Vitaminas D dažniausiai siejamas su kaulais, imunitetu ir saulės šviesa. Tačiau naujas tyrimas parodė dar vieną įdomų ryšį: didesnis vitamino D kiekis kraujyje gali būti susijęs su geresne plaučių funkcija žmonėms, sergantiems astma. Negana to, mokslininkai pastebėjo ir galimą sąsają su lėtesniais biologinio senėjimo požymiais.
Skamba viliojančiai, bet čia svarbu nesumaišyti dviejų dalykų. Tyrimas rodo ryšį, tačiau neįrodo, kad vitaminas D pats savaime gydo astmą ar stabdo senėjimą. Kitaip tariant, tai nėra kvietimas bėgti į vaistinę ir pradėti vartoti papildus saujomis. Tai labiau ženklas, kad mokslininkams verta dar atidžiau tyrinėti, kaip mityba, vitaminų kiekis ir kvėpavimo sistemos sveikata veikia vienas kitą.
Ką tyrė mokslininkai?
Astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, dėl kurios bronchai gali susiaurėti, patinti ir tapti jautresni įvairiems dirgikliams. Žmonės, sergantys astma, gali jausti dusulį, kosulį, švokštimą, spaudimą krūtinėje. Kai kuriems liga būna palyginti lengvai kontroliuojama, kitiems pasitaiko paūmėjimų, dėl kurių prireikia skubios medikų pagalbos.
JAV Brigamo ir moterų ligoninės mokslininkų komanda išanalizavo daugiau kaip dviejų tūkstančių astma sergančių žmonių duomenis: 1165 vaikų ir 1041 suaugusiojo. Dalyviams buvo išmatuotas vitaminų A ir D kiekis kraujyje, taip pat įvertinta jų plaučių funkcija. Kitaip tariant, tyrėjai stebėjo, kaip gerai žmogus gali iškvėpti orą, kokie yra kvėpavimo parametrai ir ar jie kaip nors siejasi su vitaminų kiekiu.
Suaugusiųjų grupėje papildomai buvo vertinamas ir genų aktyvumas. Tai leido tyrėjams pažvelgti į biologinio senėjimo požymius – ne pagal gimimo datą pase, o pagal tai, kaip organizmas atrodo ląstelių ir molekulinių procesų lygmenyje.
Ką parodė rezultatai?
Tyrimo rezultatai buvo gana įdomūs. Vaikai ir suaugusieji, kurių vitamino A kiekis buvo didesnis, turėjo geresnius plaučių funkcijos rodiklius nei tie, kurių šio vitamino kiekis buvo mažesnis. Panašus ryšys pastebėtas ir su vitaminu D, tačiau ryškiau jis matėsi suaugusiųjų grupėje.
Ypač palankesni rezultatai fiksuoti tiems suaugusiesiems, kurių vitamino D kiekis kraujyje siekė bent 30 ng/ml. Paprastai mažesnis nei 20 ng/ml kiekis laikomas trūkumu, todėl šis skirtumas mokslininkams pasirodė vertas dėmesio.
Tyrimo autoriai taip pat priminė, kad mažas vitamino D kiekis gali būti dažnesnis tarp astma sergančių žmonių. Ankstesni tyrimai jau yra sieję vitamino D trūkumą su sunkesne astmos eiga, dažnesniu steroidinių vaistų vartojimu ir didesne staigių simptomų paūmėjimų rizika. Naujoje analizėje atsirado dar vienas įdomus pastebėjimas: suaugusieji, kurių vitamino D kiekis buvo didesnis, turėjo mažiau biologinio senėjimo požymių.
Kodėl tai nereiškia, kad papildai išgydo astmą?
Čia ir prasideda svarbiausia dalis. Nors rezultatai įdomūs, jie dar nereiškia, kad vitaminas D tiesiogiai pagerina plaučių funkciją ar sustabdo senėjimo procesus. Mokslininkai mato sąsają, bet sąsaja nėra tas pats, kas priežastis.
Pavyzdžiui, gali būti, kad žmonės, kurių vitamino D kiekis didesnis, apskritai daugiau būna lauke, daugiau juda, sveikiau maitinasi arba turi kitų sveikatai palankių įpročių. Visa tai taip pat gali turėti įtakos plaučių funkcijai ir bendrai savijautai. Todėl ekspertai pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų, kurie padėtų išsiaiškinti, ar vitaminas D iš tiesų daro tiesioginį poveikį, ar tik lydi kitus svarbius veiksnius.
