Nei citrina, nei apelsinas: šis sodo vaisius vitamino C kiekiu gali gerokai pranokti citrusinius

Kai prireikia vitamino C, dažniausiai prisimename citrinas ir apelsinus. Tačiau vienas gausus jo šaltinis auga ir Lietuvos soduose bei pamiškėse – tai erškėtuogės. Rudenį paraustantys ar oranžinį atspalvį įgaunantys erškėčių vaisiai vitamino C kiekiu gali kelis kartus pranokti įprastus citrusinius vaisius. Vis dėlto svarbu ne tik tai, ką nuskiname, bet ir kaip derlių paruošiame bei laikome.

Erškėtuogės seniai naudojamos arbatoms, sirupams, tyrėms ir uogienėms. Jų skonis savitas: juntamas rūgštumas, lengvas saldumas, o paruošto minkštimo konsistencija gali būti maloniai tiršta. Tai vertingas sezoninis produktas, kurį galima užsiauginti patiems, tačiau ne visų rūšių ir ne visais būdais paruoštų erškėtuogių maistinė vertė bus vienoda.

Kiek jose iš tikrųjų yra vitamino C?

Teiginys, kad erškėtuogės gali pranokti citrusinius vaisius, turi pagrindą. JAV žemės ūkio departamento paskelbtame maistinės sudėties tyrime tirtų laukinių erškėtuogių vitamino C kiekis siekė 426 mg šimte gramų. Tai gerokai daugiau nei įprastai citrinose ar apelsinuose nustatomas kelių dešimčių miligramų kiekis tokiame pačiame produkto svoryje. Tačiau šis skaičius apibūdina tirtus vaisius, o ne kiekvieną sode augantį erškėtį.

Vitamino C kiekį lemia augalo rūšis, veislė, vaisių brandumas, augimo ir laikymo sąlygos. Todėl pažadas, kad bet kuri erškėtuogė turi tiksliai tam tikrą kartų skaičių daugiau vitamino už citriną, būtų pernelyg kategoriškas. Dar svarbiau nepainioti šviežių vaisių sudėties su paruošto gėrimo maistine verte. Į puodelį patenka tik dalis vaisiuose buvusių medžiagų, o jų kiekis priklauso nuo naudojamų erškėtuogių ir paruošimo būdo.

Kodėl vitaminas C reikalingas organizmui?

Vitaminas C svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, dalyvauja kolageno susidaryme ir padeda pasisavinti augaliniame maiste esančią geležį. Kolagenas yra svarbi jungiamojo audinio dalis, todėl šio vitamino vaidmuo neapsiriboja vien šaltuoju metų laiku ar susirūpinimu peršalimu. JAV Nacionalinių sveikatos institutų informacijoje taip pat pabrėžiamos jo antioksidacinės savybės.

Vis dėlto didelis vitamino C kiekis nepaverčia erškėtuogių apsauga nuo visų sezoninių ligų. Jos gali papildyti mitybą, tačiau vienas produktas nepakeičia jos įvairovės. Erškėtuoges verta valgyti ir gėrimus iš jų ruošti dėl skonio bei maistinės vertės, nesitikint, kad kasdienis puodelis užpilo garantuos žiemą be peršalimo.

Kada skinti: laukti šalnų nebūtina

Derliaus laiką geriausia vertinti pagal pačius vaisius. Jie turi būti įgavę rūšiai ar veislei būdingą spalvą, sveiki, nesupeliję ir nepradėję gesti. Vieni erškėčiai subrandina pailgus, kiti – apvalesnius vaisius, todėl vien pagal formą ar dydį spręsti apie jų tinkamumą nederėtų.

Dažnai patariama erškėtuoges rinkti po pirmųjų lengvų šalnų, nes tuomet jos suminkštėja. Tačiau šalna nėra būtina sąlyga derliui nuimti. Jungtinės Karalystės karališkoji sodininkystės draugija RHS nurodo, kad sunokusias erškėtuoges galima rinkti ir anksčiau, o norint suminkštinti prieš ruošiant sirupą – užšaldyti. Laukiant svarbu nepraleisti momento, kai vaisiai jau ima gesti.

