Kartais geriausi desertai gimsta ne tada, kai pusę dienos praleidi virtuvėje, o tada, kai namuose turi vos kelis paprastus produktus ir norą pasilepinti kuo nors gaiviu. Būtent toks yra šis kreminis citrininis desertas — šilkinis, lengvas, elegantiškas ir pagaminamas be kepimo.
Rūta šį desertą atrado visai netyčia.
Buvo penktadienio vakaras, šaldytuve beveik nieko ypatingo, o svečiai turėjo užsukti po kelių valandų. Pyragui kepti nebuvo nei laiko, nei jėgų. Parduotuvėje pirktas tortas irgi neviliojo — norėjosi kažko naminio, bet ne tokio, dėl ko reikėtų plakti biskvitus, laukti, kol atvės, ir dar tikėtis, kad kremas nesubėgs.
Tada ji prisiminė seną britišką desertą — citrininį possetą.
Skamba prabangiai, bet iš tikrųjų tai vienas paprasčiausių desertų, kokius galima įsivaizduoti. Jam reikia vos trijų pagrindinių ingredientų: grietinėlės, cukraus ir citrinų.
Rūta iš pradžių net suabejojo. Kaip iš tokių paprastų produktų gali išeiti kremas, kuris sustingsta be želatinos, be kiaušinių ir be jokio kepimo? Bet būtent čia ir slypi šio deserto žavesys.
Desertas, kuris atrodo sudėtingesnis, nei yra iš tikrųjų
Citrininis possetas turi ilgą istoriją. Kadaise Anglijoje jis buvo ruošiamas kaip šiltas pieno gėrimas, o šiandien virto elegantišku kremu, kuris dažnai patiekiamas mažuose stikliniuose indeliuose.
Jo skonis — labai paprastas, bet kartu įsimenantis. Pirmiausia pajunti švelnią grietinėlės tekstūrą, tada ateina citrinos gaiva, o pabaigoje lieka malonus saldumo ir rūgštelės balansas.
Svarbiausia šio deserto paslaptis — citrinos sultys. Jos, susijungusios su riebia grietinėle, natūraliai sutirština kremą. Todėl nereikia nei želatinos, nei krakmolo, nei kiaušinių.
Rūta tą vakarą stovėjo prie viryklės ir vis tiek ne iki galo tikėjo, kad pavyks. Puode šilo grietinėlė, mažame dubenėlyje tirpo cukrus su citrinos sultimis, o virtuvėje pasklido toks kvapas, lyg kažkas būtų nulupęs visą vasarą ir sudėjęs ją į vieną puodelį.
Ko reikės citrininiam kremui
Šiam desertui reikės:
- 600 ml riebios saldžios grietinėlės;
- 150 g cukraus;
- 2–3 citrinų — apie 100 ml sulčių ir šiek tiek tarkuotos žievelės.
Jei norite įdomesnio skonio, galima įdėti žiupsnelį kardamono, truputį muskato riešuto ar net lauro lapą kaitinant grietinėlę. Tačiau pirmą kartą geriausia gaminti paprastai — tik su citrina, kad pajustumėte tikrą šio deserto skonį.
Rūta taip ir padarė. Be jokių papildomų prieskonių. Tik grietinėlė, cukrus ir citrina.
Ji gerai nuplovė citrinas, nutarkavo geltonąją žievelės dalį, tada išspaudė sultis. Mažame puode sumaišė citrinos sultis, žievelę ir cukrų. Kaitino ant silpnos ugnies, kol cukrus ištirpo.
Kitame puode lėtai pašildė grietinėlę. Svarbu jos neužvirti — tik gerai įkaitinti. Tada plona srovele supylė citrininį sirupą į grietinėlę, nuolat maišydama.
Iš pradžių nieko ypatingo neįvyko. Mišinys atrodė skystas, net kiek per paprastas. Rūta net pagalvojo: „Na štai, bus citrininė grietinėlė, o ne desertas.“
Bet ji perkošė kremą per sietelį, supilstė į mažas stiklines ir paliko atvėsti. Paskui sudėjo į šaldytuvą.
Didžiausias sunkumas — sulaukti
Šis desertas pagaminamas greitai, bet jam reikia laiko sustingti. Geriausia jį palaikyti šaldytuve bent keturias valandas, o dar geriau — per naktį.
Rūta po poros valandų neiškentė ir pajudino vieną stiklinę. Kremas dar buvo minkštas. Ji nusivylė, uždarė šaldytuvą ir nusprendė daugiau nelįsti.
Kitą rytą laukė mažas stebuklas.
Kremas buvo sustingęs. Ne kietas, ne guminis, ne panašus į želė. Jis buvo švelnus, tirštas, blizgus, toks, į kurį šaukštelis sminga lėtai.
Ji paragavo vieną šaukštelį ir sustojo.
Skonis buvo toks, kokio nesitiki iš trijų ingredientų. Gaivus, kremiškas, su aiškia citrina, bet be agresyvios rūgšties. Toks desertas, kurio nereikia didelio dubenėlio — užtenka mažo indelio, nes jis sodrus ir elegantiškas.
Vakare svečiai iš pradžių galvojo, kad Rūta desertą pirko.
— Čia tu pati darei? — paklausė draugė, žiūrėdama į stiklinį indelį su uogomis ant viršaus.
Rūta tik nusišypsojo.
— Iš trijų ingredientų.
Žinoma, niekas nepatikėjo iš karto.
Kaip patiekti, kad atrodytų ypatingai
Citrininis possetas puikus ir vienas, bet su priedais atrodo dar gražiau. Ant viršaus galima dėti šviežių uogų, trupintų sausainių, skrudintų migdolų, mėtų lapelių ar šiek tiek tarkuoto baltojo šokolado.
Rūta tą vakarą ant kiekvieno indelio uždėjo po kelias avietes ir mažą mėtų lapelį. Nieko sudėtingo, bet desertas iškart atrodė kaip iš kavinės vitrinos.
Jei norisi dar įspūdingiau, kremą galima patiekti mažose taurėse arba net išskobtose citrinų puselėse. Tada jis atrodo labai gaiviai ir šventiškai.
Bet svarbiausia ne išvaizda.
Svarbiausia tai, kad šis desertas primena vieną labai malonų dalyką: virtuvėje ne visada reikia sudėtingumo, kad gautum gerą rezultatą.
Kartais užtenka grietinėlės, cukraus ir citrinos.
Ir šiek tiek kantrybės, kol šaldytuve paprastas mišinys virsta šilkiniu desertu, kurį norisi gaminti dar kartą.
