Plaunate žalią vištieną po kranu? Šita „švaros“ klaida gali užteršti pusę virtuvės

Daug kas tai daro automatiškai. Parsineša vištieną iš parduotuvės, išima iš pakuotės, nuneša prie kriauklės ir paleidžia vandenį. Atrodo, viskas logiška: mėsa slidi, ant jos yra sulčių, gal liko kokių nešvarumų, vadinasi, reikia nuplauti.

Bet čia ir prasideda didelė klaida.

Žalios vištienos plovimas po tekančiu vandeniu nėra tvarka. Tai vienas greičiausių būdų ištaškyti bakterijas po kriauklę, stalviršį, čiaupą, indus, rankšluostį ir net šalia padėtas daržoves. CDC aiškiai įspėja, kad žalios mėsos, vištienos, kitos paukštienos ir kiaušinių plovimas gali paskleisti mikrobus ant maisto, kriauklės bei stalviršių.

Ir blogiausia tai, kad akimis jūs to nematote. Virtuvė atrodo švari. Kriauklė blizga. Vanduo nubėgo. O bakterijos jau gali būti ten, kur net nepagalvojote.

Vanduo bakterijų nenuplauna taip, kaip jums atrodo

Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad vanduo „nuplauna blogį“. Su obuoliu ar salotomis tai dar suprantama – nuplauname žemes, dulkes, paviršinius nešvarumus. Bet su žalia vištiena viskas kitaip.

Paukštiena gali turėti pavojingų bakterijų, o tekančio vandens srovė jų saugiai neišplauna į kanalizaciją. Ji gali jas aptaškyti aplinkui. USDA Maisto saugos ir inspekcijos tarnyba nurodo, kad žalios mėsos ir paukštienos sultys gali pasklisti ant kitų maisto produktų, įrankių ir paviršių, o tinkamas kepimas ar virimas iki saugios temperatūros sunaikina bakterijas, todėl plauti vištienos nereikia.

Tai reiškia labai paprastą dalyką: ne kranas padaro vištieną saugią. Saugumą užtikrina karštis.

Kriauklė po tokio plovimo tampa pavojingiausia vieta

Atrodo, nuploviau vištieną, tada nuploviau kriauklę – ir viskas. Deja, ne visada. CDC pateikia USDA tyrimo duomenį, kad net vienas iš septynių žmonių, kurie po vištienos plovimo išvalė kriauklę, vis tiek paliko joje mikrobų.

Dabar įsivaizduokite įprastą virtuvės sceną. Prie kriauklės guli pjaustymo lentelė. Šalia – agurkai, pomidorai, salotos. Ant krašto padėtas peilis. Rankšluostis kabo per arti. Jūs nuplaunate vištieną, vanduo taškosi, paskui tais pačiais paviršiais ruošiate salotas.

Štai taip problema persikelia iš žalios mėsos į maistą, kuris jau nebebus termiškai apdorotas. Ir tada nebereikia kaltinti „blogo majonezo“ ar „kažko nešviežio“. Kartais kaltas būna vienas įprotis prie kriauklės.

Ką daryti vietoj plovimo

Pirmiausia – išimkite vištieną iš pakuotės atsargiai, kad sultys nelašėtų ant stalviršio. Jei ant mėsos yra daug skysčio, ją galima nusausinti vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu. Rankšluostį iš karto išmeskite, o rankas nusiplaukite muilu.

Tada vištieną dėkite ant atskiros lentelės. Geriausia turėti vieną lentelę žaliai mėsai, kitą – daržovėms ir duonai. Jei turite tik vieną, pirmiausia ruoškite daržoves, o tik po to žalią mėsą, arba labai kruopščiai nuplaukite lentelę ir peilį karštu vandeniu su indų plovikliu.

Po darbo su žalia vištiena būtina nusiplauti rankas. Ne simboliškai pakišti po vandeniu dviem sekundėms, o normaliai – su muilu, nuplaunant tarp pirštų, nagų zoną ir riešus.

Saugi vištiena yra ne nuplauta, o gerai iškepta

Jei norite saugumo, svarbiausia – tinkama temperatūra. USDA nurodo, kad paukštiena turi pasiekti minimalią saugią vidinę temperatūrą – 73,9 °C. Geriausia tai tikrinti maisto termometru, ypač kepant didesnius gabalus, visą vištą ar storesnes šlauneles.

Vien žiūrėti į spalvą ne visada patikima. Kartais mėsa gali atrodyti iškepusi, bet viduje dar būti nepasiekusi saugios temperatūros. O kartais sultys atrodo skaidrios, nors rizika vis dar išlieka.

Termometras virtuvėje nėra prabanga. Tai mažas daiktas, kuris gali apsaugoti nuo labai nemalonių pasekmių.

Didžiausios klaidos su žalia vištiena

Pirma klaida – plauti po kranu. Antra – naudoti tą pačią lentelę salotoms ir mėsai. Trečia – liesti telefoną, spintelių rankenėles, šaldytuvo duris ar prieskonių indelius rankomis, kuriomis ką tik lietėte žalią vištieną.

Dar viena klaida – marinatą, kuriame gulėjo žalia mėsa, vėliau naudoti kaip padažą. Jei norite padažo, dalį marinato atsidėkite prieš dedant vištieną. Tai, kas lietė žalią mėsą, turi būti termiškai apdorota arba išpilta.

Taip pat nereikėtų padėti iškeptos vištienos ant tos pačios lėkštės, kurioje prieš tai gulėjo žalia. Skamba elementariai, bet būtent tokios smulkmenos virtuvėje ir pridaro daugiausia bėdų.

Švara virtuvėje nėra krano paleidimas

Plauti žalią vištieną atrodo kaip senas tvarkingų namų ritualas. Bet iš tikrųjų tai dažnai tik gražiai atrodanti klaida. Jūs tarsi darote „švariau“, nors realiai galite ištaškyti pavojingus mikrobus ten, kur jų visai nereikia.

Todėl kitą kartą, kai ranka pati tiesis nešti vištieną prie kriauklės, sustokite. Nenuskalaukite. Netaškykite. Nusausinkite, jei reikia. Dirbkite ant atskiros lentelės. Nusiplaukite rankas. Išvalykite paviršius. Ir svarbiausia – gerai iškepkite.

Nes virtuvėje pavojingiausia kartais būna ne nešvara, kuri matosi. Pavojingiausia būna „švara“, kurią darome iš įpročio, bet ji tyliai užteršia viską aplinkui.