Bulvės storina ar ne? Viskas priklauso nuo vieno dalyko, kurį daugelis daro neteisingai

Bulvės Lietuvoje turi keistą reputaciją. Vienuose namuose jos vis dar laikomos „normaliu maistu“, be kurio vakarienė atrodo nepilna. Kitur jos jau seniai nustumtos į kampą, nes neva tukina, kelia cukrų, apsunkina skrandį ir gadina figūrą. Tik problema ta, kad dažnai kaltos būna ne pačios bulvės.

Kalta būna tai, ką su jomis padarome.

Iš virtos bulvės galima pasidaryti visai paprastą, sotų ir normalų patiekalą. Bet tą pačią bulvę galima paskandinti aliejuje, apversti riebiu padažu, užberti sūriu, spirgučiais, grietine ir paskui stebėtis, kodėl po tokios vakarienės norisi tik atsigulti ant sofos.

Todėl klausimas turėtų būti ne „ar bulvės blogos“, o kaip jas valgote.

Pačios bulvės nėra priešas

Paprasta bulvė nėra tuščias, bevertis maistas. Joje yra kalio, vitamino C, skaidulų, ypač jei valgoma su odele. Bulvės taip pat sočios, todėl tinkamai paruoštos gali padėti ilgiau nejausti alkio.

Didelė klaida – visas bulves sumesti į vieną lentyną su bulvytėmis fri, traškučiais ar riebiais keptais patiekalais. Tai jau visai kitas maistas. Ten problema dažnai būna ne bulvė, o aliejus, druska, padažai ir porcijos dydis.

Jei bulvės išverdamos, iškepamos orkaitėje ar garinamos, jos gali būti visai normalus pietų ar vakarienės pagrindas. Ypač jei šalia atsiranda daržovių, žuvies, liesesnės mėsos, kiaušinių ar ankštinių produktų.

Visai kitaip atrodo lėkštė, kurioje yra kelios virtos bulvės su salotomis ir gabalėliu vištienos, ir lėkštė, kurioje kalnas keptų bulvių su majoneziniu padažu. Bulvė ta pati, bet poveikis kūnui – visai kitoks.

Kodėl verta palikti odelę

Daug kas bulves skuta automatiškai, net nesusimąstydamas. Taip darė mama, močiutė, taip darome ir mes. Bet jeigu bulvės šviežios, gerai nuplautos ir jų odelė graži, ją galima palikti.

Būtent odelėje yra dalis skaidulų. Skaidulos padeda virškinimui, suteikia sotumo ir neleidžia maistui taip greitai „praslysti“ per organizmą. Paprastai tariant, bulvė su odele gali būti sotesnė ir naudingesnė nei visiškai nuskusta.

Žinoma, jei odelė pažaliavusi, pažeista, labai sena ar bulvės neaiškios kokybės, jos valgyti nereikėtų. Tokias vietas geriau nupjauti, o abejotinas bulves išvis išmesti. Bet geros kokybės bulvės su odele – tikrai ne kažkoks keistas sveikuolių išradimas.

Ypač skanios būna orkaitėje keptos bulvės su odele: šiek tiek aliejaus, prieskoniai, česnakas, rozmarinas ar krapai. Toks patiekalas gali būti ir paprastas, ir sotus, ir daug geresnis už keptuvėje paskandintas bulves.

Didžiausia klaida – aliejus ir padažai

Bulvės dažnai „storina“ tada, kai tampa pagrindu viskam, kas riebu. Keptuvėje įpilama daug aliejaus, bulvės sugeria riebalus, vėliau dar atsiranda grietinė, majonezas, sūris, šoninė ar spirgučiai. Ir štai paprastas garnyras pavirsta kalorijų bomba.

Tai nereiškia, kad keptų bulvių niekada negalima valgyti. Galima. Gyvenimas ne iš virtų brokolių sudarytas. Bet jei bulvės taip ruošiamos kasdien, o porcija užima pusę lėkštės, nereikia stebėtis, kad svoris nejuda arba kyla.

Kasdieniam valgymui geriau rinktis virtas, garintas ar orkaitėje keptas bulves. Jei naudojate aliejų, jo nereikia pilti „iš akies“ kaip į keptuvę blynams. Užtenka nedidelio kiekio. Tam tinka alyvuogių ar rapsų aliejus, bet net ir geresnis aliejus vis tiek yra kaloringas, todėl saikas čia labai svarbus.

Kiek bulvių galima valgyti

Vieno stebuklingo skaičiaus nėra, nes viskas priklauso nuo žmogaus aktyvumo, svorio, sveikatos, likusios mitybos ir tikslo. Bet paprasta taisyklė tokia: bulvės neturėtų užimti visos lėkštės.

Gera lėkštė atrodo maždaug taip: dalis daržovių, dalis baltymų ir dalis angliavandenių. Bulvės gali būti ta angliavandenių dalis. Ne priešas, ne draudžiamas maistas, bet ir ne vienintelis vakarienės herojus.

Jei norite lengvesnio varianto, šalia bulvių dėkite raugintų kopūstų, agurkų, pomidorų, salotų, grybų ar kitų daržovių. Jei reikia daugiau sotumo – pridėkite žuvies, kiaušinį, varškės, vištienos ar pupelių. Tada bulvės nebus vienišas kalnas lėkštėje, o normalios vakarienės dalis.

O kaip saldžiosios bulvės?

Saldžiosios bulvės dažnai pristatomos kaip „sveikesnė“ alternatyva. Jose yra vertingų medžiagų, priklausomai nuo veislės – beta karoteno, antioksidantų, kai kuriose rūšyse ir kitų naudingų junginių. Bet ir čia galioja ta pati taisyklė: viską lemia paruošimas.

Jei saldžiąją bulvę supjaustysite, iškepsite orkaitėje su trupučiu aliejaus ir valgysite su daržovėmis, tai vienas variantas. Jei paversite ją saldžiais traškučiais ar riebiu užkandžiu – jau visai kita istorija.

Nereikia paprastų bulvių laikyti blogomis, o saldžiųjų – stebuklingomis. Abi gali turėti vietą mityboje, jei nepaverčiamos riebalais permirkusiu patiekalu.

Bulvės gali būti geras maistas, jei jų nesugadinate

Bulvės nėra produktas, kurio reikia bijoti. Daugeliui žmonių jos gali būti normali, soti ir naudinga mitybos dalis. Tačiau svarbu, kad jos nebūtų kasdien kepamos dideliame aliejaus kiekyje, valgomos su sunkiais padažais ir kraunamos į lėkštę be saiko.

Jei norite, kad bulvės netaptų našta figūrai, rinkitės paprastą principą: virkite, kepkite orkaitėje, garinkite, palikite odelę, naudokite mažiau riebalų ir valgykite jas su daržovėmis bei baltymais.

Tada bulvės nebebus tas maistas, dėl kurio reikia jaustis kaltam. Jos bus tiesiog bulvės – paprastas, lietuviškas, sotus maistas, kurį galima valgyti protingai. Tik nereikia iš jų kasdien daryti riebaus vakaro filmo užkandžio.