Komentuodami tyrimą, specialistai iš Monrealio universiteto ir CHU Sainte-Justine tyrimų centro taip pat ragino neskubėti su išvadomis. Jų teigimu, ši kryptis įdomi, nes ji sieja vitaminą D, biologinį senėjimą ir plaučių sveikatą, tačiau priežasties ir pasekmės ryšiui įrodyti reikės papildomų analizių.
Kur slypi vitamino D svarba?
Vitaminas D organizmui tikrai svarbus. Jis padeda palaikyti kaulų ir raumenų būklę, prisideda prie imuninės sistemos veiklos, o jo trūkumas gali būti susijęs su nuovargiu, raumenų silpnumu, kaulų ar nugaros skausmais, prastesne nuotaika, dažnesnėmis infekcijomis ir didesniu lūžių pavojumi.
Vis dėlto vitamino D tema yra šiek tiek klastinga. Viena vertus, trūkumas tikrai gali pakenkti savijautai. Kita vertus, per didelis ir nekontroliuojamas papildų vartojimas taip pat nėra geras sprendimas. Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, todėl jo perteklius gali kauptis organizme.
Todėl geriausias kelias – ne spėlioti, o atlikti kraujo tyrimą ir pasitarti su gydytoju. Jei tyrimai rodo trūkumą, specialistas gali rekomenduoti tinkamą dozę. Jei kiekis normalus, papildai nebūtinai bus reikalingi.
O kuo svarbus vitaminas A?
Tyrime minėtas ir vitaminas A. Jis svarbus regėjimui, imunitetui, odai ir gleivinėms. Kadangi kvėpavimo takų gleivinė yra pirmoji apsaugos linija nuo įvairių dirgiklių, mokslininkams įdomu, kaip šio vitamino kiekis gali būti susijęs su plaučių būkle.
Vitamino A galima gauti su maistu. Jo yra kiaušiniuose, pieno produktuose, riebioje žuvyje, kepenyse, taip pat augaliniuose produktuose, kuriuose yra beta karoteno – pavyzdžiui, morkose, moliūguose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose ir kitose žaliose lapinėse daržovėse.
Tačiau ir čia galioja ta pati taisyklė: daugiau nereiškia geriau. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su vitamino A papildais, nes per didelis jo kiekis gali būti žalingas.
Ką svarbu žinoti astma sergantiems žmonėms?
Jeigu sergate astma, šis tyrimas gali būti įdomus, bet jis neturėtų keisti gydymo plano. Pagrindinis astmos gydymas vis tiek išlieka tas, kurį paskyrė gydytojas: inhaliatoriai, priešuždegiminiai vaistai, priepuolių kontrolė, alergenų ir dirgiklių vengimas, reguliarūs vizitai pas specialistą.
Vitaminai gali būti papildoma pagalba tik tada, kai jų iš tiesų trūksta. Jie nepakeičia vaistų ir neturėtų būti naudojami vietoj gydymo. Jei žmogus jaučia nuovargį, dažnai serga, turi raumenų silpnumą ar kitus galimus vitamino D trūkumo požymius, verta pasidaryti tyrimą ir aptarti rezultatus su mediku.
Paprasčiausias ir saugiausias požiūris čia yra labai žemiškas: rūpintis mityba, būti gryname ore, judėti pagal galimybes, laikytis gydytojo rekomendacijų ir neeksperimentuoti su papildais savarankiškai.
Išvada paprasta: ryšys įdomus, bet stebuklo dar nėra
Naujasis tyrimas dar kartą parodė, kad mūsų organizme viskas susiję daug labiau, nei kartais atrodo. Vitaminų A ir D kiekis gali būti siejamas su plaučių funkcija astma sergantiems žmonėms, o vitaminas D galbūt turi ryšį ir su biologinio senėjimo procesais.
Tačiau kol kas tai nėra įrodymas, kad papildai gydo astmą, atjaunina organizmą ar garantuoja geresnį kvėpavimą. Tai įdomi mokslinė kryptis, kurią verta tirti toliau.
O mums tai primena labai paprastą dalyką: vitaminų trūkumo ignoruoti nereikėtų, bet ir papildų vartoti „dėl visa ko“ neverta. Geriausia pradėti nuo tyrimų, gydytojo patarimo ir kasdienių įpročių, kurie iš tiesų palaiko sveikatą.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
