Prausiatės po dušu kelis kartus per dieną? Vasarą tai gali pakenkti labiau, nei manote

Vasarą noras praustis po dušu atrodo visiškai natūralus. Pakanka nueiti iki parduotuvės, pasėdėti tvankiame autobuse ar kelias minutes pabūti saulėje, ir kūnas jau prašosi vandens. Prakaitas, lipnumas, nemalonus kvapas ir bendras diskomfortas priverčia galvoti tik apie vieną dalyką – kuo greičiau nusiprausti.

Tačiau specialistai vis dažniau primena, kad dažnas dušas savaime nėra problema. Problema atsiranda tada, kai kiekvieną kartą visą kūną trinamyje stipriai putojančiomis dušo želėmis, muilais ir kvapniais prausikliais. Tokia rutina gali atrodyti kaip švara, bet odai ji kartais tampa tikru išbandymu.

Oda nėra tik paviršius, kurį reikia nuolat „nuvalyti“. Ji turi savo apsauginį sluoksnį, natūralius riebalus ir mikroflorą. Kai per dažnai naudojame agresyvias priemones, šis balansas gali sutrikti. Tada oda sausėja, tempia, parausta, niežti, tampa jautresnė saulei, prakaitui ir net audiniams.

Prakaitas pats savaime beveik nekvepia

Daugelis mano, kad nemalonų kvapą sukelia pats prakaitas. Iš tikrųjų šviežias prakaitas dažniausiai beveik neturi kvapo. Jį daugiausia sudaro vanduo, druskos ir kitos medžiagos. Nemalonus aromatas atsiranda tada, kai odos paviršiuje gyvenančios bakterijos pradeda skaidyti prakaito ir odos išskyras.

Šilta, drėgna aplinka bakterijoms labai palanki. Todėl vasarą kvapas gali atsirasti greičiau, ypač pažastyse, pėdose, kirkšnių srityje ar po sintetiniais drabužiais. Bet tai nereiškia, kad visą kūną kelis kartus per dieną reikia muiluoti nuo galvos iki kojų.

Dažnai pakanka šilto arba drungno tekančio vandens ir lengvo mechaninio nuplovimo. Jei visą dieną nepraleidote dulkėse, sode, sporto salėje ar statybose, rankoms, kojoms, nugarai ir pilvui nebūtina kaskart naudoti prausiklio. Vanduo nuplauna prakaitą, atgaivina kūną ir mažiau ardo natūralią odos apsaugą.

Kurioms kūno vietoms reikia daugiau dėmesio?

Kasdienėje higienoje svarbiausia ne persistengti, o žinoti, kur iš tiesų reikia kruopštesnės priežiūros. Pažastys, pėdos ir intymios sritys prakaituoja intensyviau, todėl šioms vietoms reikia skirti daugiau dėmesio. Tačiau ir čia nebūtina naudoti stiprių, kvapnių ar agresyvių priemonių.

Pažastis galima prausti švelniu prausikliu, ypač jei naudojate antiperspirantus. Kai kurių antiperspirantų sudėtyje yra aliuminio druskų, kurios mažina prakaitavimą, todėl vakare pažastis verta kruopščiau nuplauti. Tai padeda pašalinti priemonių likučius ir leidžia odai pailsėti.

Pėdos vasarą taip pat reikalauja daugiau dėmesio. Uždara avalynė, prakaitas ir karštis greitai sukuria sąlygas kvapui. Pėdas verta plauti kasdien, gerai nusausinti tarpupirščius ir rinktis kvėpuojančią avalynę.

Intymiai higienai geriausia naudoti vandenį arba specialiai tam skirtas švelnias priemones. Įprasti šarminiai muilai ir stipriai kvapnūs prausikliai gali sutrikdyti natūralią mikroflorą, sukelti sausumą, perštėjimą ar dirginimą.

Kiek kartų reikia praustis duše?

Kodėl nebūtina muiluoti viso kūno?

