Kava tuščiu skrandžiu: štai kada rytinis puodelis gali sukelti daugiau nemalonumų nei žvalumo

Pirmiausia kava, o tik tada pusryčiai – taip rytą pradeda daugybė žmonių. Vieniems šis įprotis nesukelia jokių problemų, kiti jau po kelių gurkšnių pajunta pykinimą, rėmenį ar nemalonų širdies plakimą. Ar kavą tuščiu skrandžiu gerti galima? Daugumai žmonių – taip, tačiau svarbu įvertinti savo savijautą, gėrimo kiekį ir individualų jautrumą kofeinui.

Apie rytinę kavą netrūksta kategoriškų teiginių. Vieni įsitikinę, kad prieš ją būtina pavalgyti, nes kitaip bus pažeistas skrandis. Kiti mano, jog be pusryčių išgertas puodelis pavojingai padidina kortizolio kiekį. Tačiau tokie aiškinimai pernelyg supaprastina organizmo reakciją.

Vien tai, kad kava geriama nevalgius, dar nereiškia žalos sveikatai. Kur kas svarbiau, ar po jos atsiranda nemalonių pojūčių, kiek kofeino suvartojama per visą dieną ir ar žmogus neturi būklių, dėl kurių reikėtų individualių rekomendacijų.

Kodėl vieniems kava tinka, o kitiems sukelia rėmenį?

Kava gali paskatinti skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Daliai žmonių jos vartojimas siejasi su refliukso simptomais – skrandžio turinio grįžimu į stemplę. Tuomet gali atsirasti deginimas už krūtinkaulio, rūgštus skonis burnoje ar nemalonus atpylimas.

Tačiau šis poveikis nėra vienodas visiems. Vienas žmogus gali be problemų išgerti juodos kavos prieš pusryčius, o kitam net nedidelis kiekis sukelia diskomfortą. Todėl draugo ar šeimos nario patirtis nėra patikimas būdas nuspręsti, kaip turėtumėte elgtis jūs.

Jeigu po rytinio puodelio nuolat jaučiate deginimą, verta pabandyti mažesnę porciją arba kavą gerti valgant ar po pusryčių. Vis dėlto maistas nėra garantuota apsauga nuo visų simptomų. Jei rėmuo kartojasi ir pakeitus įprotį, problemos nereikėtų nurašyti vien kavai.

Nuolatinis diskomfortas nėra dalykas, prie kurio privalote priprasti vien todėl, kad mėgstate šį gėrimą.

Ar kava gali „išgraužti“ tuščią skrandį?

Toks pasakymas skamba grėsmingai, tačiau nėra tikslus. Skrandžio rūgšties gamybos padidėjimas savaime nereiškia, kad kava sukelia opą ar pažeidžia kiekvieno ją nevalgius geriančio žmogaus skrandį.

Dažnos pepsinių opų priežastys yra Helicobacter pylori infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas. Kava nelaikoma pagrindine opų priežastimi. Tačiau jau turint opą ji gali sustiprinti nemalonius simptomus.

Todėl svarbu atskirti du dalykus: skausmą po kavos ir jo priežastį. Jeigu išgėrus puodelį ima skaudėti skrandį, tai yra priežastis atkreipti dėmesį į savijautą. Tačiau vien pagal šį pojūtį negalima nustatyti nei opos, nei kitos ligos.

Lygiai taip pat nereikėtų manyti, kad simptomų nebuvimas leidžia nepaisyti jau nustatytos ligos gydymo rekomendacijų. Tokiu atveju svarbiausi lieka individualūs gydytojo nurodymai.

Nevalgius kofeino poveikis gali pasijusti greičiau

Kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir didina budrumą. Tačiau tas pats poveikis jautresniam žmogui gali pasireikšti ne maloniu žvalumu, o nerimu, drebuliu ar juntamu širdies plakimu.

Maistas gali sulėtinti laiką, per kurį kofeino koncentracija kraujyje pasiekia aukščiausią tašką. Todėl išgėrus kavos tuščiu skrandžiu jos poveikis kartais pajuntamas greičiau ir atrodo stipresnis.