Jeigu ketinate juos pjaustyti ir valyti, patogiau dirbti su dar gana tvirtais vaisiais. Labai minkštų erškėtuogių minkštimą atskirti nuo vidaus sunkiau, todėl paruošimo būdą verta pasirinkti dar prieš skinant visą derlių.

Viena svarbiausių paruošimo detalių – plaukeliai vaisiaus viduje

Prieš naudojant erškėtuoges reikia nuplauti, pašalinti kotelius ir sudžiūvusias žiedo liekanas. Perpjovus viduje matyti sėkliukai ir juos supantys smulkūs plaukeliai. Būtent į juos būtina atkreipti dėmesį: RHS pažymi, kad šie plaukeliai dirgina, todėl ruošiant maistą juos svarbu pašalinti arba paruoštą masę kruopščiai perkošti.

Jeigu naudosite minkštimą, vaisius perpjaukite ir atsargiai išvalykite vidų. Gėrimams, sirupams ar glotnioms tyrėms svarbus kruopštus filtravimas – vien retas kiaurasamtis smulkių dalelių gali nesulaikyti. Tam patogiau rinktis labai tankų sietelį ar maistui skirtą filtravimo audinį. Paruošimo darbas užima laiko, todėl stambesni, daugiau minkštimo turintys vaisiai virtuvėje dažnai patogesni.

Kaip ruošiant neprarasti visos naudos?

Vitaminas C yra tirpus vandenyje, jautrus kaitinimui, o jo kiekis gali mažėti ir ilgai laikant produktus. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad vos užpylus karštu vandeniu jis akimirksniu visas išnyksta. Reikšmės turi kaitinimo trukmė, temperatūra ir kitos paruošimo sąlygos. NIH rekomendacijose nurodoma, kad ilgas laikymas bei gaminimas gali sumažinti maisto produktuose esančio vitamino C kiekį.

Kasdieniam gėrimui tinka paruoštos džiovintos erškėtuogės, užplikytos ir palaikytos, kad pritrauktų. Prieš geriant užpilą reikia gerai perkošti. Ilgai verdant puodą vien tam, kad gėrimas taptų „stipresnis“, didesnio vitamino C kiekio negarantuosite. Taip pat nereikėtų gėrimo vertinti vien pagal spalvą ar rūgštumą: nei vienas, nei kitas neparodo, kiek vitamino liko puodelyje.

Uogienė ar sirupas gali būti skanus būdas panaudoti derlių, tačiau jų nereikėtų prilyginti šviežiems vaisiams. Galutiniame produkte bus ir kitų ingredientų, dažnai nemažai cukraus, o vitamino C kiekį paveiks gaminimas.

Džiovinti ar užšaldyti?

Abu būdai leidžia erškėtuoges panaudoti vėliau. Aliaskos universiteto Fairbankse konsultavimo tarnyba rekomenduoja šaldomus vaisius pirmiausia paskleisti vienu sluoksniu, o sušalusius perkelti į šaldymui tinkamus maišelius ar indus. Taip juos patogiau dalyti porcijomis. Džiovinimui paruošti vaisiai paskleidžiami taip, kad aplink juos galėtų cirkuliuoti oras; naudojant džiovyklę laikomasi jos instrukcijų.

Džiovintus vaisius į sandarius indus dėkite tik visiškai išdžiūvusius ir atvėsusius. Jeigu viduje lieka drėgmės, uždarytas indas problemos neišsprendžia. Atsargas patogu laikyti mažesnėmis porcijomis ir pažymėti paruošimo datą, kad pirmiausia sunaudotumėte senesnį derlių.

Erškėčiui sode verta numatyti saulėtą vietą ir pakankamai erdvės, atsižvelgti į pasirinktos rūšies augumą bei polinkį leisti atžalas. O jeigu norite vaisių, nenuskabykite visų peržydėjusių žiedų: pašalinę juos, neteksite ir būsimo derliaus. Taip dekoratyvus krūmas rudenį gali tapti dar ir nuosavu žaliavos arbatoms, tyrėms bei kitiems naminiams gardėsiams šaltiniu.