Maisto papildai gali būti naudingi, kai mityboje trūksta tam tikrų medžiagų, bet jie nėra skirti ligoms gydyti, diagnozuoti ar nuo jų apsaugoti. Didžiausia klaida – patikėti, kad kapsulė ar milteliai pakeis gydytoją, tyrimus ar paskirtą gydymą. Papildas gali papildyti racioną, bet jis neturi gydomųjų savybių.
VMVT ragina vartotojus būti kritiškus, nes papildų reklamoje dažnai naudojamos formuluotės skamba labai įtikinamai. „Imunitetui“, „kaulams“, „širdžiai“, „energijai“ – tokie teiginiai gali sudaryti įspūdį, kad produktas gydo ar apsaugo nuo ligų. Tačiau teisiškai ir praktiškai tai reiškia visai ką kita: papildas gali padėti palaikyti normalią organizmo funkciją tik tada, kai jo sudėtis, kiekiai ir vartojimo sąlygos atitinka patvirtintus reikalavimus.
Kur yra riba tarp papildo ir vaisto
Vaistas yra skirtas gydyti, palengvinti ligos simptomus, diagnozuoti ar užkirsti kelią ligoms. Dėl to vaistai tiriami, vertinami ir registruojami griežtai. Prieš jiems patenkant į rinką turi būti įrodyta, kaip jie veikia, kam jie skirti, kokios galimos rizikos, šalutinis poveikis ir vartojimo sąlygos.
Maisto papildas veikia visai kitoje kategorijoje. Tai koncentruotos maistinės medžiagos – vitaminai, mineralai ar kitos medžiagos, skirtos papildyti įprastą mitybą. Papildas gali būti aktualus tada, kai žmogaus racione kažko trūksta arba kai tam tikrų medžiagų poreikis padidėja. Tačiau tai nereiškia, kad jis gydo ligą.
Pavyzdžiui, vitaminas D gali būti svarbus normaliai kaulų ar imuninės sistemos funkcijai palaikyti. Bet tai nėra tas pats, kas teiginys, jog konkretus papildas gydo imuniteto sutrikimus, sąnarių ligas ar kaulų problemas. Tokia riba labai svarbi, nes būtent ją reklama kartais mėgina užmaskuoti.
Papildas gali padėti papildyti mitybą, bet jis negali būti pristatomas kaip gydymo priemonė.
Kodėl reklamos formuluotės kartais klaidina
Papildų reklama dažnai remiasi žodžiais, kurie skamba mediciniškai, bet nėra pažadas išgydyti. Pavyzdžiui, „padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą“ nėra tas pats, kas „stiprina taip, kad nesirgsite“. „Padeda palaikyti normalią kaulų būklę“ nėra tas pats, kas „gydo kaulus“.
Skirtumas atrodo nedidelis, bet vartotojui jis labai svarbus. Pirmu atveju kalbama apie normalios organizmo funkcijos palaikymą. Antru – apie gydomąjį poveikį, kurio maisto papildas negali žadėti.
Leidžiami sveikatingumo teiginiai turi būti moksliškai pagrįsti ir atitikti Europos Sąjungos patvirtintas naudojimo sąlygas. Svarbu ne tik pats žodis ant pakuotės, bet ir tiksli formuluotė, veikliosios medžiagos kiekis, perspėjimai, vartojimo sąlygos. Todėl vartotojui verta skaityti ne tik didelį pažadą priekyje, bet ir smulkesnę informaciją etiketėje.
Jeigu reklama žada „išvalyti organizmą“, „atkurti kepenis“, „sustabdyti sąnarių skausmą“, „sureguliuoti hormonus“, „apsaugoti nuo ligų“ ar „pakeisti vaistus“, tai jau turėtų įjungti raudoną signalą. Tokie pažadai dažnai peržengia tai, ką maisto papildas apskritai gali daryti.
Neteisingas vartojimas gali ne padėti, o pakenkti
Papildai neretai atrodo nekalti, nes parduodami be recepto, gražiose pakuotėse ir dažnai pristatomi kaip „natūralūs“. Tačiau „natūralus“ nereiškia automatiškai saugus, o „be recepto“ nereiškia, kad galima vartoti bet kaip.
Per dideli vitaminų ar mineralų kiekiai gali būti žalingi. Kai kurios medžiagos gali netikti vartojant tam tikrus vaistus, sergant lėtinėmis ligomis, nėštumo metu ar turint specifinių sveikatos būklių. Rizika didėja ir tada, kai žmogus vienu metu vartoja kelis papildus su tomis pačiomis medžiagomis, pats to nepastebėdamas.
Dar pavojingiau, kai papildais bandoma pakeisti gydymą. Jei žmogus turi rimtų simptomų, bet vietoj tyrimų ir gydytojo konsultacijos renkasi reklamoje matytą kapsulę, galima prarasti brangų laiką. Kai kurių būklių atveju delsimas gali reikšti blogesnę ligos eigą ar sudėtingesnį gydymą vėliau.
Todėl paprasta taisyklė tokia: jei yra liga, stiprūs simptomai ar sveikatos sutrikimas, pirmas žingsnis turi būti ne papildas, o medicininė konsultacija.
Ką reiškia, kad papildai Lietuvoje turi būti notifikuoti
Lietuvoje galima pardavinėti tik notifikuotus maisto papildus. Tai reiškia, kad prieš patekdami į rinką jie turi būti pateikti atsakingoms institucijoms ir patikrinami pagal nustatytus reikalavimus, įskaitant saugą vartotojui.
Tačiau čia svarbu nesupainioti dviejų dalykų. Notifikavimas nereiškia, kad papildas yra vaistas. Tai taip pat nereiškia, kad jis įrodytai gydo konkrečią ligą. Tai reiškia, kad produktas patenka į maisto papildų kategoriją ir turi atitikti jai taikomus reikalavimus.
Todėl net notifikuotas papildas vis tiek lieka papildas. Jo paskirtis – papildyti racioną, o ne pakeisti gydymą. Vartotojui tai svarbu suprasti, nes saugiai parduodamas produktas nėra tas pats, kas gydomasis produktas.
Kaip neapsigauti renkantis papildus
Prieš perkant verta sau užduoti kelis labai paprastus klausimus. Ar aš žinau, kokios medžiagos man iš tikrųjų trūksta? Ar šį papildą renkuosi dėl tyrimų, gydytojo ar vaistininko rekomendacijos, ar dėl reklamos? Ar pakuotėje nežadama daugiau, nei papildas gali suteikti? Ar nevartoju kito produkto su tomis pačiomis medžiagomis?
Taip pat svarbu atidžiai skaityti etiketę: sudėtį, kiekius, vartojimo rekomendacijas, įspėjimus, kam produktas netinka. Jei informacija miglota, pažadai skamba per gerai arba reklama spaudžia pirkti greitai, verta sustoti.
Papildai gali turėti vietą kasdienybėje, bet tik tada, kai jie vartojami sąmoningai. Jie neturėtų tapti greitu atsakymu į nuovargį, skausmą, blogą savijautą ar ilgai trunkančius simptomus. Tokiais atvejais reikia ieškoti priežasties, o ne tik uždengti problemą gražiai supakuotu produktu.
Maisto papildas nėra priešas. Tačiau pavojinga, kai jis pristatomas kaip vaistas. Sveikiausias požiūris – matyti jį tokį, koks jis yra: papildoma priemonė mitybai, o ne gydymo pakaitalas.