Tai nereiškia, kad kiekvienam būtina prieš kavą suvalgyti sočius pusryčius. Tačiau jeigu po jos nevalgę jaučiatės prasčiau, verta patikrinti, ar nedidelis valgis ir mažesnė porcija pakeičia savijautą.

Svarbus ir pats gėrimas. Nedidelis kavos puodelis bei didelis gėrimas su keliomis espreso porcijomis gali būti vadinami tuo pačiu žodžiu, nors kofeino kiekis juose gerokai skiriasi. Todėl vertinant simptomus neužtenka pasakyti, kad per dieną išgeriate „tik dvi kavas“.

Kortizolis: kodėl negalima kalbėti nei apie visišką žalą, nei apie jokio poveikio nebuvimą?

Kortizolio kiekis organizme natūraliai kinta per parą ir paprastai būna didesnis ryte. Dėl to ne kiekvieną rytinį jo padidėjimą galima priskirti išgertai kavai.

Tačiau teiginys, kad kofeinas kortizolio visai neveikia, taip pat netikslus. Tyrimuose nustatyta, kad kofeinas gali paskatinti šio hormono išsiskyrimą. Įprastai kofeiną vartojančių žmonių reakcija gali būti silpnesnė, tačiau nebūtinai visiškai išnyksta.

Trumpalaikis hormono pokytis nėra tas pats, kas įrodyta ilgalaikė žala. Vien iš šio poveikio negalima daryti išvados, kad rytinis puodelis „sugadina hormonus“ ar sukelia medžiagų apykaitos ligą.

Todėl kavos nereikėtų nei demonizuoti, nei laikyti visiškai neveikiančiu organizmo gėrimu. Kofeinas turi fiziologinį poveikį, kurio stiprumas priklauso ir nuo žmogaus, ir nuo suvartoto kiekio.

Kiekis svarbus net tada, kai geriate po pusryčių

Daugumai sveikų suaugusiųjų iki maždaug 400 mg kofeino per parą paprastai nesiejama su neigiamu poveikiu. Tačiau tai nėra rekomendacija būtinai suvartoti tokį kiekį ar garantija, kad mažesnė dozė nesukels simptomų.

Į bendrą kiekį patenka ne tik kava. Kofeino gali būti arbatoje, energiniuose gėrimuose, kai kuriuose papilduose ir kituose produktuose. Be to, jo kiekis kavos puodelyje priklauso nuo porcijos ir paruošimo būdo.

Nėštumo metu, vartojant tam tikrus vaistus ar turint sveikatos sutrikimų gali būti reikalingi kitokie apribojimai. Tokiais atvejais bendras suaugusiesiems skirtas orientyras neturėtų pakeisti individualios konsultacijos.

Valgis taip pat nepanaikina kofeino poveikio. Jeigu didelė porcija sukelia drebulį ar trukdo miegoti, vien sumuštinis prieš ją nebūtinai išspręs problemą.

Kaip suprasti, ar rytinį įprotį reikia keisti?

Jeigu kavą prieš pusryčius geriate seniai ir jaučiatės gerai, vien dėl bauginančio teiginio internete keisti įprastos tvarkos nebūtina.

Jei atsiranda nemalonių pojūčių, pradėkite nuo vieno pakeitimo: sumažinkite porciją, rinkitės mažiau kofeino turintį gėrimą arba kavą perkelkite po valgio. Taip bus lengviau suprasti, kas iš tiesų padeda.

Kava be kofeino gali būti tinkamesnė jautriems jo poveikiui, tačiau ji negarantuoja, kad išnyks visi virškinimo simptomai. Ne kiekvieną reakciją sukelia vien kofeinas.

O pasikartojančio skausmo, rėmens ar ryškaus širdies plakimo nereikėtų nuolat slopinti spėliojant, ką kitą rytą suvalgyti prieš kavą. Tokius simptomus verta aptarti su gydytoju. Mėgstamas rytinis įprotis neturėtų kasdien reikšti prastos savijautos.