsikrėtimas šiuo augalų grybiu.
Ši istorija svarbi ne todėl, kad dabar kiekvienas turėtų bijoti sodo. Ji svarbi todėl, kad primena: biologinės ribos tarp augalų ir žmonių paprastai labai stiprios, bet ne absoliučios.
Kodėl augalų ligos paprastai mūsų neužkrečia?
Augalai ir žmonės yra labai skirtingi organizmai. Augalų ląstelės turi standžias sieneles, sudarytas iš celiuliozės ir kitų medžiagų. Žmogaus ląstelės tokios sienelės neturi — jas saugo membranos, o infekcijoms patekti reikia visai kitokių mechanizmų.
Dauguma augalų patogenų yra prisitaikę gyventi augalų audiniuose. Jie „moka“ pulti lapus, stiebus, šaknis, vaisius, bet neturi tinkamų įrankių, kad lengvai įsitvirtintų žmogaus organizme.
Yra dar vienas svarbus barjeras — temperatūra. Dalis augalų grybų ir bakterijų geriausiai jaučiasi vėsesnėje aplinkoje, o žmogaus kūnas jiems yra per šiltas. Todėl net patekę į kvėpavimo takus ar ant odos, jie dažniausiai nesugeba sukelti ligos.
Tačiau kai kurios išimtys vis dėlto egzistuoja
Retos išimtys dažniausiai pasitaiko ten, kur sutampa keli veiksniai: didelis patogeno kiekis, ilgas sąlytis, pažeisti audiniai arba nusilpusi imuninė sistema. Rizika didesnė žmonėms po transplantacijų, chemoterapijos, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis ar ilgai gydomiems ligoninėse.
Kai kurie su augalais siejami mikroorganizmai gali tapti oportunistiniais patogenais. Tai reiškia, kad sveikam žmogui jie dažnai nepakenkia, bet gali sukelti problemų tiems, kurių organizmas tuo metu silpnesnis.
Pavyzdžiui, Pantoea agglomerans siejama su augalais, tačiau medicininėje literatūroje ji aprašoma ir kaip žmogui galinti sukelti įvairias oportunistines infekcijas, tarp jų kraujo, plaučių, žaizdų ar sąnarių infekcijas.
Ligoninės aplinka kartais tampa pavojingesnė už sodą
Svarbu suprasti: daugeliu atvejų pavojus kyla ne nuo paprasto prisilietimo prie gėlės ar daržovės. Didesnė rizika atsiranda tada, kai mikroorganizmai patenka į vietas, kur jų neturėtų būti — į kraują, plaučius, kateterius, kvėpavimo aparatus ar žaizdas.
Kai kurios bakterijos, aptinkamos ir aplinkoje, ir ant augalų, gali kelti problemų ligoninėse. Pavyzdžiui, Pseudomonas aeruginosa yra gerai žinoma kaip pavojinga oportunistinė bakterija žmonėms su nusilpusia imunine sistema, nudegimais ar sunkiomis ligomis. Ji taip pat gali būti susijusi su augalų pažeidimais, tačiau žmonėms dažniausiai pavojinga ne kaip „salotos liga“, o kaip aplinkoje išliekantis ir ligoninėse problemų keliantis mikroorganizmas.
Todėl kalbant apie augalų patogenus svarbu neišgąsdinti be reikalo. Sveikam žmogui sodininkystė, daržovių plovimas ar kambariniai augalai nėra savaime pavojingi. Tačiau medicinoje „retai“ niekada nereiškia „niekada“.
O kaip dėl augalų virusų?
Su augalų virusais situacija dar įdomesnė. Ilgą laiką manyta, kad jie žmonėms nepavojingi, nes augalų virusai veikia visai kitokius ląstelių mechanizmus. Jie prisitaikę patekti į augalų ląsteles, o ne į žmogaus audinius.
Vis dėlto mokslininkai yra radę augalų virusų pėdsakų žmogaus organizme. Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių — pepper mild mottle virus, arba paprikų dėmėtligės virusas. Jis buvo aptiktas žmonių išmatų mėginiuose, o viename tyrime jo buvimas buvo siejamas su tam tikrais simptomais, tokiais kaip karščiavimas ar odos niežėjimas. Tačiau tyrėjai nepateikė galutinio įrodymo, kad būtent šis virusas tuos simptomus sukėlė.
Kitaip tariant, augalų virusų radimas žmogaus organizme dar nereiškia, kad jie tikrai mus susargdina. Kartais jie gali tiesiog pereiti per virškinimo traktą su maistu.
Kodėl mokslininkai vis tiek stebi šią sritį?
Priežastis paprasta: pasaulis keičiasi. Klimato kaita, globali prekyba, intensyvus žemės ūkis, šiltesnės sąlygos ir didesnis žmonių kontaktas su įvairiomis biologinėmis aplinkomis gali sudaryti naujų galimybių mikroorganizmams prisitaikyti.
Jeigu patogenai, kurie anksčiau gerai jautėsi tik vėsesnėje aplinkoje, ilgainiui prisitaikytų prie aukštesnės temperatūros, vienas svarbiausių žmogaus organizmo apsauginių barjerų susilpnėtų. Tai nereiškia, kad augalų ligos netrukus taps kasdieniu pavojumi žmonėms, bet mokslininkams ši tema jau nebeatrodo visiškai teorinė.
Naujausiose apžvalgose ši sritis vis dažniau vadinama tarpkaralystiniu patogenų perėjimu — kai mikroorganizmai, siejami su vienu biologiniu pasauliu, labai retais atvejais pasirodo kitame.
Ką tai reiškia paprastam žmogui?
Pirmiausia — nereikia panikuoti. Nereikia bijoti pomidorų, gėlių, kambarinių augalų ar darbo sode. Daugumai sveikų žmonių augalų patogenai nekelia realios grėsmės.
Tačiau yra kelios protingos atsargumo taisyklės. Dirbant su pūvančia mediena, kompostu, pelėsiu ar grybais verta mūvėti pirštines, o jei kyla daug dulkių ar sporų — naudoti kaukę. Daržoves ir vaisius reikia gerai nuplauti. Žmonėms su nusilpusia imunine sistema reikėtų vengti tiesioginio kontakto su pelėsiu, pūvančiais augalais ar nešvariu kompostu.
Jeigu po intensyvaus kontakto su grybais, pūvančia mediena ar augalų atliekomis atsiranda neįprasti simptomai — ilgalaikis kosulys, karščiavimas, patinimas, pūliniai, dusulys ar odos pažeidimai — verta kreiptis į gydytoją ir paminėti tokį kontaktą.
Retas nereiškia neįmanomas
Augalų ligos nėra nauja grėsmė, nuo kurios dabar reikėtų slėptis. Tačiau jos primena, kad gamtoje nėra visiškai uždarų skyrių. Grybai, bakterijos ir virusai nuolat prisitaiko, o medicina mokosi pastebėti net labai retus atvejus.
Didžioji dauguma augalų patogenų žmogaus organizmui netinka. Jie negali lengvai įsitvirtinti, neatlaiko mūsų temperatūros, nesugeba apeiti imuninės sistemos ar patekti į ląsteles. Bet kartais atsiranda išimtis — kaip tas 61 metų vyras Indijoje, kurio gerklės skausmas pasirodė esąs daug keistesnė istorija nei įprasta infekcija.
Todėl tiksliausia išvada būtų rami, bet budri: augalai nėra priešai, o sodas nėra pavojinga zona. Tačiau gamta kartais nustebina net mokslininkus. Ir būtent todėl verta prisiminti paprastą sakinį — retas nereiškia neįmanomas.
