Kada žmogus jaučiasi laimingiausias: mokslininkai mini du gyvenimo etapus, bet viena taisyklė tinka ne visiems

Kodėl vyresni žmonės kartais būna ramesni

Su amžiumi daugėja ne tik metų, bet ir patirties. Žmogus jau būna matęs, kad krizės praeina, santykiai keičiasi, darbai baigiasi, pinigai ateina ir išeina, o gyvenimas retai vyksta pagal planą. Tai gali suteikti vidinės ramybės.

Jaunesniame amžiuje kiekviena nesėkmė kartais atrodo kaip katastrofa. Neišlaikytas egzaminas, nutrūkę santykiai, prastas darbas, finansinis sunkumas – viskas atrodo kaip gyvenimo griūtis. Vyresnis žmogus dažniau supranta, kad tai tik etapas. Skaudus, nemalonus, bet praeinantis.

Be to, keičiasi prioritetai. Materialiniai tikslai gali tapti mažiau svarbūs, o paprasti kasdieniai džiaugsmai – vertingesni. Žmogus nebe taip lengvai atideda gyvenimą ateičiai. Jis geriau supranta, kad laimė nėra vien dideli įvykiai. Kartais ji būna labai tyli: rytinė kava, tvarkingas kiemas, pokalbis su senu draugu, sveikas vakaras be skausmo.

Laimė priklauso ne tik nuo amžiaus

Vis dėlto būtų klaida sakyti, kad laimė automatiškai ateina 27-erių arba 67-erių. Amžius gali turėti įtakos, bet jis nėra vienintelis veiksnys.

Labai daug lemia santykiai. Žmogus, turintis bent kelis artimus žmones, su kuriais gali kalbėti atvirai, dažnai jaučiasi stabilesnis. Svarbi ir sveikata – kai kūnas nuolat skauda arba žmogus blogai miega, net geros aplinkybės nebeteikia tiek džiaugsmo.

Finansinis saugumas taip pat svarbus. Ne būtinai dideli turtai, bet jausmas, kad gali sumokėti sąskaitas, nusipirkti reikalingų dalykų ir nebijoti kiekvienos nenumatytos išlaidos. Lietuvoje tai ypač aktualu, nes daug žmonių emociškai pavargsta ne nuo pačių darbų, o nuo nuolatinio skaičiavimo.

Dar vienas svarbus dalykas – galimybė turėti savo gyvenimo dalį. Pomėgis, laikas sau, fizinis aktyvumas, kūryba, savanorystė, sodas, sportas, muzika, kelionės ar tiesiog ramus laikas be telefono. Žmogui reikia jausti, kad jis nėra vien pareigų vykdytojas.

Ar galima tapti laimingesniam nelaukiant „tinkamo“ amžiaus?

Galima. Ir tai turbūt svarbiausia šios temos dalis. Jei laimė priklausytų tik nuo amžiaus, nieko negalėtume pakeisti. Bet taip nėra.

Tyrėjai ir psichologai nuolat pabrėžia kelis paprastus dalykus, kurie dažnai siejami su geresne savijauta: pakankamas miegas, judėjimas, artimi ryšiai, laikas be nuolatinio ekrano, prasminga veikla, gebėjimas ilsėtis ir mažiau lyginti save su kitais.

Tai skamba labai paprastai, beveik nuobodžiai. Bet būtent tokie dalykai dažniausiai ir laiko žmogų. Ne vien didelės svajonės, o kasdieniai įpročiai. Žmogus gali neturėti tobulo gyvenimo, bet jei jis miega, juda, turi su kuo pasikalbėti ir bent retkarčiais daro tai, kas jam patinka, jo vidinė būsena dažnai būna geresnė.

Dėkingumas taip pat nėra tuščias žodis, jei jis suprantamas ne kaip priverstinis pozityvumas, o kaip gebėjimas pastebėti tai, kas dar yra gerai. Net sunkesniais laikotarpiais tai padeda neįklimpti vien į trūkumus.

Kodėl pavojinga lyginti savo laimę su kitų

Vienas didžiausių laimės priešų – nuolatinis palyginimas. Ypač dabar, kai socialiniuose tinkluose žmonės rodo ne visą gyvenimą, o tik gražiausias jo akimirkas. Vienas rodo kelionę, kitas naują namą, trečias romantišką vakarienę, ketvirtas sporto pasiekimus. Žiūrint iš šalies gali atrodyti, kad visi gyvena geriau.

Bet žmogaus laimė dažnai slepiasi ne ten, kur geriausia nuotrauka. Vienam reikia aktyvios karjeros ir pripažinimo. Kitam – ramybės mažame miestelyje. Trečiam – didelės šeimos. Ketvirtam – laisvės gyventi vienam. Vienam laimė yra veikla, kitam – poilsis.

Todėl nėra vieno teisingo amžiaus, vieno teisingo kelio ir vienos teisingos laimės formulės. Yra tik klausimas, ar žmogus gyvena arčiau to, kas jam pačiam iš tikrųjų svarbu.

Du laimės pikai – bet gyvenimas platesnis už grafiką

Taip, tyrimai dažnai rodo du pasitenkinimo gyvenimu pakilimus: jaunystėje, kai daug galimybių ir optimizmo, ir vyresniame amžiuje, kai daugiau ramybės ir aiškesni prioritetai. Tarp jų gali būti sudėtingesnis etapas, kai žmogų spaudžia atsakomybės, darbas, šeima, pinigai ir laiko trūkumas.

Tačiau tai nėra nuosprendis. Jei dabar jums 35, 45 ar 52 ir jaučiatės pavargę, tai nereiškia, kad laimė praėjo. Galbūt tai tik laikotarpis, kai reikia ne dar labiau spausti save, o peržiūrėti, kas iš tiesų atima jėgas.

Laimė ne visada ateina kaip didelis džiaugsmo pliūpsnis. Kartais ji atrodo kaip ramybė. Kaip mažiau nerimo. Kaip žmonės, su kuriais gera tylėti. Kaip sveikata, kurios anksčiau nevertinome. Kaip laikas, kurio pagaliau nebereikia teisinti.

Todėl geriausias atsakymas į klausimą, kada žmogus laimingiausias, galbūt toks: tada, kai jis mažiau gyvena pagal svetimą matą ir daugiau pagal savą. Vieniems tai nutinka jauniems. Kitiems – daug vėliau. O kai kuriems šis jausmas grįžta kelis kartus gyvenime.