Įprotis praustis gausiomis putomis susiformavo ne tik dėl higienos, bet ir dėl reklamos. Dešimtmečius mums buvo rodoma, kad tikros švaros ženklas – kalnai putų, stiprus kvapas ir jausmas, kad oda po dušo beveik girgžda.

Tačiau „girgždanti“ oda ne visada yra gera žinia. Dažnai tai reiškia, kad nuo jos pašalintas natūralus lipidų sluoksnis. O jis reikalingas tam, kad oda išlaikytų drėgmę ir apsisaugotų nuo išorinių dirgiklių.

Jei prausiatės kasdien, viso kūno muiluoti nebūtina. Prausiklį verta naudoti ten, kur susikaupia daugiau prakaito, riebalų ar nešvarumų. O likusias kūno vietas dažnai pakanka nuplauti vandeniu.

Žinoma, jei sportavote, dirbote fiziškai, buvote paplūdimyje, naudojote kremą nuo saulės ar daug prakaitavote, prausiklis gali būti reikalingas plačiau. Tačiau įprastą karštą dieną, kai tiesiog norite atsigaivinti, trumpas drungnas dušas be stipraus muilo gali būti odai draugiškesnis pasirinkimas.

Kaip dažnai praustis vasarą?

Vieno skaičiaus, kuris tiktų visiems, nėra. Viskas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, prakaitavimo, darbo, sporto, odos tipo ir sveikatos. Vienam pakanka vieno dušo per dieną. Kitam per karščius norisi nusiprausti ryte ir vakare. Tai normalu.

Svarbiausia – skirti du dalykus: nusiprausti vandeniu ir kiekvieną kartą naudoti prausiklį visam kūnui. Vasarą galite atsigaivinti duše dažniau, tačiau nebūtina kiekvieną kartą odos intensyviai muiluoti.

Jei oda sausa, jautri, linkusi į egzemą ar sudirgimą, ypač verta rinktis trumpesnį, drungną, o ne karštą dušą. Po jo odą geriau ne trinti šiurkščiu rankšluosčiu, o švelniai nusausinti. Jei reikia, naudokite bekvapį arba jautriai odai skirtą drėkiklį.

Karštas vanduo, ilgas dušas ir stiprios priemonės yra trys dalykai, kurie vasarą gali dar labiau išsausinti odą.

Plaukams galioja kitos taisyklės

Galvos oda išskiria riebalus, todėl plaukams vien vandens dažniausiai nepakanka. Kaip dažnai plauti galvą, priklauso nuo plaukų tipo, prakaitavimo ir naudojamų priemonių. Vieni plaukus plauna kasdien, kiti – kas kelias dienas, ir abu variantai gali būti normalūs.

Jei galva greitai riebaluojasi, daug sportuojate ar dirbate karštyje, plaukus gali reikėti plauti dažniau. Jei plaukai sausi, garbanoti ar dažyti, per dažnas plovimas gali juos sausinti. Čia svarbiausia stebėti savo galvos odą ir plaukų būklę.

Tačiau kūno odos nereikėtų automatiškai traktuoti taip pat kaip galvos odos. Tai, kad plaukams reikia šampūno, nereiškia, kad visam kūnui kasdien reikia daug putojančios želės.

Gaivumas nėra putų kiekis

Vasarą geriausia higienos strategija yra ne agresyvi, o protinga. Nusiprausti reikia tada, kai jaučiate poreikį, kai suprakaitavote, sportavote, buvote lauke ar tiesiog norite atsigaivinti. Tačiau odai bus geriau, jei ne kiekvienas dušas taps stipriu prausiklių ir kvapiklių seansu.

Drungnas vanduo, dėmesys pažastims, pėdoms ir intymioms vietoms, švelnios priemonės, geras nusausinimas ir švarūs drabužiai dažnai padeda daugiau nei trys kvapnios dušo želės per dieną.

Švara neturi reikšti odos išsausinimo. Tikras gaivumas prasideda ne nuo tirštų putų, o nuo sveiko balanso.