Kava veikia ne tik budrumą: mokslininkai stebėjo jos poveikį žarnynui

Ryte puodelis kavos dažniausiai turi vieną aiškią užduotį – pažadinti žmogų, kuris dar ne visai pasiruošęs kalbėtis su pasauliu. Tačiau nemažai žmonių pastebi kitą, kur kas greitesnį jos poveikį: vos keli gurkšniai, ir žarnynas tarsi primena apie save. Vieniems tai tampa įprasta ryto rutina, kitiems – nemalonia staigmena pakeliui į darbą.

Atrodytų, kava veikia tik galvą: suteikia budrumo, padeda susikaupti, kartais net pakelia nuotaiką. Vis dėlto mokslininkai vis dažniau žiūri ir į tai, kas vyksta žemiau – virškinimo sistemoje. Jų stebėjimai rodo, kad kavos ir žarnyno ryšys nėra vien paprastas pasakojimas apie kofeiną.

Šis ryšys gali būti labai asmeniškas. Vienas žmogus po kavos jaučiasi puikiai ir ramiai pusryčiauja, kitam pakanka mažo puodelio nevalgius, kad diena prasidėtų pilvo raižymu ar skubėjimu. Todėl svarbiausias klausimas nėra vien ar kava „gera“, ar „bloga“, bet kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis ją geria konkretus žmogus.

Žarnynas į kavą gali sureaguoti greičiau nei galvojame

Kavos poveikis virškinimui daugeliui nėra jokia naujiena, tik apie jį retai kalbama garsiai. Ryto kava, ypač išgerta dar prieš maistą, kai kuriems žmonėms gali paskatinti žarnyno judesius. Tai nebūtinai reiškia problemą – organizmas tiesiog reaguoja į gėrimą, jo šilumą, skonį ir jame esančias biologiškai aktyvias medžiagas.

Svarbu tai, kad tokį poveikį gali sukelti ne vien kofeinas. Net ir kava be kofeino kai kuriems žmonėms pažadina virškinimo sistemą, todėl mintis „išgersiu silpnesnę, ir nieko nebus“ ne visada pasiteisina. Kava gali skatinti skrandžio veiklą ir signalus, kurie vėliau pasiekia žarnyną, o žmogus šį procesą pajunta labai praktiškai – tenka greičiau ieškoti tualeto.

Mokslininkų dėmesį traukia ir kavos sudėtis. Joje yra įvairių junginių, tarp jų – polifenolių, kurie gali sąveikauti su žarnyno mikroorganizmais. Žarnyno mikrobiota nėra vien abstraktus žodis iš sveikatingumo straipsnio: tai daugybė mikroorganizmų, susijusių su virškinimu, medžiagų apykaita ir net savijauta.

Vis dėlto iš to nereikėtų daryti skubios išvados, kad daugiau kavos automatiškai reiškia sveikesnį žarnyną. Tyrinėti ryšį nereiškia įrodyti, kad kiekvienam žmogui tinka tas pats kiekis ar tas pats kavos būdas. Ypač kai vienas puodelis namuose gali būti mažas ir švelnus, o kitas – didelis, stiprus bei išgertas skubant vietoje pusryčių.

Kava veikia ne tik budrumą: mokslininkai stebėjo jos poveikį žarnynuiNuotrauka: Pexels / Breakingpic

Kodėl vienam tai įprotis, o kitam – nemaloni ryto loterija

Žmogus pyksta ne vien dėl to, kad kava sujudino žarnyną. Dažniau erzina nenuspėjamumas: vakar viskas buvo gerai, o šiandien susitikimas prasideda po dešimties minučių, automobilyje kamštis, ir kūnas nusprendžia priminti apie savo planus. Tada kava, kuri turėjo padėti išgyventi rytą, staiga tampa papildomu rūpesčiu.

Jautresni virškinimo sistemą turintys žmonės dažniau pastebi, kad situaciją pablogina ne pati kava, o visas jos palydas. Riebus pienas, saldūs sirupai, daug cukraus, bandelė prie puodelio ar kava tuščiu skrandžiu gali pakeisti savijautą labiau, nei atrodo. Kartais žmogus kaltina espresą, nors tikrasis dirgiklis yra didelė saldi kava su priedais, išgerta vietoje normalių pusryčių.

Tėvams rytas dažnai ir taip primena mažą logistikos centrą: vaikai, kuprinės, vėlavimas, ieškomos pirštinės. Tokiu metu stipri kava gali atrodyti kaip vienintelė pagalba, bet jei ji nuolat sukelia diskomfortą, verta pripažinti, kad kūnas siunčia ne itin subtilų signalą. Dirbantiems pamainomis ar anksti išvažiuojantiems žmonėms tai ypač aktualu, nes galimybė ramiai pavalgyti ir neskubėti ne visada egzistuoja.

Senjorams, taip pat žmonėms, kurie jau turi virškinimo sutrikimų ar vartoja vaistus, į naujus ar pasikeitusius simptomus numoti ranka nereikėtų. Nuolatinis pilvo skausmas, ryškus rėmuo, ilgai trunkantis viduriavimas ar kiti neįprasti pokyčiai nėra dalykas, kurį būtina kantriai nurašyti rytiniam gėrimui. Kava gali išryškinti jautrumą, tačiau ji nebūtinai paaiškina viską.

Puodelio atsisakyti nebūtina, bet verta pakeisti jo vietą dienoje

Paprastiausias būdas suprasti savo reakciją – kelioms dienoms pakeisti vieną įprotį, o ne iškart paskelbti kavos draudimą. Pavyzdžiui, ją gerti pavalgius, pasirinkti mažesnę porciją arba atsisakyti papildomų sirupų ir labai riebių priedų. Kūnas paprastai gana aiškiai parodo, ar skirtumas jam patinka.

Jeigu ryte kava būtina kaip žadintuvas, gali padėti ir tempas. Puodelis, išgertas per dvi minutes stovint prie virtuvės stalviršio, veikia visai kitaip nei kava, geriama kartu su pusryčiais. Tai nereiškia, kad reikia sukurti tobulą lėtą rytą su vaizdu į ežerą – dažniausiai užtenka sumuštinio, košės ar kito įprasto maisto ir kelių papildomų minučių.

Verta prisiminti ir kitą pusę. Kavinėms bei maisto verslui patogu siūlyti milžiniškus saldžius gėrimus kaip kasdienį malonumą, o žmogui patogu manyti, kad tai tiesiog kava. Tačiau didelis gėrimas su daugybe priedų organizmui nėra tas pats, kas nedidelis juodos kavos puodelis. Pasirinkimas neturi būti griežtas, bet jis turėtų būti sąmoningas.

Jei nemalonūs pojūčiai kartojasi, naudinga trumpai pasižymėti, kada jie atsiranda: po kokios kavos, kokiu metu, ar prieš tai buvo valgyta, ar tą dieną netrūko miego ir streso. Tokia smulki informacija dažnai padeda pamatyti dėsningumą geriau nei spėliojimas. O kai simptomai kelia nerimą ar nesikeičia pakoregavus įpročius, protingiausia tai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Kava neturi būti nei kasdienis kaltininkas, nei neklystantis rytinis herojus. Ji gali pažadinti galvą, sujudinti žarnyną ir atskleisti, kaip iš tiesų gyvename – ar spėjame pavalgyti, ar nuolat skubame, ar girdime savo kūną. Kartais pakanka ne atsisakyti mėgstamo puodelio, o nustoti gerti jį taip, lyg organizmas neturėtų teisės į savo nuomonę.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!