Moliūgas rudenį grįžta į virtuves ne tik dėl mados: organizmui jis gali duoti daugiau, nei atrodo

Rudenį moliūgas staiga atsiranda visur: parduotuvėse, turguose, ant palangių, sriubose, pyraguose, kavos gėrimuose ir net namų dekoracijose. Vieniems jis vis dar asocijuojasi su vaikystėje keptais gabalėliais orkaitėje, kitiems – su kremine sriuba, kurią norisi valgyti vos tik atvėsta oras. Tačiau moliūgas nėra vien graži oranžinė rudens detalė. Tai paprastas, nebrangus ir labai universalus produktas, kuris gali papildyti mitybą vertingomis medžiagomis.

Svarbiausia nepaversti moliūgo stebuklingu vaistu. Jis neišspręs visų sveikatos problemų ir neatstos įvairios mitybos. Tačiau kaip kasdienio raciono dalis moliūgas turi nemažai privalumų: jame yra beta karoteno, skaidulų, kalio, o pats minkštimas yra gana nekaloringas. Harvardo sveikatos leidinyje nurodoma, kad virtas moliūgas yra geras vitamino A ir kalio šaltinis, turi skaidulų, mažai kalorijų, neturi riebalų ir natrio.

Kodėl ryškiai oranžinė spalva yra svarbi?

Moliūgo spalva nėra tik grožio klausimas. Oranžinį atspalvį jam suteikia karotenoidai, iš kurių geriausiai žinomas beta karotenas. Organizmas beta karoteną gali paversti vitaminu A, o šis vitaminas svarbus normaliam regėjimui, imuninei sistemai, augimui ir vystymuisi. JAV Nacionalinių sveikatos institutų Maisto papildų biuras nurodo, kad vitaminas A yra svarbus normaliam regėjimui ir imuninės sistemos veiklai, o beta karotenas yra vienas dažniausių provitamino A karotenoidų maiste.

Būtent todėl moliūgas dažnai minimas kalbant apie akis, odą ir imunitetą. Vis dėlto reikėtų suprasti paprastai: vien moliūgo dubenėlis nepadarys stebuklo, bet reguliariai valgant įvairias daržoves organizmas gauna daugiau medžiagų, kurių jam reikia normaliai veiklai. Moliūgas čia labai patogus, nes jį galima kepti, virti, trinti į sriubą, dėti į troškinius, blynus ar net desertus.

Nauda virškinimui ir sotumui

Dar viena moliūgo stiprybė – skaidulos. Jos svarbios normaliai žarnyno veiklai, sotumo jausmui ir bendrai mitybos kokybei. Jei žmogus valgo daug baltų miltų gaminių, saldumynų ar greito maisto, moliūgas gali būti paprastas būdas į lėkštę įdėti daugiau augalinio maisto.

Ypač gerai moliūgas tinka tada, kai norisi šilto, sotaus, bet ne per sunkaus patiekalo. Kreminei sriubai užtenka moliūgo, svogūno, česnako, šiek tiek imbiero, sultinio ir lašo grietinėlės arba kokosų pieno. Jei norisi lengvesnio varianto, grietinėlės galima visai nedėti – sutrintas moliūgas pats suteikia sriubai tirštumo.

Tik viena klaida labai dažna: sveikas moliūgas greitai tampa visai nebe toks lengvas, jei paskandiname jį cukruje, sirupuose, svieste ar plaktoje grietinėlėje. Moliūgų pyragas gali būti skanus, bet tai jau desertas, o ne „sveikatos patiekalas“.

Kodėl moliūgas gali tikti širdžiai palankesnei mitybai?

Moliūge yra kalio – mineralo, kuris svarbus normaliai raumenų veiklai ir kraujospūdžio palaikymui. Harvardo mitybos šaltinis apie žieminius moliūgus nurodo, kad tokios daržovės turi karotenoidų, skaidulų ir kalio, o kalis padeda atsverti neigiamą perteklinio natrio poveikį kraujospūdžiui.

Tai nereiškia, kad moliūgas vienas pats „sutvarkys“ kraujospūdį. Bet jis gali būti gera dalis širdžiai palankesnės mitybos, ypač jei juo pakeičiame sunkesnius garnyrus. Pavyzdžiui, vietoj riebių bulvių su padažu galima pasidaryti kepto moliūgo su česnaku, rozmarinu ir alyvuogių aliejumi. Vietoj makaronų su riebiu padažu – moliūgų tyrės padažą su prieskoniais. Tokie maži pakeitimai per laiką gali turėti daugiau reikšmės nei vienkartiniai „sveikatingumo“ pažadai.

Nepamirškite sėklų

Moliūgo sėklas daugelis tiesiog išmeta, nors jos gali tapti puikiu užkandžiu. Jas galima nuplauti, nusausinti, sumaišyti su trupučiu aliejaus, druskos, paprikos ar česnako miltelių ir paskrudinti orkaitėje. Tada jos tinka ant sriubos, į salotas arba tiesiog kaip traškus užkandis.

Tiesa, su sėklomis verta elgtis saikingai. Jos maistingos, bet kaloringesnės nei pats moliūgo minkštimas, todėl sauja – geriau nei pilnas dubuo prie televizoriaus.

Kaip moliūgą įtraukti į kasdienį maistą?

Lengviausias būdas – iškepti moliūgą orkaitėje. Supjaustykite gabalais, apšlakstykite aliejumi, pabarstykite druska, pipirais, česnaku, čiobreliais ar rozmarinu ir kepkite, kol suminkštės. Tokį moliūgą galima valgyti kaip garnyrą, dėti į salotas, trinti į sriubą arba sumaišyti su kruopomis.

Jei mėgstate saldesnį skonį, moliūgą galima derinti su cinamonu, muskatu ar imbieru. Jis puikiai tinka į blynų tešlą, keksiukus, košes ir varškės apkepus. Tik verta prisiminti: kuo mažiau pridėtinio cukraus, tuo daugiau lieka tikrosios moliūgo naudos.

Moliūgas yra vienas tų produktų, kurie rudenį gali tyliai išgelbėti vakarienę. Jis pigus, sotus, ilgai laikosi, dera ir su sūriais, ir su saldžiais patiekalais. O svarbiausia – tai ne tik madinga oranžinė rudens dekoracija, bet ir paprastas būdas į lėkštę įsidėti daugiau daržovių, skaidulų ir organizmui reikalingų maistinių medžiagų.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!